Naujausios
Liepos 19 dieną Kelmės ir Raseinių rajonuose vyko Virtukų mūšio 80-mečio minėjimas. Šios kautynės laikomos vienu žymiausių Kęstučio apygardos partizanų susirėmimų su sovietų daliniais.
Renginį organizavo Jungtinės Virtukų pajėgos, LDK palikuonys, Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjunga, Lietuvos šaulių sąjunga, Liolių seniūnija.
Minėjimas prasidėjo partizanų pagerbimu Raseinių kapinėse, čia palaidotas Kęstučio apygardos „Žebenkšties“ rinktinės vadas kapitonas Juozas Čeponis-Budrys (1907–1948), ir Vedecko ąžuolyne, ten buvo užkasami žuvusių partizanų palaikai.
Šv. Mišios už laisvės kovotojus aukotos Liolių Šv. apaštalų Simono ir Judo Tado bažnyčioje.
Minėjimas tęsėsi Virtukų miške. Čia stovi paminklinis akmuo, informacinė lenta, liudijanti mūšio istoriją, atminimo ženklas žuvusiems partizanams.
Renginyje prisiminti kovotojai, padėta gėlių, uždegta žvakių, skambėjo eilės, patriotinės dainos, renginio dalyvių pasisakymai. Tarp kalbėjusių buvo ir nuolatinis renginio organizatorius, mūšyje žuvusio rinktinės ginkluotės skyriaus viršininko, Betygalos būrio vado Petro Markevičiaus-Pranckaus anūkas Kęstutis Markevičius.
Renginyje dalyvavo ir Lietuvos kariuomenės, Šaulių sąjungos atstovai, Lietuvos kariuomenės kūrėjai savanoriai, Ukrainos rėmėjai ir kiti svečiai.
„Virtukų kautynių svarba yra labai didelė, galima sakyti, kad šis mūšis tapo tam tikru partizanų judėjimo riboženkliu. Po jo pasikeitė Lietuvos partizanų kovos taktika, buvo kuriamos naujos organizacinės struktūros, partizanai pasiskirstė smulkesnėmis grupėmis, pakeitė dislokacijos vietas“, – sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys.
Direktoriaus teigimu, labai svarbu tinkamai įamžinti šio mūšio atminimą: LGGRTC su Raseinių rajono savivaldybe planuoja atlikti papildomus kasinėjimus žuvusių partizanų palaidojimo vietoje. Jei pavyktų aptikti dar nežinomų partizanų palaikus, jie būtų iškilmingai perlaidoti Lietuvos partizanų memoriale Kryžkalnyje.
Renginio dalyviai aplankė kovos vietą Virtukų miške, susipažino su partizanų naudotais ginklais, juos pristatė Vytauto Didžiojo Karo muziejus. Medžiotojai renginio dalyviams parengė vaišių.
LGGRTC duomenimis, 1945 metų liepos 22 dieną sovietinių okupantų karinės pajėgos apsupo Virtukų miške įsitvirtinusius „Žebenkšties“ rinktinės partizanus. Vadovaujami rinktinės vado Juozo Čeponio-Budrio, Algimanto Zaskevičiaus-Vasario ir rinktinės štabo viršininko Jono Žemaičio-Dariaus, 54 partizanai tris valandas kovojo su beveik 1 500 priešo kareivių. Baigiantis šoviniams, J. Čeponis įsakė atsitraukti. Atsitraukiančiuosius dengė Liolių būrys, vadovaujamas Liudo Jankausko-Žirgo. Jis ir dar 14 kovotojų žuvo. Žuvusiųjų kūnai niekinti Raseiniuose, užkasti Vedecko ąžuolyne.
Virtukų kautynės buvo krikštas būsimam Lietuvos partizanų vadui J. Žemaičiui-Vytautui – jose jis dalyvavo Dariaus slapyvardžiu.
Atpažinti žuvę partizanai: ryšininkė Janina Elzbergaitė-Lelija (20 metų), Benediktas Venclauskas-Balandis (24 m.), Liolių būrio vadas Liudas Jankauskas-Žirgas (31 m.), Alfonsas Jankauskas-Katinas (21 m.), Edvardas Makauskas (20 m.), Elena Gailiūtė-Voverė (20 m.), Viktoras Gailius-Berankis (22 m.), rinktinės sanitarijos skyriaus viršininkė Janina Čepaitė-Žibutė (23 m), rinktinės ginkluotės skyriaus viršininkas, Betygalos būrio vadas Petras Markevičius-Pranckus (33 m.), rinktinės ūkio dalies viršininkas Bronius Rožanskas-Rainys (33 m.), būrio vadas Petras Rudys-Stumbras (30 m.), Kazys Globys (31 m., surastas po metų, palaidotas Viduklėje).
