Naujausios
Nuteisti dėl žiauraus elgesio su gyvūnais
Rašėme, kad Šiaulių apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro skundą, gegužės 15 dieną priėmė apkaltinamąjį nuosprendį septyniems vyrams, kaltintiems žiauriu elgesiu su gyvūnais. Nuteistiesiems skirtos baudos: Gintarui Sankauskui – 9 876 eurų, tada Radviliškio rajono tarybos nariui Ernestui Mončauskui, Donatui Vilkui ir Rimvidui Dauniui – 3 766 eurų, Lukui Praspaliauskui – 1 883 eurų, Modestui Steponavičiui ir Arvydui Kondrotui – po 2 500 eurų.
Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas, kai, tiriant visai kito pobūdžio nusikalstamas veikas, liudytoju apklausto 54 metų Telšių gyventojo G. Sankausko telefone buvo aptikta daugybė vaizdo įrašų, kuriuose užfiksuoti galimai žiauraus elgesio su gyvūnais epizodai. 2017 metų vasarą nufilmuota, kaip keli vyrai laiko surištą gyvą šerną ir, jį pražiodę, kerpa bei traukia besimuistančiam gyvūnui iltis.
2018 metų gegužę padarytame įraše matyti, kaip iš narvelio paleista audinė užpjudoma dviem medžiokliniais šunimis. Šie bejėgį gyvūną tampo ir drasko. Trečiame vaizdo įraše matyti, kaip šunimis užpjudoma pririšta vietnamietiška kiaulė, o vėliau G. Sankauskas jai perpjauna gerklę ir gyvūnas nukraujavęs nugaišta.
Atliekant tyrimą buvo nustatyti septyni įtariamieji, Telšių, Šiaulių ir Radviliškio gyventojai: minėtas Radviliškio rajono tarybos narys, buvęs miesto seniūnas, ne kartą už vagystes teistas E. Mončauskas (po nuosprendžio jis paliko rajono Tarybą ir rado šiltą direktoriaus pavaduotojo vietelę Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centre), G. Sankauskas, R. Daunys, L. Praspaliauskas, M. Steponavičius, A. Kondrotas ir D. Vilkas. Pastarasis – Meškuičių medžiotojų būrelio narys.
Manoma, jog iltys šernui buvo šalinamos, kad, jį pjudant šių medžiotojų šunimis, šie nenukentėtų nuo besiginančio laukinio gyvūno.
Audinę ir vietnamietišką kiaulę draskyti trys G. Sankausko šunys buvo paleisti dresuojant ir mokant juos medžioti.
Specialistų nuomone, dėl tos pačios priežasties – medžioklinių šunų dresavimo tikslais, buvo šalinamos ir šerno iltys.
2022 metų gegužės 20 dieną Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai visus septynis kaltinamuosius išteisino kaip nepadariusius veikų, turinčių nusikaltimo požymių – teismą kaltinamieji įtikino, kad laukinių gyvūnų jie neskriaudė, o atvirkščiai – padėjo.
Išteisinamąjį teismo nuosprendį prokuratūra apeliacine tvarka apskundė Šiaulių apygardos teismui, kuris tarė savo žodį „kalti“.
Šios savaitės antradienį vienas iš nuteistųjų „Šiaulių kraštą“ patikino, kad apkaltinamasis Šiaulių apygardos teismo sprendimas skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Aukščiausiasis Teismas kol kas nė vieno iš septynių nuteistųjų apskundimo kasacine tvarka nėra sulaukęs. Jis kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui gali būti apskųstas per tris mėnesius nuo paskelbimo dienos, t. y. gegužės 15-osios.
Du usūriniai šunys
Pasklidus informacijai apie šokiruojantį minėtų medžiotojų (šeši iš septynių nuteistųjų yra medžiotojai) elgesį su laukiniais gyvūnais, „Šiaulių kraštui“ papasakota apie kitą medžioklę, 2022 metų lapkričio 13 dieną vykusią Meškuičių medžioklės būreliui priklausančiuose plotuose.
Esą tądien vykusioje medžioklėje su varovais be kitų laukinių gyvūnų medžiokliniai šunys sumedžiojo ir du jenotus, kitaip – usūrinius šunis. Šaltinių teigimu, abu gyvūnai buvę surišti į krūvą, virvę užmetus per kaklą. Taip smaugiami šunys buvę įmesti į priekabą ir kelias valandas vežioti.
Medžioklės trofėjų pagerbtuvės, kaip įprasta, vykusios Meškuičių medžiotojų būreliui priklausančioje sodyboje Taurakių kaime, Šiaulių rajone – jis yra per vidurį minėto būrelio medžioklės plotų. Greta kelių kitų nebegyvų gyvūnų – elnio, lapės, kitų – „pagerbimui“ buvę numesti ir minėtieji jenotai, kaip paaiškėjo, nors ir su virve ant kaklų, bet vis dar gyvi. Medžiotojus tai šokiravo: koks pagerbimas, jei vieni žvėrys guli sumedžioti, o kiti kankinasi!
Esą atsiradę svarstančių, gal usūrinius šunis derėtų imti ir pasmaugti arba gal palikti juos gyvus – kad kaip grobis pasitarnautų medžiokliniams šunims dresuoti...
Sprendimą priėmęs ilgametis medžiotojas, buvęs Šiaulių miesto meras, dabar miesto Tarybos narys Vytautas Juškus. Jis paprašęs viena virve apraizgytus gyvūnus nutempti už pastato kampo, ten juos nušovė iš savigynai skirto pistoleto.
Dalis šios medžioklės dalyvių to, kaip nuo pat sumedžiojimo pradžios buvo elgiamasi su jenotais, buvo šokiruoti. Sumedžiotus usūrinius šunis, įsitikinę, reikėjo nukauti čia pat, jų sumedžiojimo vietoje, o ne kelias valandas virvagaliu dusinti priekaboje, parsivežti į sodybą ir čia nušauti.
„Baisus laukinio gyvūno kankinimas. Su medžioklės etika prasilenkiantys dalykai. Medžioklės taisyklėse, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme aiškiai parašyta, kad negalima sumedžioto žvėries kankinti – privalu jį pribaigti, kitaip sakant, nutraukti kankynę, o ne leisti kankintis, – sakė medžiotojai. – Dabar pagerbimui buvo numesti žvėrys, kurie iš dalies sumedžioti, bet vis dar kankinasi. Siaubas!“
Esą dėl to būrelyje atmosfera tapo itin slogi.
Vyrai įsitikinę, kad Meškuičių medžiotojų būrelio pirmininkas Alvydas Kazlauskas – jis minėtai medžioklei tądien ir vadovavo – pastebėjęs, kad yra netinkamai elgiamasi su gyvūnais, privalėjo medžioklę arba nedelsiant stabdyti, arba imtis kitų priemonių. To nepadarė.
Viskas teisėta
„Šiaulių kraštui“ A. Kazlauskas pasakė nežinantis, kas ten medžioklėje įvyko, nematė. Jo teigimu, jenotus sumedžiojo D. Vilkui priklausančios medžioklinės laikos. Kas ten ką, kuo ir kaip surišo, kur įmetė ir vežiojosi, ar sumedžioti jenotai buvo gyvi, medžioklės vadovas nežino.
„Varyme negalima šaudyti. Be to, usūriniai šunys gudrūs, jie moka apsimesti negyvi. Greičiausiai dėl to ir parvežti į sodybą. Tik pastebėjus, kad vis dėlto gyvi, buvo nušauti“, – sakė būrelio pirmininkas.
Jo žodžiais, nieko čia nėra baisaus, kad laukiniai šunys buvo surišti.
„Galvų gi nepjaustė, pagaliu nedaužė, – sakė A. Kazlauskas. – Daugiau neturiu, ką pasakyti.“
Medžiotojas D. Vilkas, kurio laikos, kaip teigė pirmininkas, tądien dalyvavo medžioklėje ir be kitų gyvūnų pričiupo jau minimus usūrinius šunis, kategoriškas: „Nieko ten nebuvo, šneka nesąmones. Nėra sensacijos. Viskas ne taip pateikta.“
Jo žodžiais, niekas ir nebeatsimena, kieno ten medžiokliniai šunys buvo, gi kolektyvinė medžioklė.
Esą niekas jenotų nerišo, varovai juos partempė. Jeigu būtų pastebėta, jog gyvi, be abejonės, jų kančios būtų užbaigtos nedelsiant ir sumedžiojimo vietoje.
Patvirtino, jog abu nukauti šunys, kaip ir privalu, greta kitų tądien sumedžiotų laukinių gyvūnų buvo įrašyti į medžioklės lapą.
Savigynai skirtu pistoletu jenotus paklojęs V. Juškus neslėpė: pastebėjo, kad jie markstosi ir priėmė sprendimą paleisti kulkas – nutraukti kančias.
Kam medžiotojui miške reikalingas savigynai skirtas pistoletas?
„Nuo ilgaausių gintis, – pajuokavo V. Juškus. – Aš kaip vokietis – į medžioklę visada einu ir su asmeniniu ginklu.“
Meškuičių medžiotojų būrelyje nuvilnijus nepasitenkinimui dėl, teigta, ne pagal etiškos medžioklės principus nukautų jenotų, pareiškimą gavo Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas.
Tyrėjai, įvertinę aplinkybes, tyrimą pradėti atsisakė ir perdavė aplinkosaugininkams.
Šių metų sausį Aplinkos apsaugos departamento Šiaulių gyvosios gamtos apsaugos skyriaus pareigūnai atliko savo patikrinimą.
„Nustatyta, kad per 2022 metų lapkričio 13-osios medžioklę Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės nebuvo pažeistos. Jenotai (mangutai) buvo šunų sumedžioti teisėtai. Medžiotojas, juos pergabenęs į medžiotojų susirinkimo vietą, buvo įsitikinęs, kad mangutai negyvi, nes mangutai įgudę apsimesti negyvais. Kai tai išaiškėjo, vienas medžiotojų nutraukė jų kančias šūviais iš teisėtai laikomo ginklo (tai reglamentuoja Medžioklės taisyklių 10.1.1 punktas)“, – rašoma „Šiaulių kraštui“ pateiktame Aplinkos apsaugos departamento pateiktame atsakyme.
Žiaurus elgesys su gyvūnais – lyg avarija
Po subliuškusio tyrimo Meškuičių medžiotojai sakė nieko kito ir nesitikėję.
Vyrai prakalbo apie įtampą medžiotojų būrelio viduje. Esą egzistuoja vienvaldystė, medžiotojai jaučia įtampą, kone penkioms dešimtims narių, iš kurių aktyvių – apie dvi dešimtis, sunku rasti susitarimą. Dalis vyrų šokiruoti, kad būrelyje aktyvus ir toliau lieka už žiaurų elgesį su gyvūnais nuteistas D. Vilkas. Jis yra ir būrelio valdybos narys.
Būrelio ir valdybos pirmininkas A. Kazlauskas „Šiaulių kraštą“ informavo, kad leidimai medžioti kaltu pripažintam vyrui „šiuo metu yra sulaikyti, nes jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos“.
Su medžiokle šerno ilčių karpymo fakto A. Kazlauskas nesieja: juk tai buvo įvykdyta ne medžioklėje ir juo labiau be ginklo.
„Tai tas pats, kad žmogus važiuotų ir avariją padarytų. Ar už tai iš jo atimti teisę medžioti?“ – sakė pirmininkas. Pridūrė: „Palaukime Aukščiausiojo Teismo sprendimo.“
D. Vilkas „Šiaulių kraštui“ sakė, kad atmosfera būrelyje, po to, kai nuo pareigų buvo nušalintas ankstesnis vadovas Valdas Nausutis, tapo puiki.
„Visi draugiški. Gerai sutariame. Išskyrus keletą, kurie rašinėja ir šmeižia“, – sakė jis.
Tyrimas dėl brakonieriavimo
Šiaulių apskrities policijoje vis dar atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl 2021 metų pabaigoje Meškuičių medžiotojų būrelio medžioklės plotuose įvykusio incidento, kai neteisėtai nušauti du elniai. Teisėsaugos akiratyje atsidūrę keturi brakonieriavimu įtariami vyrai. Trys iš jų – Meškuičių būrelio nariai: ūkininkas, buvęs kelių policijos pareigūnas ir vienas stambios Pakruojo įmonės komercijos direktorius.
Aplinkosaugininkai minėtą vakarą vyrų darbus stebėjo iš pasalos. Pastebėta, kaip iš vienos sodybos automobiliu „Subaru Outback“ išvažiuoja ketvertas.Netrukus parvažiavo. Buvo matyti, kad vyrai parvyko su grobiu, kurį susinešė į sodybos ūkio pastatą.
Kuomet į ūkio pastatą įėjo aplinkosaugininkai ir jų operatyviai iškviesti Šiaulių apskrities policijos pareigūnai, čia rastas negyvas elnio patinas ir jauniklis. Patinui buvo nupjauta galva.
Apieškojus sodybą, rastas be apsaugos paliktas legalus medžioklinis ginklas su draudžiamais duslintuvu bei naktinio matymo prietaisu.
Sodybos šeimininkui, ūkininkui ir medžiotojui, nustatytas lengvas – 0,34 promilės – girtumas, kitas asmuo buvo blaivus.
Nukautus elnius aplinkosaugininkai nusprendė nuvežti į artimiausią skerdyklą atlikti apžiūrą – paieškoti įstrigusios kulkos. Paaiškėjo, kad ji perskrodė elnią kiaurai.
Pareigūnams sugrįžus į sodybą, šeimininkas rastas spėjęs gerokai padauginti alkoholio, buvo agresyvus. Pačiupęs lazdą jis aptvatijo aplinkos apsaugos inspektorių. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tą pačią naktį pavyko surasti vietą, kurioje brakonieriai įvykdė kruviną išpuolį prieš elnius. Čia pat rasta ir nupjauta elnio, kurį sumedžioti neturėta teisės, galva – įtarta, kad laukuose ji palikta, siekiant nuslėpti įkalčius.
