Naujausios
Martynas Levickis šaknis leidžia Vilniuje
Žinomas akordeonistas šiaulietis Martynas Levickis šiemet baigė Londono karališkąją muzikos akademiją. Į Lietuvą grįžęs talentingas muzikantas „Šiaulių kraštui“ pasakojo apie savo apsisprendimą – likti Lietuvoje.
Vaida DAIGINAITĖ
vasara@skrastas.lt
Sugrįžimas ramesnis
– Prieš keletą dienų palikai savo antruosius namus Londone. Martynai, ko labiausiai ilgiesi išvykdamas iš studijų miesto?
– Mano išvykimas iš namų Šiauliuose buvo kur kas sentimentalesnis. Vienas vaikas šeimoje paliko mamą ir iškeliavo į didžiulę sociumo mėsmalę, kur siekė semtis žinių apie akordeono paslaptis.
Grįžimas ramesnis, nors Londone susiformavo naujas mano artimųjų ratas, pamėgtų vietų sąrašas, sunki, tačiau prisijaukinta rutina. Ko gero, to man tikrai trūks.
– Vos aštuoniolikos metų persikraustei gyventi ir mokytis į Londoną. Kas buvo sunkiausia?
– Sunkumai prasidėjo dar neišvykus. Studijuoti Karališkoje akademijoje yra velniškai brangu, o ką jau kalbėti apie patį išgyvenimą. Už šią galimybę turėčiau dėkoti UAB „Baltik Vairo“ direktoriui Dirkui Cvikui, kuris inicijavo paramos fondą. Žinoma, pačiam teko ieškotis darbo. Tikrai nenorėjau nešioti bokalų, todėl išsižiojęs laukiau galimybės daryti tai, ką sugebu. Pradėjau mokyti žmones, kurie pajuto aistrą akordeono muzikai. Kartais atrodė, kad mokau daug daugiau nei mokausi pats.
Londono sunkumai
– Ar galima sakyti, kad Londonas tave užgrūdino?
– Taip. Lietuvoje visada sulaukdavau daug dėmesio, koncertai, prizinės vietos ir taip toliau. Atvykus į miestą, kuriame gyvena vos ne aštuoni milijonai žmonių, pasijunti kaip visiškas niekas. Pusę metų neturėjau jokių pasiūlymų, jokio koncerto, visiška tyla. Būtent tada supratau, kad reikia daug, daug, daug dirbti, kad ir be manęs yra muzikantų. Konkurencija milžiniška.
– Pamatei ir tamsiąją Londono pusę. Kokia ji?
– Pamačiau ir tikrai atsibodo su ja kovoti. Šiame mieste visi laksto kaip voverės. Žmonės dirba be proto daug ir skaičiuoja kiekvieną pensą. Tik iš pradžių atrodo, kad atvykai į mandagią, besišypsančią Angliją. Gyventojai čia lygiai tokie pat, kaip ir kitur: pavargę, skubantys, su aibe rūpesčių ir lūkesčių. Londone atrodo, kad tos dvidešimt keturios valandos per parą yra niekinės. Net norint susitvarkyti reikalus banke reikia vien kelionei iki jo ir atgal išbraukti iš gyvenimo bent dvi valandas.
Kuria savo mokyklą
– Ką planuoji veikti Lietuvoje?
– Didžiausias mano planas yra atidaryti savo mokyklą ir pasidalyti patirtimi su tais, kurie dar tik pirmą kartą į rankas paims akordeoną. Su savo komanda – Giedre Bernotaite ir Vytautu Bernotu – padarysime viską, kad pasiektume savo tikslą. Mokykla turėtų pradėti veikti jau šį rudenį, stengiamės, kad taip ir būtų. Tikrai norėčiau įleisti savo šaknis Vilniuje. Čia man tiesiog gera.
– Spėji skirti laiko poilsiui?
– Manęs laukia ne vienas pasiūlymas groti, tačiau dabar apie tai nenoriu galvoti. Grįžęs ir taip negroju visu pajėgumu. Labai noriu išmokti groti vieną iš Johano Sebastiano Bacho prancūziškų siuitų ir pabūti su šeima ir draugais.
Jono TAMULIO nuotr.
PLANAI: Šiemet Londono karališkąją muzikos akademiją baigęs Martynas Levickis rugsėjį planuoja atidaryti muzikos mokyklą.
