Naujausios
Mes jau turime olimpietę
Šiauliai jau turi pasiuntinę į Londono olimpiadą — maratonininkę Rasą Drazdauskaitę. Prieš keletą dienų Turine (Italija) ji pagerino ne tik asmeninį rekordą ir užėmė antrą vietą, bet ir peršoko olimpinę kartelę. Gal Šiauliai — maratonininkų miestas? Rasos treneriui Česlovui Kundrotui priklauso Lietuvos rekordas, kurio jau 14 metų niekas nepagerina.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
Olimpiados link
Turino maratone R. Drazdauskaitė atbėgo antra, distanciją įveikusi per 2 valandas 29 minutes ir 47 sekundes. Tai asmeninis jos rekordas, kurį pagerino 42 sekundėmis.
Norėdama patekti į olimpines žaidynes, R. Drazdauskaitė turėjo įvykdyti nustatytą normatyvą ir atbėgti per 2 valandas 37 minutes. Anot sportininkės, įvykdyti normatyvą nėra labai sunku, tačiau daug svarbiau nepatirti traumų — išsaugoti save olimpiniam bėgimui.
Sportininkė sako, kad maratono bėgikų rezultatai svyruoja net po kelias minutes. Daug lemia oro sąlygos, prieš tai vykusios treniruotės. Taip pat — nevienodos trasos. Vieni sportininkai atsparesni kalnuotoms vietovėms, kiti nepavejami lygumose.
„Bėgti į kalną — sunku, tačiau leistis į pakalnę daugeliui dar sunkiau — pakerta raumenis“, — pasakoja maratonininkė, kurios kojų raumenys — universalūs. “Achilo kulno“ ji sako neturinti.
R. Drazdauskaitei dar trūksta kelių minučių iki Lietuvos rekordo, kuris šiuo metu — 2 valandos, 25 minutės, 15 sekundžių. Sportininkės treneris Česlovas Kundrotas neabejojo, kad jo auklėtinė įvykdys normatyvus.
Iki Anglijoje vyksiančios 2012 metų vasaros olimpiados R. Drazdauskaitė treniruosis Kirgizijoje. Kovo mėnesį bėgs maratoną. Anot trenerio, žvirblis jau rankoje. Dabar svarbiausia išvengti traumų. Praėjusią žiemą maratonininkei įskilo pėdos kaulas. „Gal tuo metu vykusiose varžybose tiesiog reikėjo pailsėti, o ne bėgti“, — sako treneris.
Sportas — nuo ketvirtos klasės
Maratonininkės nenumaldomą fizinį aktyvumą pastebėjo dar jos pradinių klasių mokytoja ir pasiūlė sportuoti rimčiau. Pradėjo lankyti lengvosios atletikos treniruotes. Pirmoji R. Drazdauskaitės trenerė — Vida Povilaitienė. Č. Kundrotas sportininkę treniruoja nuo 1997-ųjų.
Treneris pats treniravosi Šiaulių manieže, kai primąkart pamatė guvią būsimą sportininkę: „Pamenu, pradėdavau treniruotę — Rasa žaisdavo krepšinį. Baigdavau — ji tebežaidžia, stumdosi su sportininkais vaikinais. Sportuodavo manieže nuo pietų iki devintos vakaro.“
Olimpietė yra išbandžiusi dviračių sportą, žolės riedulį, tačiau bėgimas prigijo visam laikui. Iš pradžių ji bėgo trumpas distancijas. Pradėjo nuo 60 metrų. Kartą Europos čempionate pelnė antrą vietą 300 metrų distancijoje. Ilgą laiką specializavosi 1500 metrų bėgime. Vėliau perėjo prie ilgiausių distancijų — pusės arba viso maratono.
Kone didžiausią įspūdį jai paliko pernykštis bėgimas Atėnuose, kur pelnė dvi pirmąsias vietas ir pagerino trasos rekordą. „Trasa buvo sunki, nes daug įkalnių. Tačiau nepakaltojamas jausmas žinoti, kad esi olimpiniame lopšyje — čia buvo surengta pirmoji šių laikų olimpiada. Čia bėgiojo sportininkai prieš 2500 metų“, — prisimena R. Drazdauskaitė.
Trasoje gali nutikti visko
Maratonininkų dažnai klausia, apie ką jie galvoja pustrečios valandos trasoje, kai reikia nubėgti per 42 kilometrus. Ir vis dėl to apie ką? „Galvoji tik apie tai, ką darai, — sako treneris Č. Kundrotas. — Jei trasa sunki — ne bėgi, o lauki, kada priartės finišas. Nuolat seki savijautą.“
R. Drazdauskaitė sako, kad laikas iki finišo neprailgsta. Paprastai maratono trasoje kas penkis kilometrus yra išdėstyti maitinimo punktai, tačiau juose sportininkė nesustoja. Tik pasičiumpa vandens. Klausimas vienas — užsipilti ant savęs ar jį išgerti?
Yra maratono bėgikų, kurie trasoje užtrunka dvigubai ar trigubai ilgiau. Jiems ir yra skirti maitinimo punktai, kuriuose dažniausiai būna bananų, šokoladų ir gėrimų. Č. Kundrotas mano, kad pasakojimas apie graikų karį, kuris nubėgo maratoną, perdavė naujieną ir krito negyvas — tik mitas. Žmogaus galimybės yra daug didesnės. Vyksta paros ar net 1000 kilometrų bėgimai.
Šiuo metu tarp moterų geriausi rezultatai Rusijos bėgikių, tačiau R. Drazdauskaitė tikina, jog kiekvienose varžybose visų šansai apylygiai: „Bėgant gali nutikti bet kas.“
Sklando legendos apie nepavejamus Afrikos bėgikus. Č. Kundrotas išsklaido mitus: „Afrikiečiai taip pat turi silpnų vietų. Kepinanti saulė tamsią odą kaitina stipriau, todėl jie tada bėga prasčiau.“
Treneris ir jo auklėtinė mano, kad Anglijos olimpiadoje maratono laurus skins Europos bėgikai.
Čempionų takelis
Č. Kundrotas ir R. Drazdauskaitė dažnai bėgioja dviračių takeliu, vedančiu Bubių link. „Kartais mėgstu pabėgioti Salduvės parke arba Bubių miškuose“, — sakė maratonininkė.
Č. Kundrotas kadaise skaičiuodavo, kiek kilometrų jis jau nubėgo: „Apsukau aplink žemę tris kartus. Rasa taip pat jau kartą aplėkė žemės rutulį. Per treniruotes maratono niekas nebėga. Verčiau treniruoja ištvermę, jėgą, greitį. Daugiausia Rasa per treniruotę prabėgo 36 kilometrus.“
Per savaitę maratonininkė nubėga 200 kilometrų. Vieneri bateliai kainuoja apie 600 litų. Treningai — apie 800.Teoriškai sportiniai bateliai yra pritaikyti 600 kilometrų. Pakinta batelių forma, amortizavimas. „Bėgu, kol įmanoma“, — sako sportininkė.
Pasirengti olimpinėms varžyboms padės ir Olimpinio rengimo centras. Šiais metais iš Šiaulių savivaldybės R. Drazdauskaitė gavo stipendiją — 1000 litų per mėnesį. „Pinigų vargiai pakaktų net bateliams. Be rėmėjų tobulėti būtų labai sunku“, — sako sportininkė.
R. Drazdauskaitės nuomone, reikia žmogaus, kuris padėtų ieškoti rėmėjų sportininkams. Dabar tuo užsiima asmenys, kurių darbas yra treniruoti arba vadovauti įstaigoms. Maratonininkę remia vienas verslininkas, kuris neskelbia savo pavardės. „Jis taip pat bėgioja maratonus, todėl supranta mano situaciją“, — sako olimpietė.
TANDEMAS: Treneris Česlovas Kundrotas ir jo auklėtinė Rasa Drazdauskaitė jau pradėjo ruoštis Londono vasaros olimpinėms žaidynėms.
MANIEŽAS: Rasa Drazdauskaitė Šiaulių manieže treniruojasi jau nuo ketvirtos klasės.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
