Naujausios
Šiauliai ir šiauliečiai
Miesto veidai išliko freskoje
Ne visi Šiaulius garsinę kūriniai išgyveno. Juos naikina ne tik laikas, vandalai, bet ir rekonstrukcijos. „Šiaulių kraštas“ kviečia atrasti bent dalį to, kas dar likę.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Freskoje — žinomi šiauliečiai
Buvusios Šiaulių gamybinio dujofikacijos valdybos pastato salėje (dabar — „Šiaurės dujos“, AB “Lietuvos dujos“ įmonė) išliko originalus ir nuotaikingas tapytojo-monumentalisto, respublikinės premijos laureato Vitolio Triušio kūrinys “Šiauliai ir šiauliečiai“. Nudžiugome, kad mūsų rašinių ciklas, kurį spausdiname kasdien šią savaitę, visai atsitiktinai sutapo su šios freskos pavadinimu.
Didelės apimties freskoje, nutapytoje 1979 metais, galima atpažinti žinomų šiauliečių veidus: vežimėlį stumiančius profesorių menotyrininką Vytenį Rimkų su žmona, dailininkus Povilą Dobkevičių, Arūną Vasiliauską, Romaną Vilkauską, o freskos kampe prie molberto stovi ir pats V. Trušys.
Gerai išsilaikiusioje, nesugadintoje freskoje užfiksuotą vasaros dieną šiauliečiai poilsiauja prie Talkšos ežero. Fone matyti Šiaulių katedra, „Šiaulių“ viešbutis, “Elnio“ gamyklos, Grūdų perdirbimo kombinato, universiteto pastatai. Danguje įamžintos lėktuvų paliktos dūmų “uodegos“, o šalia ežero esančiuose krūmuose stovi raudonas “Moskvič“.
Koks likimas ištiks šią freską — neaišku, nes šiuo metu patalpos, kuriose įamžinti poilsiaujantys šiauliečiai, parduodamos su visu kūriniu.
„Lietuvos dujų“ pardavimų skyriaus viršininkas Aleksandras Juška atsimena, kaip V. Trušys kūrė freską: smėlis jai buvo vežamas net iš Anykščių.
Kiek laiko dailininkas triūsė prie freskos, A. Juška nepamena. „Tikrai ne mėnesį ir ne du. Kūrė po kruopelytę, po kelis kvadratinius metrus. Salė buvo didelė, joje vykdavo dideli renginiai. Miestiečiams freska palikdavo didelį įspūdį“.
V. Trušio freskos ir mozaikos puošė ne vieną Šiaulių įstaigos, kavinės interjerą, eksterjerą, bet po rekonstrukcijų ne vienas jo kūrinys nukentėjo.
Vienas iš reikšmingiausių jo darbų freska „Stumbrų medžioklė“ puošė Šiaulių mėsos kombinato klubą. Įmonei bankrutavus, miestas liko abejingas meno kūriniui. Dabar buvusio klubo patalpose įsikūrusi privati parduotuvė. Neišsaugota ir Šiaulių universiteto aktų salės freska.
„Sėdinti mergaitė“ sandėliuke
Skulptorių Birutės ir Kazio Kasperavičių dekoratyvinės skulptūros „Senelis su anūkais“, “Trys paukščiai, “Jaunosios specialistės“ tebestovi savo vietose.
„Šiaulių kraštui“ pavyko rasti ir K. Kasperavičiaus kūrinį “Sėdinti mergaitė“, anksčiau buvusį tuometinės Vaikų dailės mokyklos kiemelyje (dabar — Šiaulių dailės mokykla).
Kieme sutikta mokytoja Vitalija Kurtinaitienė paaiškina, kodėl „Sėdinčios mergaitės“ vietoje — tik buvę pamatai. Siaučiant vario vagystėms, skulptūra buvo paslėpta mokyklos patalpose. Ten ir palikta, nes sugrąžinti atgal neturi lėšų.
Vitražas traukė kaip Kryžių kalnas
Šiaulių „Saulės“ kino teatrą puošia didžiausias vitražas Lietuvoje — “Saulės mūšis“, kurio plotas — 200 (52 metrų ilgio) kvadratinių metrų.
Rekordinis vitražas buvo baigtas 1986 metais, minint 750 metų Šiaulių vardo sukaktį. Jo autorius vilnietis Kazys Morkūnas „Saulės mūšį“ sukūrė iš spalvoto stiklo gabalų, sujungtų metalo ir betono karkasų.
Pasak šiaulietės Zinaidos Ostapenko, buvusios „Saulės“ kino teatro vyriausiosios administratorės, vitražas buvo kuriamas apie metus.
„Kai kurias spalvas autoriui buvo labai sunku išgauti, bet rezultatas buvo nuostabus. Pažiūrėti jo atvykdavo daugybė ekskursijų — kaip dabar į Kryžių kalną. Žmonės važiuodavo ne tik iš kitų Lietuvos miestų, bet ir buvusių sovietinių respublikų, Kaukazo, Vidurinės Azijos. Šis vitražas jiems būdavo neįtikėtinas“, — atsimena Z. Ostapenko.
Prabėgus keleriems metams nuo vitražo sukūrimo, jį pradėjo niokoti jaunimas. Dėl vieno įlenkto stikliuko tekdavo išimti langelį ir vežti pas autorių į Vilnių. Z. Ostapenko teigimu, net buvo svarstyta vitražą perkelti į Parodų rūmus. Bet chuliganams aprimus, vitražas liko savo vietoje.
Vitražas buvo kruopščiai saugomas: stiklus darbuotojos plaudavo tris kartus per metus, paties vitražo liesti šiukštu nebuvo galima.
ŠEIMA: Prie ežero poilsiaujanti šiauliečių šeima itin panaši į menotyrininko Vytenio Rimkaus šeimą.
ASMENYBĖS: Per visą sieną tapytoje freskoje užfiksuoti šiauliečiai prie Talkšos ežero. Freskos herojai — žinomų šiauliečių prototipai.
AUTORIUS: Kairėje freskos pusėje dailininkas Vitolis Trušys įamžino save.
REKORDAS: „Saulės“ kino teatro vitražas, sukurtas prieš 22-ejus metus, yra didžiausias Lietuvoje.
SITUACIJA: Kazio Kasperavičiaus „Sėdinti mergaitė“ kol kas “sėdi“ su valytojos reikmenimis.
PROFESIJA: „Geologas“ prie UAB “Šiaulių hidrogeologija“ — daug kam nematytas.
Jono TAMULIO nuotr.
