Naujausios
Meilė gamtai ir žirgams
Du labai skirtingus Šiaulių krašto vyrus vienija vienas pašaukimas — nepailstantis entuziazmas. Nedejuodami dėl sunkmečio, netaupydami nei lėšų, nei laiko, jie imasi gražių iniciatyvų. Šiltus gamtos grožiui ir žirgams puoselėjamus jausmus, nesiekdami pelno, jie perkelia į Šiaulių miestą ir rajoną garsinančius renginius, puoselėja aplinką.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Salduvės parko šeimininkas
Šiaulių fotoįmonės „Foto 202“ savininką, orientacininką Artūrą Visocką beveik kiekvieną rytą galima sutikti Talkšos ežero pakrantėse ne tik bėgiojantį su šunimi, bet ir renkantį šiukšles.
Neseniai asmeninėmis lėšomis Talkšos pakrantėje ir prie Salduvės piliakalnio vyras įrengė trys Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti skirtus suoliukus. Juos papuošė užrašais „Meilė“, “Grožis“ ir “Taika“. “Tai estetinis Salduvės parko akcentas, kurio čia trūko“, — šypsosi vyras, skaičiuojantis penktus-šeštus šio parko tvarkymo paties jėgomis metus.
A. Visockas džiaugiasi, kad jo aplinkos tvarkymo idėja populiarėja: „Iš pradžių Salduvėje, Talkšos pakrantėse buvo nykus vaizdas, netikėjau, kad susitvarkysiu, bet dabar drįstu įžūliai teigti, kad esu čia susitvarkęs.
Kai Salduvę paėmiau į savo rankas, buvo šlykštu, daug šiukšlių vežta, daug tvarkyta, daug darbo ir jėgų įdėta. Salduvės aikštelėje, Žuvininkų gatvėje mano pastangomis atsirado šiukšlių konteineriai. Kai jie prisipildo, skambinu specialiajam transportui, kad išvežtų. Dabar Salduvės parke tapo žymiai švariau, nesigirdamas suvokiu, kad be mano pastangų to nebūtų.
Džiugu, kad vis dažniau čia sutinku žmonių, netinginčių, o svarbiausia — išdrįstančių pakelti, surinkti šiukšles. Kol kas tai — vyresnio amžiaus žmonės, jaunimui dar reikia persilaužti, įveikti sąvoką „ne lygis“ neštis šiukšlę rankoje. Labiausiai nerimauju, išvykdamas atostogų, žinau, kad grįžęs rasiu itin daug šiukšlių. Prie naujų suoliukų įrengtų šiukšlių maišų laikiklių vis pririšu tuščių šiukšlių maišų, švelniai užsimindamas aplinkiniams, kad prisipildžiusius maišus būtų galima išmesti į konteinerį ir pakeisti naujais. Dar niekas nepakeitė, bet neprarandu vilties, kad vieną dieną tai įvyks“.
Turi tokį geną
Artūras Visockas neabejoja, jei kiekvienas žmogus bent 5 minutes kasdien skirtų ne savo asmeninei, materialinei naudai, daug kas pasikeistų.
„Nuo mažumės turiu tokį geną. Studijų laikais esu visą stipendiją atidavęs merginai, kuriai, žinau, tuo metu labiau reikėjo pinigų nei man. Dėl to paties geno man nesunku dabar pasilenkti ir pakelti šiukšlę, tam skirti bent pusvalandį per dieną.
Žinoma, esu normalus verslininkas, noriu uždirbti, bet man neskauda širdies atiduodant tuos pinigus, jei manau, kad elgiuosi teisingai. Man tai — natūralu, kaip dukart du.
Kai augau, man buvo skiepijama meilė tėvynei. Be to esu orientacininkas, taigi būvimas gamtoje, rūpinimasis ja — neatsiejama mano gyvenimo dalis. Tai daryčiau ir nenusiminčiau, jei mano pavyzdžiu nesektų kiti„, — sako vyras.
Šiaulių rajone subūrė apie 150 Lietuvos ir Latvijos raitelių
Vos dviejų mėnesių asociacijos „Jusaičių žirgai“ pirmininkui Rimui Bajorinui prireikė Jusaičių kaime (Šiaulių rajone) suorganizuoti “Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo“ konkūrų varžybas. Jose dalyvavo apie 150 pajėgiausių Lietuvos ir Latvijos raitelių. Dvejus metus Jusaičiuose savo sodyboje rengęs “Šiaulių miesto mero taurės“ konkūrų varžybas, šiemet Rimas panoro jomis pažymėti Lietuvos vardo tūkstantmetį.
„Data — įspūdinga ir jai skirtai šventei puikiai tiko mano sodybos, kurioje auga šimtamečiai ąžuolai, aplinka“, — apie sumanymą pasakojo iniciatorius.
Rimas neatskleidė, kiek tokių varžybų organizavimas jam atsiėjo, tačiau tikino, kad jokios komercinės naudos iš jų neturėjo, tik išlaidas. „Visi dalyvių starto mokesčio pinigėliai dalyviams ir atiteko, nugalėtojams teikėme piniginius prizus“, — sakė varžybų organizatorius. Jis — vienas iš Šiaulių “Šaulio“ viešbučio, pagrindinio varžybų rėmėjo, savininkų.
Paklaustas, kodėl ir sunkmečiu neatsisakė rėmimo tik šypsojosi: „Tokia mano pozicija. Tačiau puikiai suprantu daugelio ankstesnių mūsų varžybų rėmėjų padėtį, todėl specialiai pinigėlių iš jų neprašiau, kas norėjo ir galėjo — parėmė. Dalį rėmėjų įrašiau į parėmusiųjų varžybas sąrašą tik prisimindamas jų ankstesnę paramą. Prisidėjo ir Šiaulių miesto, rajono savivaldybės“, — pasakojo Rimas.
„Kažkas juk turėjo organizuoti
Rimas Bajorinas pabrėžia, kad tokių, kaip jis, žirgų sporto entuziastų Šiaulių krašte — ne vienas ir be jų pagalbos varžybų suorganizavęs jis nebūtų.
„Kaip įmanydami prisidėjo kitų mūsų apskrities žirgynų savininkai Audronė ir Sigitas Petraičiai, Petras Jankūnas, Zenonas Dominauskas. Mano žmona Ernesta kruopščiai ravėjo gėlynus, tvarkė varžyboms skirtą aplinką“, — vardino pašnekovas.
Nors Rimas atrado nemažai žirgų mylėtojų, panorusių paremti varžybas įvairiais daiktais, organizacinius reikalus jam teko tvarkyti vienam. organizatorius suskaičiavo, kad savaitę prieš varžybas intensyviai darbavosi nuo šeštos valandos ryto iki pirmos nakties. Anot jo, tokį entuziazmą ir meilę žirgų sportui gali suprasti tik juo „sergantys“ žmonės.
SUOLIUKAI: Talkšos pakrantėje stovi du Artūro Visocko lėšomis įrengti suoliukai. Vakarais ant jų mielai prisėda praeiviai, rytais — atsiremia besimankštinantys.
UŽRAŠAS: Artūras Visockas nepasinaudojo proga pareklamuoti save ar savo įmonę ir ant naujų suoliukų Salduvės parke užrašė „Meilė“, “Grožis“ ir “Taika“. “Šie žodžiai tokiai vietai — tinkamiausi“, — neabejoja.
TVARKYMAS: „Man nesunku bėgiojant, į kišenę įsimetus šiukšlių maišą, surinkti šiukšles. Pastebiu ir kai kuriuos kitus taip darant“, — šypsosi Artūras Visockas.
ORGANIZATORIUS: Rimas Bajorinas dėl „Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimo“ konkūrų varžybų patirtų išlaidų, kurias mieliau vadina parama, neskaičiuoja. “Ir nei trupučio nesigailiu, šventė puikiai pavyko, bet dabar mažiausiai metus nesiryšiu nieko organizuoti, reikia poilsio“, — kukliai šypteli.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
TAURĖ: Ypatingoms konkūro varžyboms reikėjo ypatingos taurės. Lietuvos tūkstantmečio taurę per pusantro mėnesio už simbolinį užmokestį pagamino „Trys kalviai“. Varžybų organizatorius R. Bajorinas džiaugėsi, kad taurė atiteko Lietuvos žirgų sporto geriausiųjų geriausiam, kauniečiui Zigmantui Šarkai.
KLIŪTYS: Kaimynystėje nuo Rimo Bajorino žirgyno žirgyną turintis Vilius Neuronis varžyboms paskolino ir atvežė kliūtis.
Rimo Bajorino albumo nuotr.
