Miesto fotografinė aura įkvėpė pasirinkti profesinį kelią

Rinat Tarzumanov nuotr.
Laima Beržinytė-Gulbinienė tikina, kad jai menas yra tarsi Dievo dovana. Tai nuolatinė jos gyvenimo palyda, jungianti su anapusiniu – mistiniu ir nepažintu pasauliu.
Šiauliai – fotografijos miestas. Su tuo greičiausiai sutiktų kiekvienas šiaulietis ar ilgiau Saulės mieste paviešėjęs svečias. Čia įsikūręs vienintelis Lietuvoje specializuotas Fotografijos meno ir technikos muziejus, kuris didžiuojasi daugiau nei 150 tūkst. eksponatų ir muziejinių vertybių gausa. Be to, Šiauliuose gyvuoja stipri fotografų bendruomenė. Viena jos narių – jaunosios kartos fotomenininkė Laima Beržinytė-Gulbinienė, kurią šio miesto kultūra ir įkvėpė pasirinkti profesiją.

Kūrybai nepakako vien žodžių

„Visada jaučiau, kad žodžiai yra labai riboti. Man sunku žodžiais apibūdinti save ir kitus, nes tai mažų mažiausia – neobjektyvu. Nepaliaujamai tikėdama atvirumu, renkuosi širdies kalbą, kuri kai kuriems žmonėms būna neiškart suprantama“, – priežastis, paskatinusias pasirinkti fotografės kelią, įvardija L. Beržinytė-Gulbinienė.

Fotografija pašnekovę lydėjo visą jos gyvenimą. Laimos tėtis – Gediminas Beržinis yra prodiuseris ir režisierius, tad ji nuo mažens sukosi meno ir kūrybos pasaulyje. „Tėčio dvasiniai ieškojimai, fotografavimo ir filmavimo technika, gausa visokių įdomių dalykėlių, asmenybių buvo mano kasdienybė. Įtaką padarė ir bendra Šiaulių miesto fotografinė aura, tad sąmoningai ar nesąmoningai – pasirinkau šį kelią“, – savo patirtimi dalijasi fotomenininkė.

Muziejaus modernizavimas

Saulės mieste įsikūręs vienintelis Lietuvoje specializuotas Fotografijos muziejus padarė didelę įtaką ne tik kūrėjai L. Beržinytei-Gulbinienei, bet ir visai miesto fotomenininkų bendruomenei. Tai miestui reikšmingas, prieš šešerius metus modernizuotas objektas.

Muziejus 2009–2014 metais buvo rekonstruotas ir modernizuotas Valstybės investicijų programos lėšomis. Naują postūmį muziejaus veiklai suteikė įstaigoje įkurtas Vito Luckaus fotografijos centras, kuris tyrinėja ir reprezentuoja XX a. antrosios pusės Lietuvos meninę fotografiją ir vieno konceptualiausių jos atstovų – Vito Luckaus – kūrybą.

Atsinaujinusioje kultūrinėje erdvėje rengiamos istorinės ir Lietuvos bei užsienio autorių meninės fotografijos parodos, vyksta susitikimai su autoriais, fotografijos tyrinėtojais, edukaciniai užsiėmimai ir pramoginė veikla. Jau kelerius metus rengiami fotografijos užsiėmimai, skirti mokiniams, veikia biblioteka, yra analoginės fotografijos laboratorija, stogo terasoje įrengta camera obskura.

Šios istorijos heroję Laimą Beržinytę-Gulbinienę itin džiugina Šiaulių Fotografijos muziejaus atgimimas. Anot jos, tai reikšminga ne tik šios profesijos atstovams, bet ir visuomenei.

„Dabar muziejuje sukurtos pasakiškos sąlygos šių dviejų pasaulių bendravimui – fotografų ir plačiosios visuomenės. Čia kuriamos palankios sąlygos vieniems kitus pažinti, suprasti. Be to, muziejus atlieka reikšmingą vaidmenį fotografijos menu sudomindamas jauniausiąją kartą – vaikus. Ne kartą teko matyti, kokiomis blizgančiomis akimis ir spirgančiomis širdimis iš muziejaus edukacijų sugrįžta vaikai. Tai magiška. Šis momentas labai svarbus – pirmoji pažintis su fotografija gali būti raktu, kuris atrakins gyvenimo kelią“, – įspūdžiais dalijasi pašnekovė.

Siekia įkvėpti

Savo darbais fotografė nori ne tik atkreipti dėmesį į tam tikras visuomenei aktualias temas ar problemas, bet ir pažadinti kūrybiškumą. Anot jos, kiekvienas žmogus yra kūrėjas. Skiriasi tik kūrybos būdai, mastai ar formos. „Kažkas kuria virtuvėje ar garaže, kažkas socialiniuose tinkluose. Tai būtina skatinti, nes tik kuriantis žmogus gali būti laimingas, o laiminga visuomenė visada bus siekiamybė“, – sako L. Beržinytė-Gulbinienė.

Pakanka išmaniojo telefono

Fotomenininkė tikina, kad šie laikai itin palankūs norintiems, bet nedrįstantiems užsiimti fotografija. Pasak jos, nereikia įsigyti brangios fototechnikos ir kitos įrangos. Užtenka išmaniojo telefono su vaizdo kamera.

„Kaip sako mano mokytojas ir sielos draugas fotomenininkas Rolandas Parafinavičius – fotografuoja ne daiktas, o žmogus. Tuo viskas pasakyta ir aš su tuo visiškai sutinku. Nesvarbu su kuo fotografuojate, net nelabai svarbu kaip, bet be galo svarbu – kodėl. Todėl imkite telefoną į rankas ir bandykite. Stebėkite ir gaudykite akimirkas, o pagavę stenkitės vaizdu perduoti žinią kitiems“, – kūrybingumą skatina Laima Beržinytė-Gulbinienė.

1

 

1. „......... fotografijos ratas“ – tarptautinis fotožurnalistikos festivalis.

2. Šalis, kurioje buvo išrastas pirmasis fotoobjektyvas?

3. Svarbus komponentas fotografijoje, be kurio nepavyktų kadras?

4. Įvairiõs fototechnikos gamintojas, kurio vardu pavadintas ir pirmasis jo sukurto fotoaparato modelis, išleistas 1952 metais?

5. „Lietuvos .............. fotografija“ – kasmet organizuojamas konkursas, kurio vienas pagrindinių tikslų – skatinti šalies fotožurnalistus atsakingai vizualiai informuoti apie reikšmingus įvykius ir gyvenimą mūsų šalyje bei pasaulyje.

6. Pirmojo Vilniaus vaizdų fotografo vardas?

7. Elementas, kuris apšviečia fotografuojamą objektą, kai nepakanka natūralios šviesos?

1. Vilniaus 2. Austrija 3. Šviesa 4. „Zenit“ 5. Spaudos 6. Abdonas 7. Blykstė

Straipsnis parengtas pagal projektą „Aktuali kultūra“, kurį įgyvendina Lietuvos Respublikos kultūros ministerija. Projektas finansuojamas Europos socialinio fondo finansuojamo veiksmų programos 12 prioriteto „Techninė parama, skirta informuoti apie veiksmų programą ir jai vertinti“ ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis. Daugiau informacijos: www.esf.lt ir www.lrkm.lt.

Užs. Nr. 456961

1