
Naujausios
LMS kreipimasis adresuotas Sveikatos apsaugos ministerijai bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai.
„Lietuvos medikų sąjūdis, reaguodamas į Respublikinės Šiaulių ligoninės (toliau – RŠL) darbuotojų siunčiamus pagalbos prašymus, reiškia nerimą dėl tebesitęsiančio medikų psichologinio nesaugumo RŠL, – rašoma paviešintame kreipimesi. – Prašome, kol vyksta įvykio tyrimas, nušalinti nuo einamų pareigų RŠL direktorių, Širdies ir kraujagyslių centro, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos centro vadovus, bei kitus minimus įvykio kontekste vadovaujančius asmenis, siekiant apriboti psichologinio spaudimo ir įtakos galimybes, bei užtikrinti palankesnę darbo aplinką darbuotojams. LMS prašo surasti nešališką išorinį ekspertą (ekspertus), kuris (kurie) stebėtų esamą situaciją ligoninėje bei ją koordinuotų. Taip pat prašome į SAM sudarytą pokyčių inicijavimo grupę įtraukti LMS deleguotą RŠL gydytoją Liną Skučienę bei LR Seimo narę Jurgitą Sejonienę.“
Nuo rugpjūčio 14 dienos įsigaliojo sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio įsakymas sudaryti „pokyčių inicijavimo darbo grupę“ tirti tragiško įvykio aplinkybėms iki rugpjūčio 1 dienos.
„Ministerija pasitelkusi ekspertus ir šios gydymo įstaigos bendruomenę pasiryžusi kartu spręsti situaciją, išklausyti ir, įvertinus visą informaciją, sudėlioti aiškius tikslus ir žingsnius, kad būtų einama pozityvių pokyčių link“, – cituojamas ministerijos pranešime sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas, kuris vadovaus pokyčių inicijavimo grupei.
Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius pareiškė, kad savo noru trauktis iš einamų pareigų neplanuoja.
„Ligoninės administracija šiandieną pateikė išsamią informaciją Sveikatos apsaugos ministerijai pagal paklausimą. Galime patvirtinti, kad buvo gauti 5 tarnybiniai pranešimai ir prašymai dėl įtampų Anesteziologijos, intensyvios terapijos centre“, – surengtoje spaudos konferencijoje teigė R. Mažeika.
„Aš, kaip vadovas, visais atvejais siekiau objektyviai išsiaiškinti problemas, todėl būdavo sudaromos darbo grupės ar komisijos, išklausomos visos suinteresuotos šalys ir priimamos kolegialios išvados“, – taip pat pridūrė jis.
R. Mažeika akcentavo, kad visi sprendimai ligoninėje yra priimami remiantis teisės aktais. Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad ligoninėje dirba per 2 tūkstančius darbuotojų, kurių, pasak jo, poreikiai skiriasi.
„Šiandieną turbūt kyla klausimas ne tik apie šį skaudų atvejį, bet ir visumoje, ar ligoninėje yra psichologinių, bendravimo, emocinių problemų. Tai neabejotinai atsakymas yra – taip. Ligoninė yra labai didelė. Dirba čia daugiau nei 2 tūkstančiai žmonių. Tie žmonės labai skirtingi, jų yra skirtingi poreikiai“, – sakė jis.
Vis dėlto Šiaulių ligoninės vadovas pripažino, kad apie kai kurias ligoninės darbuotojų įtampas ligoninės vadovybė taip ir nesužino.
„Mano, kaip vadovo, tikslas yra būti empatiškam, identifikuoti, sustabdyti ydingus procesus, vadovaujantis visais ligoninėje turimais instrumentais“, – patikino jis.
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) tvirtina, kad bus imtasi visų reikiamų veiksmų situacijai analizuoti. Ministerijos atstovai pažymi, kad tyrimui netrukdo ir tai, jog įstaigoje vis dar dirba tie patys vadovai.
„Įvykus šiai nelaimei gavome tiek viešų, tiek anoniminių pranešimų, susijusių su mobingo tema, darbo sąlygų ir reorganizacijos šioje įstaigoje procesu, visa tai bus vertinama“, – pirmadienį SAM surengtoje spaudos konferencijoje teigė sveikatos apsaugos viceministras Aurimas Pečkauskas.
Viceministras pažymėjo, kad šiuo metu taip pat nėra pagrindo nušalinti dabartinį Šiaulių ligoninės vadovą. Jis taip pat teigė, kad, jo žiniomis, įstaigų vadovų atleidimų dėl mobingo Lietuvoje nėra buvę.
„Kiek man yra žinoma, konkrečių atleidimų dėl mobingo Lietuvos gydymo įstaigose nėra buvę, bet tai tikrai neturėtų mūsų visų versti manyti, kad taip tikrai negali nutikti“, – sakė A. Pečkauskas.
Tuo tarpu sveikatos apsaugos ministro patarėja Simona Bieliūtė tvirtino, kad siekiama sukurti medikų išorinės psichologinės pagalbos sistemą, kuriai jau yra parengtas planas bei ES struktūrinių fondų lėšų panaudojimas.
„Dėl psichologinės pagalbos visoje sveikatos priežiūros sistemoje – tokios išorinės pagalbos, kuri leistų medikams kreiptis ir jaustis saugiems, planai jau yra numatyti, ir Sveikatos apsaugos ministerija yra įtraukusi į ES struktūrinių fondų projektus tokios sistemos kūrimui bandomąjį projektą“, – tikino S. Bieliūtė.