
Naujausios
Miesto centre – mažasis apuokas
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) kieme savaitės pradžioje nutūpė mažasis apuokas. Žiemą darbuotojus nudžiugino gražuolė sniegena, jau ne vienerius metus kaimynystėje gyvena ežių šeimyna. Gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad daug kas pasaulyje ar Vakarų Europoje svajotų, kad tokie paukščiai, kaip mažasis apuokas, gyventų ir žmogaus aplinkoje.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
„Kažkokia fantastika, dirbu tarp žmonių ir su žmonėmis, kurie lyg šventieji pranciškai mato savo mažuosius brolius – paukščius, gyvūnėlius – viduryje miesto, Šiaulių AVMI kieme. Paveikslavausi jų dėka užmatytus ežiukus, sniegenas (čia neįskaičiuoju tos priklydusios į kaimynystę pabėgėlės papūgos, anot kolegos žurnalisto, klykusios nežmogaus balsu), o šiandien nufotografavau net didįjį apuoką! Taip, taip, priešais centrinę miesto turgavietę!“ – tokiu įrašu pirmadienį feisbuke pasidalijo Šiaulių AVMI atstovė spaudai Elona Limantienė.
Šiaulių AVMI yra įsikūrusi judrioje miesto vietoje prie Vilniaus gatvės. Netoliese – centrinė turgavietė, prekybos centras.
Pirmadienį E. Limantienės kolega išgirdo triukšmą, paukščių klyksmus. Žvilgtelėjo, kas darosi lauke. Paaiškėjo, kad varnos bando išguiti apuoką! Apuokas buvo įsitaisęs ant eglės, augančios visai šalia pastato, šakos.
„Varnos – miesto šeimininkės. Jos, ko gero, sumąstė vyti lauk, bet miškinukas sėkmingai apsigynė. Išeinant iš darbo tebetupėjo ant tos pačios šakos“, – sakė E. Limantienė.
E. Limantienė paukštį įamžino maždaug 15 metrų atstumu. Apuokas sudomino ir kolegas, kurie irgi nepraleido progos nufotografuoti mąslų sparnuotį.
„Patyriau didžiulį džiaugsmą, pamačiusi ir galėdama parodyti kolegoms gražuolį paukštį. Kai įkėliau į feisbuką, žmonės netikėjo, sakė, kad čia – iš atviruko! Ne kiekvienam ir gamtoje pavyksta apuoką pamatyti, o čia – mieste! Turėjome įdomų reginį.“
Apuokas – ne pirmas netikėtas ir malonus gamtos svečias Šiaulių AVMI teritorijoje. Žiemą, kai buvo daug sniego, po kėniu užuovėją susirado didelė graži raudonpilvė sniegena.
Anksčiau sulaukta ir egzotiškos viešnios. Į medį, augantį už Šiaulių AVMI tvoros, Šiaulių rajono savivaldybės kieme, buvo atskridusi papūga.
Iš kažkur pasprukęs egzotiškas paukštis šaižiai rėkė visą dieną, kol galiausiai nuskrido. Šeimininko rasti nepavyko.
Vasarą ne pirmus metus VMI teritorijoje gyvena ir jaukiai jaučiasi ežiukų šeimyna.
GAMTININKO ŽVILGSNIS
Naminė pelėda ir mažasis apuokas peri arti žmogaus
Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistas, gamtininkas Selemonas Paltanavičius, pamatęs nuotraukas, konstatavo, kad Šiaulių AVMI darbuotojai įamžino ne didįjį, o mažąjį apuoką.
– Labai įdomu, kad perintį mažąjį apuoką retai rasi toli miškuose. Jis peri greta žmogaus, miestų parkuose, sodybų pakraščiuose. Žinote, koks svarbiausias reikalavimas šitam paukščiui? Kad prieš tai būtų perėjusios varnos arba kovai.
Apuokas nemoka sukti lizdo, jam reikia seno lizdo. Pas mus, Lietuvoje, įprastai esu radęs apuokų varnų lizduose, bet į pietus, Ukrainoje, Vengrijoje, būna kovų kolonijose. Mano kolegos vengrai, pamenu, pasakojo: žiūri, kaip peri kovai, ir staiga pamatai, kad pro lizdo kraštą oranžinės akys spokso ir plunksninės auselės kyšo!
Dabar apuokai grįžta į savo buvusias perimvietes. Dieną apuokas nenuskrenda nuo lizdo, nepalieka kiaušinių ir jauniklių, nes varnos sulestų. Paukščiai pasidaliję veiklos sferomis – vieni dieną, kiti naktį dirba.
99 procentus mažojo apuoko mitybos sudaro peliniai graužikai. Kartais jaunikliams gaudo sliekus, vabzdžius. Bet pagrindinis maistas – pelės, pelės, pelės.
Jei yra sandėlių, garažų, aišku, kad ten visą laiką bus judėjimo, tik mums atrodo, kad ten nieko nėra. Naminė pelėda ir mažasis apuokas – dvi rūšys, kur peri arti žmogaus – neblogai identifikuoja ir medžioja.
Daug kas pasaulyje ar Vakarų Europoje svajotų, kad tokie paukščiai gyventų ir žmogaus aplinkoje. Danijoje ar pietinėje Švedijoje, kur žemės ūkyje naudojama daug apsaugos priemonių, laukuose jokių graužikų nerasi: jau daug dešimtmečių tuščia. Ir varninių paukščių nelabai yra. Jei ir būtų sąlygos mažajam apuokui perėti, maisto visiškai nėra. Pas mus šiems paukščiams yra tiesiog nuostabu.
Šią žiemą labai daug mažųjų apuokų žiemojo pas mus, nebuvo išskridę. Jiems nebuvo lengva, mėnesį su trupučiu buvo sniegas, bet kažkaip išgyveno.
Mažasis apuokas peri apie 25 dienas, pakankamai ilgai. Tai vieno kiaušinio inkubacija. Sakykime, apuokas padeda šešis kiaušinius kas pusantros paros. Pradeda perėti padėjęs pirmą kiaušinį. Vištos, varnos jaunikliai ritasi visi iš karto, o apuoko taip ir risis kas pusantros paros. Mažasis, paskutinis, jauniklis bus 8–10 dienų jaunesnis.
Ežių dabar yra visuose miestuose – Vilniuje gyvenu mikrorajone, matau, kaip ežiai keliauja. Jiems reikia kažkur palįsti, dienojimui reikalinga saugi vieta.
Būna palei žemę išsidriekę kazokiniai kadagiai, ten ežiai įsirengia, kad galėtų visą žiemos laiką praleisti saugiai ir kad nebūtų minusinės temperatūros. Ežys – toks gyvūnas, neturi kailio, kūno temperatūra nukrinta, jei bus šalta, jis paprasčiausiai neišgyvens iki pavasario.
Ežiai pabus dar negreitai, gal kovo gale, priklauso nuo to, kada atšils, naktį sliekaus. Žmonės skambina, rašo, siunčia nuotraukas – įsirengia puikiausią naują veją, o joje tūkstančiai duobučių iškasta! Už galvų susiėmę klausia, kas čia? Ateina ežiai ir naktį kasa. Žmonės veža labai trąšų gruntą ir ten būna labai daug grambuolių lervų. Jos labai maistingos, ežiui tai – skanėstas.
Kodėl gyvūnai ateina į miestą, būtų labai ilga kalba. Turbūt svarbiausias dalykas – randa labai daug maisto. Ypač tie, kuriems tinka išmetamos žmogaus maisto atliekos. Į miestus ateina ir lapės, mangutai, gyvena kiaunės. Beje, varniniai paukščiai yra mūsų buitinės kultūros rodiklis. Ten, kur išmetama daug maisto, varniniai paukščiai tiesiog žydi, puikiai jaučiasi, puikiai gyvuoja.
Antras dalykas – pakankama ramybė. Lyg atrodytų keista – miestas. Bet vis mažiau vaikštančių, trukdančių žmonių, jei vieta nuošalesnė, žmonės ten net neužeina. Vilniuje, Vingio parke, žiūri: ir stirnos pėdos, ir kiškio pėdos, jau nekalbu, kad voverės gyvena. Jei ne šunys, gyvūnų būtų dar daugiau.
Elonos LIMANTIENĖS nuotr.
Eglėje prie Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos įsitaisė mažasis apuokas.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos kieme jau kelerius metus gyvena ežiukų šeimynėlė.
Po kėniu užuovėją buvo radusi sniegena.
Netikėta viešnia medyje – papūga.
Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Aplinkos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus vyr. specialistas, gamtininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad gyvūnus į miestą traukia maistas ir pakankama ramybė.