
Naujausios
Mero žemėje aptikti vokiečių kapai
Vilkiškės kaimo (Šiaulių r.) laukuose atkasta Antrojo pasaulinio karo vokiečių karių kapavietė. Vakar archeologas Simonas Sprindys informavo, kad atidengtos 25 kapavietės, darbai vyksta toliau. Rasti palaikai yra Šiaulių rajono mero Antano Bezaro žemėje.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Vietoje karsto – kopėčios
Sodrios žalumos lauke burzgia ekskavatorius, versdamas į šoną žemes. Duobėje vyksta darbai – vienas po kito atkasami karių kapai.
Lauke pasitikęs VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ archeologas S. Sprindys išsamiai pasakoja apie paiešką ir radinius.
Kokiame gylyje buvo kapavietė? Archeologas ima metrą: iki karsto yra 40 centimetrų, iki kaukolės – 60 centimetrų.
Pirmojoje eilėje pažymėta trylika kapų, kūnai suguldyti karstuose. Kraštinius kapus, rodo S. Sprindys, pažeidė melioracija.
Karstai – skirtingų dydžių. Vienas skeletas stipriai pakreipta kaukole, nes karstas akivaizdžiai per trumpas. Šalia kaulų matyti sagų, monetų. Žaliu dariniu virtęs beformis daiktas, svarsto S. Sprindys, galėjo būti kompasas.
Atidengti kaulai stipriai sužaloti. Pasak archeologo, tai gali liudyti stiprią artilerijos ugnį, sprogimus. Kita versija – palaikus suslėgė yrantys karstai. Tikslius atsakymus pateiks ekspertai.
Ant vienos kapavietės rastas šalmas. S. Sprindys kelia versiją, kad šalmas galėjo būti pakabintas ant medinio kapą žyminčio kryžiaus, šis vėliau supuvo, o šalmas galiausiai buvo užverstas žeme.
Vakar archeologo komanda buvo atidengusi 25 kapo duobes. Vienas karys vietoje karsto buvo palaidotas ant kopėčių, kitas – ant neštuvų.
Penktadienį manyta, kad plote yra ir masinė kapavietė. Išsamesnis tyrimas parodė, kad spėjimo vietoje gana tvarkingai palaidoti trys kariai.
Aptikti septyni kario identifikavimo žetonai, dauguma iš jų neįskaitomi. Vienas priklausė priešlėktuvinės gynybos kariui, du – kalnų artileristams. Pasak S. Sprindžio, žetonų gali pasimatyti daugiau, iškėlus palaikus.
Tarp radinių – dvi piniginės, trys prezervatyvai – ši apsaugos priemonė būdavo išduodama vokiečių kariuomenėje.
Pasak S. Sprindžio, tokiuose kapuose dažniausiai nebūna ginkluotės, ekipuotės, kurią dar galėjo panaudoti kovos draugai. Ginklų aptinkama masiniuose palaidojimuose. Mingėliuose, netoli Gilvyčių, kariai bendrame kape buvo užkasti su kastuvėliais, durklais, pistoletais.
Paieškos
S. Sprindys sako, kad informaciją apie kapavietę Kuršėnų seniūnijoje iš partnerių Vokietijoje gavo maždaug prieš metus. Pagal vokiečių duomenis, kapavietėje turėtų būti 46 kariai.
Sąraše buvo nurodytos gyvenvietės ir aukų skaičiai, bet ne tiksli vieta.
Archeologui talkinę savanoriai dar rudenį kalbėjosi su liudininku iš Saulučių kaimo.
„Liudininkas atsiminė kauburėlius. Vėliau pasitelkėme kartografinius duomenis, melioratorių planus – juose ši vieta pažymėta kaip kapinės“, – sako S. Sprindys.
Prasidėjo paieškos. Rasti kapavietę javais užsėtame lauke nebuvo lengva. Pradžia nebuvo sėkminga – pagal mastelį atmatuota menama kapinių centro vieta nepasitvirtino.
Pasivaikšioję po laukus, tyrėjai aptiko pavienių, išblaškytų kaulų, sagų, žetoną, palapinsiausčių žiedų.
„Tai buvo pirmasis signalas, kad kapinės yra iš dalies suardytos melioracijos ir pasufleravo kitą paieškos kryptį. Eidami lygiagrečiomis tranšėjomis galiausiai užkabinome patį kapinių kampą. Kai iš žemės pradėjo lįsti lentos su vinimis – supratome, kad pataikėme“, – sako S. Sprindys.
Nustačius eilės kryptį, į pagalbą buvo pasitelktas ekskavatorius.
„Kapinės anuomet buvo miškelio pakraštyje – dabar vaizdas gerokai pakitęs. Melioracija čia praėjo 1970 metais, maždaug nuo to laiko žemė yra dirbama“, – sako S. Sprindys.
Paaiškėjo, kad netoliese gyvenęs liudininkas, jau išėjęs anapilin, buvo apsirikęs 50 metrų.
Meras nesuabejojo
Vilkiškės kaimo laukas dirbamas Šiaulių rajono mero A. Bezaro, bet nėra jo nuosavybė. Daugiau nei dviejų hektarų lauką, kuriame rasta kapavietė, meras sako pradėjęs dirbti tik pernai.
A. Bezarui aptikta kapavietė nebuvo didelis siurprizas. Aplinkinės vietos jam gerai pažįstamos – teko netoliese gyventi, kai, būdamas dvejų metų, su artimaisiais grįžo iš Sibiro.
Dabar greta, Tadiškių kaime, turi sodybą. Apie galimus palaidojimus buvo girdėjęs iš vietinių. Žino, kad netoli sodybos esančiame miške tebėra apkasai, kuriuose buvo įsitvirtinę tankai.
A. Bezaras net nesuabejojo duoti leidimą kasti javų lauką: „Net nebuvo diskusijų. Kai kurie ūkininkai sako, gal galėjo palaukti javapjūtės, bet man tokių minčių nekilo! Neskaičiavau ir neskaičiuosiu jokių nuostolių.“
Meras jau ne kartą lankėsi prie kapavietės. Paragino ir Savivaldybės darbuotojus šią vietą parodyti vaikams, anūkams: kad pamatytų, kokios žiaurios yra karo pasekmės.
A. Bezaras pasidžiaugė, kad melioracija kliudė tik porą kapų, nesunaikino visos eilės. Jo teigimu, anais laikais melioratoriai, iškasę kaulus, ne visada pranešdavo, nenorėdami stabdyti darbų.
Renka informaciją
Kiek laiko Vilkiškės kaimo lauke vyks darbai, priklausys nuo palaidojimų ir talkininkų skaičiaus.
S. Sprindžiui padeda Šaulių sąjungos nariai, Kuršėnų Lauryno Ivinskio gimnazijos gimnazistės, Rolandas Tamošaitis, Dainius Buivydas. Šiaulių rajone komanda planuoja dirbti iki birželio vidurio.
Balandžio pradžioje „Šiaulių kraštas“ rašė apie vokiečių karių kapų paieškas Šemetiškių kaimo (Šiaulių r.) laukuose. Į šį objektą S. Sprindžio vadovaujama komanda planuoja grįžti, nes papildoma medžiaga iškėlė naujų prielaidų.
Po „Šiaulių krašto“ publikacijos atsiliepė žmonės, pasidaliję turima informacija apie galimus palaidojimus Šiaulių apskrityje. Pateiktos žinios tikrinamos.
„Yra toks posakis: karas baigiasi tada, kai paskutinis karys atsigula į kapą“, – šiuo principu vadovaujasi S. Sprindys.
Po antropologinės analizės vokiečių karių palaikai pagarbiai perlaidojami oficialiose kapinėse Vilniuje, Kaune arba Klaipėdoje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Pirmoje eilėje palaidota trylika karių.
VšĮ „Kultūros vertybių globos tarnyba“ archeologas Simonas Sprindys Šiaulių rajone planuoja dirbti iki birželio vidurio.
Palaikai palaidoti per mažame karste.
Kape matyti sagos, monetos.
Žemės sluoksnį iki kapų kasa ekskavatorius.
Virš kapavietės augo žieminiai kviečiai.
Vytauto STEPONAVIČIAUS nuotr.
Atkastos kapavietės vaizdas iš oro.