Naujausios
Miestelis neįsileidžia nei ožkų, nei alkoholikų
Šaukėnų (Kelmės rajonas) bendruomenė atsisakė įsileisti į prie Juodlės ežero stovintį medžiotojų namelį reabilituotis buvusius alkoholikus. O buvęs Kelmės rajono vicemeras Zenonas Mačernius atvirai išgėdino Kurtuvėnų regioninio parko direktorių, kam šis gadina savo gerą vardą tokiomis programomis. Vicemerui prie Juodlės įsileisti buvusius alkoholikus pasirodė daug baisiau, negu daniškas kiaules į Tytuvėnus.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Pradžia — „Šiaulių krašto“ publikacija
Istorija prasidėjo prieš metus — po „Šiaulių krašto“ publikacijos “Pirtis draustinyje — griauti ar prikelti?“. Rašyta apie apleistą ir šiukšlynu paverstą tarybinių laikų medžiotojų namelį prie Juodlės ežero. Tada kalbintas pastato šeimininkas Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis (pastatai — valstybės nuosavybė — perduoti naudotis parkui) išvardijo dvi išeitis: namelį nugriauti, arba jame pradėti švietėjišką veiklą, pavyzdžiui, įrengti pelkių draustinio muziejų. Tačiau tam parkas neturi pinigų — visi projektai ir lėšos iki 2013-ųjų nukreipti į Kurtuvėnų dvaro sodybos bei Jautmalkės gamtos centro plėtrą. O vilą išnuomoti, naudoti rekreacijai, poilsiui ar šventėms, draudžia įstatymas: namelis stovi draustinyje, retų paukščių perimvietėje.
Į parko direkciją kreipėsi Vladimiras Karpovas, Labdaros ir paramos fondo „AGAPAO“ direktorius, socialinės-psichologinės reabilitacijos bendruomenės nuo narkotikų bei kitų psichiką veikiančių medžiagų priklausomiems vyrams Romučiuose (Šiaulių rajone) steigėjas ir vadovas.
Netrukus gimė bendras projektas: iš Europos Sąjungos lėšų rekonstruotame medžiotojų namelyje sumanyta steigti reabilitacinį mokomąjį centrą buvusiems Romučių gyventojams, kurie dar nenori grįžti į miestą. Jie čia, prižiūrimi socialinio darbuotojo, gyventų metus ir įgytų regioninių parkų darbininkų kvalifikaciją. Tokių darbuotojų niekas neruošia, o jų esą labai trūksta visoje Lietuvoje. Tuo pačiu vyrai darbuotųsi parke, prižiūrėtų ežero pakrantę.
O kadangi pastatai priklauso valstybei, projektui palaiminti prireikė Vyriausybės sprendimo. Ši paprašė vietinės bendruomenės ir valdžios pritarimo.
Miestelis — baimėje
Pirmadienį šaukėniškius į Kultūros namus suvedė vienintelis ir bendras tikslas — neįsileisti „svetimų“ į Juodlę.
Vietinis ūkininkas Rimantas Juškys sakė šią vasarą, kai čia apsigyveno pirmieji sodybos prižiūrėtojai, jau radęs maišelį su lauko aguonomis. Žinia greitai apskriejo Šaukėnus. Moterys tvirtino jau bijančios savo miškuose grybauti, uogauti ar vaikų leisti į Juodlę maudytis.
V. Karpovui pamėginus paaiškinti, kad čia gyvens ne buvę narkomanai, o alkoholikai, žmonės laikėsi savo: „O mes nenuoram“.
„Jie nori gyventi, o jūs neduodat jiems gyventi. Iš miško varot“, — pyktelėjo “AGAPAO“ vadovas. “Darykit, tik ne Šaukėnų krašte. Mes turim savo alkoholikų“.
Miestelis priminė, kad Šaukėnuose jau stovi Psichiatrijos ligoninė, ir kad ji miesteliui nei saugumo, nei ramybės nepridėjo, prisiminė tarybinius laikus, kai čia viename name buvo apgyvendinti iš ligoninės išrašyti narkomanai, kėlę miesteliui siaubą. „Mūsų širdyse bus baimė“, — tvirtino šaukėniškiai.
Vicemerą alkoholikų kaimynystė žemina
Buvusių alkoholikų kaimynystės nepanoro ir Šaukėnų vidurinės mokyklos direktorius Algimantas Armalis. Direktorius pristatė salėje sėdinčius Kelmės tarybos narius Zenoną Mačernių ir Petrą Beresnevičių. „Jei pakeldami rankas, parodysime jiems, kad Šaukėnai nenori — jie tą patį pasakys ir Kelmės tarybai“, — paragino balsuoti mokyklos vadovas.
Kelmės rajono vicemeras Zenonas Mačernius, susirinkusiems pritarė: Kelmė ir taip jau paversta rezervatu. „Šaukėnuose yra Šiaulių ligoninės įstaiga, netoli Kelmės — “Pakalnės broliai“ (apie keturiolika žmonių, grįžusių iš įkalinimo įstaigų), yra dar alkoholikų reabilitacija “Po dangaus skliautais“. O dabar dar ir Juodlė. Tai ar reikia Kelmės rajone tiek? Pakankamai turim savų žmonių“, — kalbėjo Z. Mačernius.
Politikas ėmė gėdinti Kurtuvėnų regioninio parko direktorių: „Tu darai klaidą, gadindamas gerą vardą. Negadinkite savo įvaizdžio, kurį iki šiol turėjote, nepirškite kaimo žmonėms tos bėdos, kurios ir taip pilnas rajonas“, — sakė Tarybos narys.
V. Karpovas įsižeidė: „Tai jūs gerbkite įstatymą, tai jūs gadinate gerą vardą. Ar tai jums žema ištraukti žmogų iš numirusių ir leisti jam pradėti naują gyvenimą?“.
Vietiniai žmonės neleido pasisakyti nei iš Romučių atvažiavusiems pacientams, nei Romučių kaimo, kur įsikūręs reabilitacijos centras, atstovams.
Pagailo bankininkui iš Paryžiaus
Po susitikimo Šaukėnuose V. Karpovas neslėpė nusivylimo. Jei bus nepritarta šiam projektui, žlugs ir kiti planai, kaip gelbėti Lietuvos kaimus nuo alkoholizmo.
„Šiaulių krašte“ buvo rašyta apie Prancūzijos bankininko planus Šaukėnų krašte pradėti ožkų auginimo ir sūrių gamybos verslą. Anot V. Karpovo, bankininkas socialiniam projektui iš pradžių buvo pasirinkęs Afriką, tačiau su piligrimais aplankęs Lietuvą ir pamatęs nuo alkoholizmo kenčiančius kaimus, sprendimą pakeitė.
Pasak V. Karpovo, prancūzas ištyrė Lietuvos rinką ir pateikė pasiūlymą plėtoti ožkininkystę, palaipsniui į veiklą įtraukiant aplinkinių kaimų žmones. Jis pasirengęs finansuoti sūrinės steigimą, kurioje pagal prancūzišką technologiją būtų gaminamas naminis ožkų sūris vietinei rinkai. Finansininkas buvo atsivežęs į Kelmės rajoną ir Prancūzijos ožkų augintojų prezidentą, jau buvo nutarta įsigyti tvartą netoli Šaukėnų, į kurį šį pavasarį ketinta parsigabenti pirmąsias ožkas.
V. Karpovas po susirinkimo suko galvą, kaip reikės pranešti prancūzui, kad mūsų žmonės nenori nei alkoholikų, nei ožkų.
PASTATAI: Šaukėniškiai nenori, kad ši nykstanti pirtis būtų atiduota naudotis blaivų gyvenimą pasirinkusiems alkoholikams.
PASIPRIEŠINIMAS: Į Kultūros namų salę susirinkę šaukėniškiai buvo vieningi: nutarė svetimų alkoholikų į Juodlės namelį neįsileisti.
PARAŠAI: Šaukėniškiai vieningai renka parašus.
prie mačernio: „Tu darai klaidą, gadindamas gerą vardą...“
prie karpovo: „ tai jūs gadinate gerą vardą. Ar tai jums žema ištraukti žmogų iš numirusių ir leisti jam pradėti naują gyvenimą?
citata: Vicemerui prie Juodlės įsileisti buvusius alkoholikus pasirodė daug baisiau, negu daniškas kiaules į Tytuvėnus.
Prieš
Birutė Sireikienė, Šaukėnų duonos kepyklos meistrė:
— Mes prieš todėl, kad jie nepasiklausė mūsų nuomonės ir mus supažindino jau post factum. Ir jei bendruomenė nebūtų sužinojusi, būtume pastatyti prieš įvykusį faktą. Mūsų kepyklos kolektyvas, sužinojęs apie tokius ketinimus, iš karto susirinko, jau surinkta apie 40 parašų.
Jūratė Gostautienė, Šaukėnų bendruomenės pirmininkė:
— Sako, kad jie jau išgiję, bet juk alkoholikai ir narkomanai dažnai „atkrenta“: kas gali garantuoti už tuos žmones? Mums būtų nelabai saugu. Aišku, galia žmonių, kad šie nukrito į tokią duobę. Bet būtų gerai, kad jie įsikurtų kažkur kitur. Paskutinė miestelio sodyba, kurioje yra ir mokyklinio amžiaus vaikų, yra vos kilometras nuo jų buveinės.
Rimantas Juškys, Šaukėnų ūkininkas:
— Kai tarybiniais laikais į Šaukėnus atvežė gydyti narkomanus, tai juos saugojo dvylika milicininkų. O jie dabar vaikščios po mišką. Ir aš mėgstu pagrybauti, ir mano miškai aplinkui — na, nejauku. Galų gale, jie tą vardą užsitarnavo ne dėl mūsų, dabar tegul sukasi, kaip nori. O kad čia augintų ožkas... Tai tik miestietis gali taip pasakyti, juk prie gyvulio reikia didelio prisirišimo.
Už
Raimondas, buvęs narkomanas, Romučių centro gyventojas:
— Žmonių baimės pagrįstos, visada bijome to, ko nepažįstame. Romučiuose visi gyvename vieni kitiems padėdami, nėra buvę jokių nusiskundimų iš kaimo žmonių. Netgi priešingai, kaimas vis labiau alkoholį vartoja, o mes gyvename blaiviai.
Janina Butnorienė, Romučių bibliotekos vedėja (telefonu):
— Bibliotekoje dirbu jau metus, neseniai vyrus kviečiau pas save į renginį, jie giedojo giesmes. Centro gyventojams nuolat atvežu psichologinės, filosofinės literatūros. Kiek kalbėjau su miestelio gyventojais, niekas neturi jokių nusiskundimų.
Vaclovas Andrulis, Kražių seniūnas:
— Mūsų seniūnijoje yra alkoholikų reabilitacijos sodyba „Po dangaus skliautais“, bet niekada nesu girdėjęs nusiskundimų iš aplinkinių. Priešingai, sodybos gyventojai padeda aplinkiniams žmonėms, o žmonės — jiems. Pasipriešinimo nėra jokio, gal todėl, kad jie yra įsikūrę privačioje, nuošalioje sodyboje.
