Mediniai elingai taps istorija

Me­di­niai elin­gai taps is­to­ri­ja

Šiau­lių spor­to cent­ro „At­ža­ly­nas“ irk­la­vi­mo ba­zė­je prie Talk­šos ky­la nau­jas elin­gas. Ga­li bū­ti, kad jau ki­tais me­tais pa­kry­pu­sių me­di­nių elin­gų, skai­čiuo­jan­čių dau­giau kaip pu­sę šimt­me­čio, ne­liks. „No­rė­tų­si, kad lik­tų kaž­koks pri­si­mi­ni­mas apie juos“, – pa­kvies­da­mas į eks­kur­si­ją po irk­la­vi­mo ba­zę sa­kė Jo­nas Kar­bo­čius, irk­la­vi­mo tre­ne­riu čia dir­bęs 20 me­tų.

Jur­gi­ta JUŠ­KE­VI­ČIE­NĖ

jurgita@skrastas.lt

Elin­gai

Prieš po­rą sa­vai­čių J. Kar­bo­čius pa­kvie­tė šiau­lie­tį fo­tog­ra­fą Sau­lių Jan­kaus­ką įam­žin­ti se­nuo­sius elin­gus. Fo­tog­ra­fi­jas pla­nuo­ja­ma eks­po­nuo­ti Spor­to mu­zie­ju­je, ku­ris įsi­kū­ręs Šiau­lių are­no­je.

J. Kar­bo­čius – aka­de­mi­nio irk­la­vi­mo at­sto­vas. Tad ir su­si­tin­ka­me prie elin­gų, ku­riuo­se lai­ko­mos aka­de­mi­nio irk­la­vi­mo val­tys.

„Kai at­vy­kau čia dirb­ti 1972 me­tais, šie du elin­gai bu­vo ne­se­niai pa­sta­ty­ti. Vie­nas pri­klau­sė „Di­na­mo“ spor­to drau­gi­jai, ki­tas – Šiau­lių pe­da­go­gi­niam ins­ti­tu­tui ir spor­to drau­gi­jai „Žal­gi­ris“, – pri­si­me­na J. Kar­bo­čius.

To­lė­liau esan­tis bai­da­rių ir ka­no­jų elin­gas pri­klau­sė „Lo­ko­mo­ty­vo“ spor­to drau­gi­jai. Da­bar vi­sa irk­la­vi­mo ba­zė – spor­to cent­rui „At­ža­ly­nas“.

Už­su­ka­me į „Di­na­mo“ drau­gi­jai pri­klau­siu­sį elin­gą. Jis be­ne la­biau­siai pa­kry­pęs. Elin­go ga­le įreng­ti ne­di­du­kai per­si­ren­gi­mo kam­ba­riai. Da­bar jie ne­nau­do­ja­mi. Grin­dys iš­si­klai­piu­sios, švie­sos nė­ra.

Ki­ta­me elin­ge, ku­ria­me kaž­ka­da tre­ni­ra­vo­si per­spek­ty­vūs Šiau­lių pe­da­go­gi­nio ins­ti­tu­to stu­den­tai irk­luo­to­jai, per­si­ren­gi­mo kam­ba­riai kiek ge­riau at­ro­do, bet ir jie be­veik ne­nau­do­ja­mi. Spor­ti­nin­kai per­si­ren­gi­nė­ja, prau­sia­si ir spor­tuo­ja prieš ke­le­rius me­tus pa­sta­ty­tuo­se dvie­juo­se šil­do­muo­se na­me­liuo­se.

„Da­bar jau nė­ra taip blo­gai, – sa­ko irk­la­vi­mo tre­ne­ris Re­gi­man­tas Ri­mas. – Anks­čiau bū­da­vo atei­na vai­kai, pa­ro­dai, kad čia (elin­ge) – per­si­reng­ti, o ten (eže­re) – nu­si­praus­ti. Tua­le­tas – bū­de­lė už elin­gų.“

Ne vie­ną de­šimt­me­tį tre­ne­riais irk­la­vi­mo ba­zė­je dir­ban­tys Alis Striš­ka ir Ro­ber­tas Bar­zins­kis ne­pri­si­me­na, kad elin­gai bū­tų bu­vę ka­da re­mon­tuo­ti, tik se­niau juos kar­tais nu­purkš­da­vo an­ti­pi­re­nais, kad ap­sau­go­tų nuo ug­nies. Ka­da pa­sku­ti­nį kar­tą elin­gai bu­vo imp­reg­nuo­ja­mi, ne­pa­me­na.

La­biau­siai kei­čia­si val­tys

Abie­juo­se elin­guo­se lai­ko­ma ne­ma­žai val­čių. Tik štai ge­rų, mo­der­nių trūks­ta. Pa­sak R. Ri­mo, dau­ge­lis jų mo­ra­liai pa­se­nu­sios, tin­ka­mos tik tre­ni­ruo­tėms, o var­žy­bo­se – ne­kon­ku­ren­cin­gos. Po iš­vy­kos į var­žy­bas kas­kart ten­ka re­mon­tuo­ti, nes nuo­lat lūž­ta.

A. Striš­ka ro­do su­pa­kuo­tą val­tį – nau­jau­sią pir­ki­nį, at­siė­ju­sį apie 23 tūks­tan­čius eu­rų. Tai – ke­tur­vie­tė po­ri­nė ita­lų ga­min­to­jo „Fi­lip­pi“ val­tis, pri­klau­san­ti Šiau­lių spor­to gim­na­zi­jai. Su to­kio­mis val­ti­mis var­žo­ma­si pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se.

J. Kar­bo­čius pri­si­me­na, kad tuo­met, kai dar dir­bo tre­ne­riu, pres­ti­žiš­kiau­sio­mis lai­ky­tos vo­kie­čių ga­my­bos „Em­pa­cher“ val­tys. „To­kią tu­rė­ti bu­vo su­per“, – šyp­so­si pa­šne­ko­vas.

Tre­ne­riai sa­ko, kad bė­gant me­tams la­biau­siai kei­tė­si bū­tent val­tys – nuo me­di­nių, plas­ti­ki­nių, iki ang­lies pluoš­to. R. Ri­mas pa­siū­lo pa­ki­lo­ti se­no ir nau­jes­nio mo­de­lio val­tis. Svo­riai aki­vaiz­džiai ski­ria­si. Se­no ti­po val­tys sver­da­vo be­veik 100 ki­log­ra­mų, nau­jo­viš­kos sve­ria apie 60 kg.

Ar nuo svo­rio pri­klau­so val­ties grei­tis?

„Ne, – šyp­so­si R. Ri­mas. – Tik iki van­dens nu­si­neš­ti leng­viau, o grei­tis pri­klau­so nuo irk­luo­to­jo stip­ru­mo.“

Lau­kia nau­jo elin­go

Ar ne­gai­la bus at­si­svei­kin­ti su se­nai­siais elin­gais, ku­riuo­se pra­leis­ta tiek me­tų?

„Ko čia gai­lė­tis. Jau kiek me­tų lau­kia­me“, – sa­ko A. Striš­ka.

Pak­ran­tė­je nu­ma­ty­ta pa­sta­ty­ti ke­tu­rių tū­rių sta­ti­nį. Tri­jų tū­rių sto­gai bus vienš­lai­čiai, vie­no sto­gas – plokš­čias, už­ko­pus ant jo bus ga­li­ma ste­bė­ti var­žy­bas. A. Striš­ka vi­lia­si, kad veiks ir bu­fe­tas. Bus už­kan­džių, gė­ri­mų – bus ir žiū­ro­vų.

Šiuo me­tu vyks­ta elin­go sta­ty­ba. Pas­ta­te bus lai­ko­mos irk­la­vi­mo val­tys, ka­no­jos ir bai­da­rės. Dar­bus pla­nuo­ja­ma baig­ti ki­tą­met.

Ki­tų eta­pų me­tu tu­rė­tų iš­kil­ti dar dvie­jų tū­rių pa­sta­tas, ku­ria­me bus tre­ni­ruo­čių sa­lė, rū­bi­nės, du­šai, kon­fe­ren­ci­jų sa­lė, tre­ne­rių ka­bi­ne­tai ir ki­tos pa­tal­pos.

Taip pat pla­nuo­ja­ma prieš elin­gus įreng­ti val­čių džio­vi­ni­mo aikš­te­lę, nu­ma­ty­ti vie­tą vė­lia­voms ir ap­do­va­no­ji­mų pa­ky­lai.

Tre­ne­riai sa­ko, kad kai bus ge­ros są­ly­gos, tuo­met ir no­rin­čių­jų tre­ni­ruo­tis gal bus dau­giau. Iki šiol ne vie­ną at­bai­dy­da­vo pra­stos bui­ti­nės są­ly­gos.

A. Striš­ka pa­si­džiau­gia, kad Tra­kai Šiau­liams ati­duo­da nau­do­tą pa­sau­lio čem­pio­na­tų ly­gio star­to til­te­lį, ku­rio ver­tė apie 200 tūks­tan­čių eu­rų. Til­te­lis su­da­ry­tas iš da­lių. Bė­da ta, kad vie­nos da­lies il­gis apie 20 met­rų, tad per­vež­ti ne­bus taip pa­pras­ta.

Šiau­lie­čių iki šiol nau­do­tas til­te­lis vi­siš­kai se­nas, me­nan­tis so­viet­me­tį, ne­re­gu­liuo­ja­mas pa­gal val­čių il­gį.

Talk­šos eže­re prieš dau­giau kaip pen­ke­rius me­tus įreng­ta tarp­tau­ti­nius stan­dar­tus ati­tin­kan­ti 2000 met­rų irk­la­vi­mo tra­sa, su­jun­giant Talk­šos ir Gin­kū­nų eže­rus.

A. Striš­ka pri­si­me­na, kad eže­rus no­rė­ta su­jung­ti dar apie 1980-uo­sius, jau ir žem­siur­bė iš Klai­pė­dos bu­vo at­va­žia­vu­si, bet ta­da pa­si­prie­ši­no gam­to­sau­gi­nin­kai, mat to­se apy­lin­kė­se pe­rė­jo į Lie­tu­vos rau­do­ną­ją kny­gą įra­šy­ta pie­vi­nė lin­gė. Eže­rai su­jung­ti pra­bė­gus dau­giau kaip 30 me­tų, o lin­gė, pa­sak A. Striš­kos, kaip pe­rė­jo, taip ir pe­ri.

Išau­go trys olim­pie­čiai

J. Kar­bo­čius sa­ko, kad ne­pai­sant pra­stų są­ly­gų, Šiau­liuo­se užau­go trys irk­luo­to­jai olim­pie­čiai: Jo­nas Pins­kus (Mask­vos olim­pi­nių žai­dy­nių da­ly­vis), Sand­ra Bra­zaus­kai­tė (Seu­lo) ir Vio­le­ta Ber­no­tai­tė (Bar­se­lo­nos), taip pat daug­kar­ti­nis tarp­tau­ti­nių čem­pio­na­tų pri­zi­nin­kas, daug­kar­ti­nis Lie­tu­vos čem­pio­nas, tre­ne­ris Sta­sys Va­laus­kas, vi­sas bū­rys jau­ni­mo – pa­sau­lio čem­pio­na­tų pri­zi­nin­kų.

Šiuo me­tu Šiau­lių var­dą Eu­ro­pos ir pa­sau­lio čem­pio­na­tuo­se gar­si­na Ra­min­ta Mor­kū­nai­tė, Mar­ty­nas Vait­ke­vi­čius ir ki­ti.

R. Ri­mas sa­ko, kad irk­la­vi­mas – la­bai ge­ra spor­to ša­ka, irk­luo­jant dir­ba net 80 pro­cen­tų rau­me­nų.

Į irk­la­vi­mą vai­kai kvie­čia­mi maž­daug nuo dvy­li­kos me­tų, kad jau bū­tų pa­kan­ka­mai tvir­ti pa­kel­ti val­tį. Nors irk­la­vi­mas – va­sa­ros se­zo­no spor­tas, ta­čiau dar­bas ne­nut­rūks­ta ir žie­mą. Kiek il­ges­nes ato­sto­gas spor­ti­nin­kai tu­ri tik ru­de­nį, kai bai­gia­si se­zo­nas, o žie­mą, pa­sak R. Ri­mo, pra­si­de­da „ba­te­ri­jų kro­vi­mas“ ar­tė­jan­čiam se­zo­nui. Tuo­met spor­ti­nin­kai dir­ba spor­to sa­lė­se, su tre­ni­ruok­liais.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

„Kai at­va­žia­vau čia dirb­ti 1972 me­tais, šis „Di­na­mo“ spor­to drau­gi­jos elin­gas bu­vo ne­se­niai pa­sta­ty­tas. Grei­tai jo ne­liks, no­ri­si, kad lik­tų pri­si­mi­ni­mas, kaip čia vis­kas at­ro­dė“, – sa­ko Jo­nas Kar­bo­čius, irk­la­vi­mo tre­ne­riu dir­bęs 20 me­tų.

Irk­luo­ti ga­li­ma pra­dė­ti, kai jau esi pa­kan­ka­mai tvir­tas pa­kel­ti val­tį ir nu­si­neš­ti ją ant van­dens.

Apie 1969 me­tus sta­ty­tas elin­gas kaž­ka­da pri­klau­sė Šiau­lių pe­da­go­gi­nio ins­ti­tu­to irk­luo­to­jams ir „Žal­gi­rio“ spor­to drau­gi­jai.

Elin­gų ga­luo­se įreng­tų per­si­ren­gi­mo kam­ba­rių sie­nas spor­ti­nin­kai bu­vo iš­kli­ja­vę pla­ka­tais ir iš­kar­po­mis iš žur­na­lų.

Ma­žu­tis tre­ne­rių kam­ba­riu­kas at­lie­ka dar ir de­ta­lių san­dė­lio funk­ci­ją.

Sta­to­mas nau­jas elin­gas, ku­ria­me bus sau­go­mos val­tys, ka­no­jos ir bai­da­rės. Dar­bai tu­rė­tų bū­ti baig­ti ki­tais me­tais.

Tre­ne­ris Re­gi­man­tas Ri­mas sa­ko, kad val­čių yra, ta­čiau ge­rų, tin­ka­mų var­žy­boms trūks­ta. Dau­ge­lis jų po kiek­vie­no trans­por­ta­vi­mo lūž­ta, ten­ka nuo­lat re­mon­tuo­ti.

Re­gi­man­tas Ri­mas, vie­nas iš tri­jų irk­la­vi­mo tre­ne­rių ir pa­ts jau­niau­sias, sa­ko, kad re­tą jau­nuo­lį vi­lio­ja ma­žai ap­mo­ka­mas ir ne­leng­vas tre­ne­rio dar­bas.

Tre­ne­ris Alis Striš­ka džiau­gia­si, kad Tra­kai Šiau­liams ati­duo­da nors ir nau­do­tą, bet dar ge­rą star­to til­te­lį.

Bū­de­lė už elin­gų dar vi­sai ne­se­niai bu­vo vie­nin­te­lis tua­le­tas irk­la­vi­mo ba­zė­je.

Irk­la­vi­mas – sun­kus, bet ir daug ma­lo­nu­mo tei­kian­tis spor­tas.