Naujausios
Masinių atleidimų aukos gali pasiimti milijardą eurų
Kodėl per masinius atleidimus darbo netekęs portugalas gali gauti iš 16 tūkstančių eurų išmoką, pavyzdžiui, savo verslui pradėti, o lietuvis ne? Tik todėl, kad lietuvis nežino, kur kreiptis.
Europarlamentarė Ona Juknevičienė pristatė nuo gegužės įsigaliosiančią naują, Lietuvos žmonėms palankesnę Europos globalizacijos fondo (EGF) paramos teikimo tvarką.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Guli milijardas eurų
Šiauliuose Europarlamentarė Ona Juknevičienė, prisidėjusi rengiant EGF ir priklausanti komisijai, kuri priiminėja paraiškai paramai gauti, tvirtino: nors 2006-taisiais sukurtame fonde kasmet „gulėjo“ 500 milijonų eurų, iki krizės šis fondas nebuvo itin populiarus. Lietuva juo pasinaudojo tik kartą — yra gavusi arti 300 tūkstančių litų bankrutavusiai “Alytaus tekstilei“.
Iki šiol dėl EGF paramos buvo galima kreiptis, jei per 4 mėnesius įmonėje buvo atleista 1000 darbuotojų. Lietuvoje tokių įmonių nesą daug. Tačiau prasidėjus krizei, anot O. Juknevičienės, pavyko paramos gavimo sąlygas pritaikyti mažesnėms įmonėms ir mažesnėms rinkoms, o fondą padidinti iki milijono eurų per metus.
Nuo gegužės, pasakojo O. Juknevičienė, prašyti paramos galima, jei per maždaug keturis mėnesius iš įmonės buvo atleista 500, arba mažiau darbuotojų. Kiek mažiau, bus svarstoma individualiai. Svarbiausia — kreiptis.
Europos Sąjunga (ES) nuo šiol finansuos ne 50 procentų, kaip iki šiol, o 65 procentus paramos sumos. Likusią dalį padengs šalis iš savo fondo. Dvigubai — iki 24 mėnesių, pailgintas ir paramos teikimo laikotarpis.
Paramos teikimo reglamente, pasak europarlamentarės, numatyta įvairių išlygų. Pavyzdžiui, į paramą gali pretenduoti žmonės atleisti ne iš vienos įmonės, bet iš gamybos procese susijusios grandinės (tarkim, viena įmonė tiekia detales, kita — surinkinėja, trečia — pardavinėja).
Parama gali būti skirta ir tokiu atveju, jei mieste susidaro ypatinga situacija: užsidaro dvi didelės gamyklos (pavyzdžiui, „Alytaus tekstilė“ ir “Snaigė“) ir kita, mažesnė — iki 300 darbuotojų. Tokiu atveju, aiškino O. Juknevičienė, dėl ypatingos mieste susidariusios situacijos jau galima teikti paramą ir atleistiems šios įmonės darbuotojams.
Paramos galima prašyti ne tik dėl masinių atleidimų įmonės bankroto metu, bet ir tada, kai darbuotojai išstumiami „savo noru“ (tai esą ypač aktualu Lietuvai).
Ne biurokratams, o žmogui
„Būtent profsąjungos turi atsistoti tarp žmogaus bei ministerijos ir padėti žmonėms gauti paramą, kuri guli Briuselyje. Mat nei ministerijos, nei darbo biržos ir kitos panašios įstaigos to daryti nėra suinteresuotos“, — sakė O. Juknevičienė, pasidžiaugusi, kad Šiauliuose su ja susitikti atvyko bene penkiolika profsąjungų atstovų.
Europarlamenatrė ragino profsąjungas daryti sąrašus, kai tik žmonės gauna atleidimo iš darbo lapelius, ir „nešti tiesiai pas ministrą R. Dagį“.
Svarbiausia, perspėjo europarlamentarė, siekti, kad pinigai nenusėstų įmonėse, biurokratinių institucijų užimtumo, profesinio perorientavimo programose (kaip esą įprasta Lietuvoje), o atitektų tiesiogiai žmogui.
Paramos galima prašyti įvairiems dalykams: pagalbai ieškant darbo, mokymams, kuriuos žmogus pasirinktų savo nuožiūra, savarankiškam verslui pradėti, kompensuoti atlyginimo ir pašalpos skirtumą ir netgi įsigyti universitetinį ar aukštojo mokslo diplomą.
Ragino lietuvius nesikuklinti
Konkrečių ribų, kokios sumos galima prašyti, nesą. „Proto ribose“, — sakė O. Juknevičienė, tačiau pridūrė, kad per daug kuklintis nereikėtų.
„Kodėl, pavyzdžiui, portugalas išmokos ieškant darbo gauna 1100 eurų, o lietuvis — 167 eurus? Kuo jis kitoks žmogus?“, — klausė europarlamentarė.
O. Juknevičienė pateikė pavyzdį. Beveik tuo pat metu į EFG paraiškų priėmimo komisiją atėjo dvi paraiškos — iš Alytaus ir Ispanijos tekstilininkų. Panašios sąlygos, panašus atleistųjų skaičius. Tačiau ispanai, anot europarlamentarės, paprašė 10 kartų daugiau ir didžiąją dalį finansinės paramos nukreipė pačiam žmogui. Tuo tarpu lietuviai didžiąją dalį lėšų nukreipė darbo biržai, persikvalifikavimo kursams ir kitoms užimtumo programoms.
„Esu įsitikinusi, kad pinigai, skiriami įmonei ar įvairioms darbo rinkos mokymo, užimtumo ir panašiai programoms yra naudojami neefektyviai ir dažnai korumpuotai“, — kritikavo biurokratinį pinigų išleidimo mechanizmą O.Juknevičienė.
Anot jos, kitose šalyse parama darbo netekusiems žmonėms yra labiau individualizuota. Žmogui padedama per sumažėjusius mokesčius, paramą šeimai, vaikams, per profsąjungas.
O. Juknevičienė pateikė tokią statistiką. Lietuvoje darbo ieškančiam žmogui ilgiausiai — tik 3 mėnesius — mokama 167 eurų išmoka. Tuo tarpu Prancūzijoje iki 12 mėnesių mokama 1400 eurų, Italijoje — iki 11 mėnesių 1600 eurų.
Lentelė prie nuotraukos.
Lietuvoje darbo ieškančiam 3 mėnesius mokama 167 eurų išmoka. Prancūzijoje iki 12 mėnesių mokama 1400 eurų, Italijoje — iki 11 mėnesių 1600 eurų.
VILTIS: „Ventos“ darbuotojai pernai dėl neišmokamų atlyginimų streikavo, kiti nerimavo dėl gresiančio nedarbo. Nuo gegužės 1 dienos įsigalioja nauja, Lietuvos žmonėms palankesnė tvarka gauti išmokas iš Europos globalizacijos fondo tiesiogiai žmogui, netekusiams darbo masinių atleidimų metu.
CITATA: „Kodėl, pavyzdžiui, portugalas išmokos ieškant darbo gauna 1100 eurų, o lietuvis — 167 eurus? Kuo jis kitoks žmogus?“
MECHANIZMAS: Ona Juknevičienė mano, kad nei ministerijos, bei darbo biržos nėra suinteresuotos gauti išmokas iš Europos tiesiogiai žmogui ir ragino profsąjungų lyderius: „Turim žmonių sąrašą, užpildom formą ir einam asmeniškai pas ministrą R. Dagį: “Še, brolyti, siųsk“.
PATARIMAS: Dėl paramos Ona Juknevičienė patarė nebūti labai kukliais.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
