Naujausios
„Miestuose turėtume judėti kitomis transporto priemonėmis. Pavyzdžiui, elektromobiliais, viešuoju transportu ir kitomis alternatyviomis transporto priemonėmis – dviračiais, kitomis nemotorinėmis priemonėmis“, – teigė vedėja.
Ji akcentavo, kad viena iš priemonių yra judumo skatinimas. Dar 2018 metais Šiaulių miesto savivaldybė parengė Darnaus judumo planą. Pabrėžiama, kad viena mažiausiai taršą sukeliančių priemonių keliauti – dviratis. Dėl šios priežasties Šiaulių mieste iki 2030 metų planuojama įrengti ir rekonstruoti daugiau negu 70 kilometrų dviračių ir pėsčiųjų takų. Taip gyventojai skatinami nesirinkti aplinkos taršą keliančių automobilių, o į darbą, mokyklas ar kitais tikslais keliauti dviračiais, pėsčiomis ar viešuoju transportu.
Tai sudarys apie 73 atkarpas, kurios bus susijungusios į vieną bendrą dviračių takų tinklą. Juo žmogui turėtų būti patogu judėti ne tik į parką ar poilsio vietą, bet ir į darbovietę, mokyklą ar panašiai.
Vedėja pranešė, kad nuo 2018 metų Šiaulių mieste buvo įrengti ir rekonstruoti apie 52 kilometrai takų, kuriais gali judėti ir dviračiai, ir pėstieji, ir vežimėliai, ir paspirtukai... Kalbama apie takus, kurių plotis ne mažesnis nei 2,5 metro.
Šiemet takus numatoma įrengti Aukštabalio gatvės tęsinyje iki Baltų gatvės, tarp Aukštabalio ir Liejyklos gatvių, palei Liejyklos, Pramonės gatves, palei Aušros alėją, J. Jablonskio gatvėje nuo Architektų gatvės iki Šiaulių arenos, tarp Vilniaus ir Šeduvos gatvių.
Praėjusią savaitę Šiaulių savivaldybės tinklalapyje atsirado naujas žemėlapis, kuris leidžia patogiai susipažinti su dviračių takų žemėlapiu. Jame galima rasti visą esamą ir planuojamą dviračių takų situaciją, jų ilgius, vietas, tipą. Žemėlapį galima rasti skiltyje „Miesto žemėlapiai“.
Kadangi šis dviračių takų infrastruktūros žemėlapis yra naujas ir viešai paskelbtas tik praeitą savaitę, gyventojų prašoma, pastebėjus netikslumų, elektroniniu paštu aplinka@siauliai.lt apie tai informuoti skyrių.
E. Bružienė patvirtino, kad plečiant dviračių ir pėsčiųjų tinklą miesto centre bus apsunkintas automobilių eismas.
„Turėsime pasitvirtinti mažos taršos zoną. Reikės identifikuoti mieste pačias aktualiausias teritorijas, kur yra didžiausia tarša, didžiausia automobilių koncentracija, įsivardyti tą zoną ir visiems kartu nuspręsti, kad ten bus taikomi griežtesni reikalavimai atvykstantiems automobiliu. Tai gali būti didesni mokesčiai, ribojama tam tikra kuro rūšis. Pavyzdžiui, kai kuriuose Europos miestuose į centrą draudžiama atvykti automobiliams, varomiems dyzelinu. Arba reikalavimas tam tikro EURO standarto“, – komentavo vedėja.
Šiuo metu Savivaldybėje dar analizuojama situacija, kokios priemonės galėtų būti labiausiai tinkamos Šiaulių mieste. Žadama apie būsimus sprendimus informuoti gyventojus.
Anot vedėjos, taršūs automobiliai yra priešas mums visiems. Elektromobilius jau dabar gali statyti nemokamai ir apmokestintose centro vietose. Taip bus ir ateityje. Ketinama plėsti elektros įkrovimo stotelių tinklą.
„Tikslas – kad keistųsi automobilių sudėtis, kad būtų švaresnė kuro rūšis. Pirmiausia skatinama elektra, tačiau ji turi būti pagaminta iš žaliosios energijos – vėjo, saulės, o ne iš dujų. Tokių automobilių judėjimas miesto centre nebus tiek apribotas, kiek senų, taršių automobilių“, – aiškino E. Bružienė.
