Kodėl Ukrainoje gausėja incidentų prie karinių komisariatų?

El­do­ra­do But­ri­mo nuo­tr.
Konfliktus prie TCK dažnai tenka raminti policininkams.

Sunku patikėti, tačiau tą pačią dieną, kai Ukraina minėjo ketvirtąsias karo su Rusija metines, keliuose šalies regionuose buvo užpulti Teritorinių komplektavimo centrų (TCK) darbuotojai.

Kai Kyjive apsilankiusi ES šalių delegacija dėjo gėles prie aukų memorialo Maidano aikštėje, Vakarų Ukrainos Lucko mieste kilo susišaudymas prie TCK patikros autobuso. Paprašytas parodyti karinės registracijos pažymėjimą 34 metų vyriškis šovė iš pistoleto TCK darbuotojams virš galvų ir paspruko.

Po kelių valandų policininkai bėglį sulaikė. Byla bus keliama ir vienam keturiasdešimtmečiui, kuris per analogišką dokumentų patikrinimą Lvivo mieste papurškė TCK atstovams į akis ašarinių dujų ir bandė sprukti.

Negyvenantiems Ukrainoje sunku suprasti, kad kariaujančioje šalyje vyksta tokie dalykai. Juolab kad karo pradžioje prie TCK rikiavosi eilės vyrų, pageidavusių ginti tėvynę. Tuomet niekas nežinojo, jog karas užsitęs taip ilgai ir taps toks žudikiškas.

Po pusmečio, iš fronto pargabenant vis daugiau karstų su kritusių karių palaikais, eilių prie TCK neliko, o vyrams nuo 18 iki 60 metų buvo įsakyta ten registruotis.

Iš pradžių į armiją buvo siunčiami kariuomenėje jau tarnavę asmenys, tačiau tokių pritrūkus imta mobilizuoti ir kovų patirties neturinčius.

Tada ir paaiškėjo, jog politikų bei turtuolių vaikai ir giminaičiai išsisuka nuo tarnybos armijoje, o į frontą daugiausia siunčiami kaimiečiai.

Žurnalistams demaskavus, kad Odesos TCK už 5–6 tūkstančius eurų galima tapti armijai netinkamu „ligoniu“, kilo didelis skandalas.

Paaiškėjus, kad Odesos TCK viršininko motina Ispanijoje įsigijo nekilnojamojo turto už 6,5 mln. eurų, prezidentas V. Zelenskis nurodė viršininką suimti ir reformuoti TCK sistemą.

TCK darbuotojais imta kviesti karo veteranus, tikintis, kad šie bus sąžiningi, neims kyšių ir į frontą siųs labiausiai tinkamus asmenis. Plataus masto kyšininkavimo atvejų TCK filialuose sumažėjo, tačiau turtingi ir toliau išsisuka. Be to, padaugėjo brutalių konfliktų tikrinant vyrų dokumentus gatvėse, mat TCK įdarbinti karo veteranai neslepia paniekos tarnybos vengiantiesiems.

Veteranai iš fronto buvo atleisti po sunkių sužeidimų ar kontūzijų, jiems nebuvo surengti pedagoginio bendravimo kursai, todėl jie lengvai išprovokuojami.

Paaiškėjo ir tai, kad naujai mobilizuotuosius imta siųsti į frontą po itin trumpų apmokymų, todėl naujokai greitai žūva. Visi šie veiksniai prisidėjo prie situacijos, kad vyrai masiškai ėmė slapstytis nuo mobilizacijos, o į kariuomenę paimtieji pradėjo bėgti iš fronto.

Parlamentaro Romano Kostenkos teigimu, į TCK neatėjo persiregistruoti pusantro milijono šaukiamojo amžiaus vyrų, kuriuos galima laikyti pasislėpusiais nuo tarnybos.

Dienraščio „Ukrainska Pravda“ duomenimis, per karą iš fronto dezertyravo 203 tūkstančiai vyrų, iš jų net 110 tūkstančių pabėgo per pirmuosius septynis 2025 metų mėnesius. Kiek pabėgo vėliau – nežinia, nes duomenis buvo nurodyta įslaptinti.

Karių trūkstant TCK darbuotojai ėmė rengti dokumentų patikrinimus gatvėse, parduotuvėse, koncertuose, o sulaikomi vyrai pradėjo priešintis, juos ginti ėmė giminaičiai bei praeiviai.

Vinicoje 2025 metų rugpjūtį kilo riaušės, kai trys šimtai piliečių bandė išlaisvinti mobilizuotus giminaičius.

Rivnėje prieš dvi savaites nežinomi asmenys užblokavo TCK autobusą ir, grasindami ginklais, išlaisvino mobilizuotų vyrų grupę.

Per karą TCK darbuotojai buvo užpulti 272 kartus, keturi nuo sužeidimų mirė.

Mirė ir keli sulaikomi asmenys, kuriuos TCK darbuotojai sumušė – dėl to iškeltos baudžiamosios bylos.

Mirtimi ar sunkiais sužalojimais pasibaigiantys incidentai yra reti, tačiau juos aktyviai eskaluoja Maskva. Ji suinteresuota kelti aistras ir visuomenės susiskaldymą Ukrainoje, todėl ne tik plačiai skleidžia realius incidentus, bet ir, pasitelkusi dirbtinį intelektą, kuria suklastotus vaizdo įrašus.

Be to, siekdami sužlugdyti mobilizaciją, okupantai pradėjo bombarduoti TCK pastatus ir karių mokymo centrus. Socialiniuose tinkluose Kremliaus šalininkai giria nuo mobilizacijos besislepiančius bei iš fronto dezertyruojančius ukrainiečius.

Karo analitikas, kyjivietis, vieno bepiločių padalinio vadas Ihoris Lucenka pareiškė, kad dėl mobilizacijos vengimo kalta ir valdžia, nes žadėjo, bet nepriėmė įstatymo, numatančio tarnybos fronte terminą. Buvo žadama, kad tam tikrą laiką – metus ar trejus – fronte pabuvę kariai galės demobilizuotis, o jų vietą užims naujai pašauktieji.

Įstatymo nepriėmus susidarė situacija, kai net penktus metus kariaujantys neturi teisės pasitraukti iš fronto, todėl vyrai, nenorėdami į jį patekti, slepiasi nuo mobilizacijos. Šį teisinį vakuumą ir korupciją kaip pagrindines mobilizacijos problemas mini ir legendinis karys, Trečiojo armijos korpuso vadas, brigados generolas Andrijus Bileckis.

Šturmo bataliono „Da Vinči vilkai“ medikų vadė Alina Michailivna teigia, kad TCK siunčia į frontą ligotus asmenis, dėl ko armija tampa mažiau kovinga. Ji paviešino, jog į brigadą buvo atsiųsti du kariai, sergantys šizofrenija, du nuo gimimo kurti, vienas – sergantis tuberkulioze, taip pat daug lėtiniu alkoholizmu sergančių asmenų.

Tokius kaltinimus netiesiogiai patvirtino atvejai, kai mokymo centruose mirė mobilizuoti epileptikas, širdininkas ir cukriniu diabetu sirgę vyrai. Pastarasis atvejis ypač papiktino Užhorodo visuomenę, nes 35 metų trijų vaikų tėvas Viačeslavas Bekas, sirgęs diabetu, buvo jėga mobilizuotas ir mirė, nors pagal įstatymą asmenys, auginantys tris ar daugiau mažamečių vaikų, yra atleidžiami nuo tarnybos.

Didelį pasipiktinimą sukėlė ir 26 metų studento Oleksijaus Čorno mirtis mokymo centre Užkarpatėje. Vaikinas studijavo dieniniame universiteto kurse, todėl neturėjo būti mobilizuotas, o, pareikalavęs būti paleistas, buvo mirtinai sumuštas.

Visuotinai kritikuotas ir Kryvyj Riho TCK, mobilizavęs vyrą, auginusį keturiolikmetį sūnų: šis buvo atiduotas į vaikų namus. Lvivo regione mobilizuotas ir vyras, slaugęs iš lovos nesikeliančią motiną, kuri liko namuose viena.

Tokie atvejai nėra dažni. TCK vadovybė dėl jų atsiprašo, o brutalius incidentus sukėlusius darbuotojus atleidžia. Tačiau tai nepadeda atkurti TCK autoriteto, o konfliktų per patikrinimus daugėja.

Sociologinės apklausos rodo, kad 69 procentai ukrainiečių TCK veiklą vertina neigiamai.

Charkivo meras Ihoris Terechovas po to, kai TCK darbuotojai dokumentų patikrinimo metu sumušė mokyklos mokytoją, paragino vyriausybę imtis priemonių gerinti TCK darbą.

Prieš savaitę analogišką kreipimąsi išplatino ir opozicinės partijos „Europinis solidarumas“ atstovas, parlamentaras Oleksijus Gončarenka. Jisai nepasmerkė futbolininko Dniilos Kolesniko, smogusio kumščiu TCK darbuotojui, pareiškęs, jog šis gelbėjo jėga suimamą kaimyną, trejų vaikų tėvą, kuris negalėjo būti mobilizuotas. Pastarasis skandalas suskaldė net sporto bendruomenę.