Naujausios
VVTAĮT teigimu, gavę pranešimą apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, vaiko teisių apsaugos specialistai visoje Lietuvoje bet kuriuo paros metu, savaitgaliais, švenčių dienomis reaguoja į gautą informaciją: vyksta į šeimą, gydymo ar švietimo įstaigą ar kitą vietą, kurioje tuo metu yra vaikas, ir vertina realią situaciją. Nuvykę į vietą, vaiko teisių apsaugos specialistai (VTAS) bendrauja su tėvais, pačiu vaiku, kitais asmenimis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką ir įvykusią situaciją. Pagrindinė VTAS užduotis – įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei, todėl yra vertinamas grėsmės vaikui lygis.
Jeigu nustatomas I grėsmės vaikui lygis, VTAS inicijuoja pagalbą šeimai: visa medžiaga apie vaiką perduodama savivaldybės paskirtam atvejo vadybininkui, kuris telkia įvairių sričių specialistus ir stengiasi padėti šeimai spręsti kilusius sunkumus. Vaikas lieka gyventi su tėvais.
Kai nustatomas aukščiausias grėsmės vaikui lygis, tai reiškia, kad vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi reali grėsmė. Tais atvejais vaikas yra paimamas iš tėvų ar globėjų ir kreipiamasi į teismą gauti leidimą paimti vaiką iš atstovų pagal įstatymą. Šeimai tuoj pat pradedama teikti intensyvi pagalba: 14 kalendorinių dienų tai daro mobilioji komanda, vėliau pagalbos organizavimo vairas pereina į savivaldybėse dirbančio atvejo vadybininko rankas, kuris pasitelkia įvairios srities specialistus.
Nuo 2019 metų sausio 1 dienos iki liepos 1 dienos VVTAĮT gavo 12 795 pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus, o tai yra daugiau kaip 2000 pranešimų per mėnesį arba net 70 galimų vaiko teisių pažeidimų per dieną, į kuriuos reagavo tarnybos budėtojai ar gynėjai.
Liepos 1 dieną sukako vieneri metai, kai pradėjo veikti centralizuota vaiko teisių apsaugos sistema – iki tol savivaldybių administracijų struktūrine dalimi buvę vaiko teisių apsaugos skyriai tapo vieningos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dalimi.
