Naujausios
Marijos griovėjas sužeidė širdis
Kryžių kalno Marijos griovėjas Alvydas Veberis paliko gilias žaizdas tų, kurie 1978 metais slapta pastatė pirmąjį paminklą Dievo motinai, širdyse. Žmonės buvo šokiruoti, kad prieš savaitę skulptūra sudaužyta į šipulius ir sumesta į Kulpės upelį. Žmonės tebesaugo nuotraukas, kuriose jų Marija sovietmečiu buvo likusi be galvos. Tikintieji abejoja, kad A. Veberis yra nugriautos skulptūros autorius.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Pastatė 1978 metais
Petronėlės Daugmaudienės skruostu nenustoja riedėti ašaros. Sudiržusiais nuo darbo pirštais gniaužia „Šiaulių krašto“ laikraštį, kuriame aprašyta Kryžių kalno Marijos griovimo istorija.
„Mes naktimis ją statėme. Sovietmečiu niekas nenugriovė. Tik apgadino. Vėliau ją pakeitė kita statula, tačiau dėl to nepykome. O dabar — pasisavino ir sudaužė. Jei mano vyras būtų gyvas, pėsčias nueitų atstatyti“, — sako braukdama ašaras Gergždelių kaimo gyventoja Petronėlė Daugmaudienė.
Moteris visus faktus nurašė iš savo dienoraščio. 1978 metų balandžio 29-osios naktį ant Kryžių kalno buvo pamūrytas postamentas. Pakalniškiai, Pikeliai, Daugmaudžiai, Novogreckiai ir Statulai įvykdė planą, kuriam kruopščiai buvo pasiruošta iš anksto.
Jie senu „moskvičiumi“ atsivežė statybines medžiagas ir įrankius, slapta užlipo ant Kryžių kalno. Jis buvo neseniai nuniokotas buldozeriais, todėl stovėjo vos keli kryžiai. Nuo saugumo akių saugojo čia ošę beržai.
„Labai bijojome. Galėjo sučiupti. Vyrai kasė, o jei kuris padėdavo kastuvą, čiupdavau aš. Jei nebūdavo laisvo — kasiau plikomis rankomis“, — prisimena P. Daugmaudienė.
Per vieną naktį buvo pastatytas mūrinis postamentas ir paliktas sustingti. Po savaitės, vėl naktį, tie patys žmonės atsivežė Marijos skulptūrą ir ją pastatė. „Pikeliai turėtų geriau žinoti, iš kur gavome skulptūrą“, — sako P. Daugmaudienė.
Moteris netiki, kad betoninė skulptūra būtų subyrėjusi per gaisrą. Gal ji pas ką nors išliko. P. Daugmaudienė mano, kad būtų teisinga vietoje sudaužytosios Marijos pastatyti kitą.
Pajėgtų — atstatytų
„Baisu, kojos ir rankos dreba“, — pasakojo Kuršėnų gyventoja Valerija Pikelienė. Moteris prisimena, kad pirmąją Kryžių kalno Mariją nusipirko Šiauliuose, netoli Katedros. Ji ir jos vyras Leonas Pikelis parsivežė skulptūrą suvyniotą į apklotą.
„Pamatus padarėme tvirtus. Skulptūrą pašventino kunigas, — prisimena L. Pikelis. — Privažiuoti prie Kryžių kalno buvo neįmanoma, nes kareiviai perkasė kelią.“
Kareiviai sugalvodavo įvairių priežasčių keliui perkasti. Dažniausiai teigdavo, kad taip stabdoma galvijų „snukių-nagų“ liga, tačiau jų tikslas buvo vienas — sustabdyti naujų kryžių statymą ant kalno.
Sovietmečiu pas Pikelius namuose žmonės susirinkdavo pasimelsti. Pamaldūs ir giliai tikintys žmonės sako neaukštinantys skulptūrų. Nelaikantys vaistu ir švęsto vandens. Tačiau A. Veberio veiksmai jiems atrodo vandališki ir neleistini.
Dabar Pikelių namuose taip pat stovi Marijos skulptūra, kurią jiems padovanojo kunigas Anicetas Pakamanis. Dvasininkas šiems žmonėms taip atsidėkojo už Agailių bažnyčios Marijos skulptūros išsaugojimą. Žmonės mielai savo Mariją pastatytų vietoje nugriautosios, tačiau tikisi, kad atsiras kitų tikinčiųjų, kurie tuo pasirūpins. „Lai jaunimas parodo, ką sugeba“, — sako garbaus amžiaus žmonės.
Padovanojo albumą muziejui
Nijolė Magas, gyvenanti Kėblių kaime, esančiame prie pat Kryžių kalno, saugojo albumą, kurį įsigijo iš vieno fotografuoti mėgstančio mokytojo. Tada šviesuoliai fotografuodavo šį kalną ir jo istoriją, gamindavo albumus ir stengdavosi išplatinti. Ant tokių albumų nepasirašinėjo, nes už tai grėsė sovietinės valdžios nemalonė.
N. Magas abejoja A. Veberio autorinėmis teisėmis. Jos turimame albume galima aiškiai įžvelgti, kad Marija šioje vietoje stovėjo gerokai anksčiau. Moters nuomone, jei žmonės rizikavo ir sunkiai dirbo, net ir perdaryta Marija nenusipelno tokio vandališko likimo.
N. Magas verčia albumo puslapius ir atmintyje bėga metai. Į saulutę panašus kryžius ant suirusios bombos korpuso — jos tėvo Jurgio Juknevičiaus darbas. Pirmąją didelę Jėzaus skulptūrą pastatė vietinis meistras Juozas Ralys. 1983 metais darytoje nuotraukoje stovi Kryžių kalno Marija be galvos, prirašas, kad tai — „po ateistinių aistrų siautėjimo“.
Moteris sako jaunystėje su draugėmis mėgo pasėdėti ant Jurgaičių piliakalnio. Tuomet čia kryžių buvo dar nedaug. Su sūnumi yra kartą užgesinusi gaisrą, kilusį nuo degančių žvakių.
N. Magas albumą padovanojo Šiaulių „Aušros“ muziejui, tikėdamasi, kad ant Kryžių kalno bus įvykdytas teisingumas. Jos nuomone, istoriškai susiklostė taip, kad ant kalno stovėjo Marijos skulptūra. Nevalia jos griauti, prisidengiant pasikeitusiais įsitikinimais.
Neigia niekinęs skulptūrą
Savaitgalį tradicinio žygio nuo Kryžių kalno į Šiluvą dalyviai Kulpės upėje rado Marijos skulptūros nuolaužas. Jas ištraukė ir nuvežė į vienuolyną. Vienuoliai pasakoja Marijos skulptūros nepaėmę, nes užsikirto atvežusio automobilio bagažinė. Žmonėms sukirbėjo mintis: Marija nebenori grįžti į Kryžių kalną. Skulptūrą, redakcijos žiniomis, galėjo išsivežti ten dažnai besilankantis ūkininkas iš Pasvalio rajono.
Alvydas Veberis, kuris daugiau nei prieš savaitę nugriovė Marijos skulptūrą ir vietoje jos pastatė akmenines lentas su Dievo įsakymais, nesijaučia kaltas. Pirmosios Marijos statytojams jis pasiūlė „atsiversti“ ir atsikvošėti.
Griovėjas sakė, kad buvusio postamento likučiai yra užbetonuoti dabartiniame. Pirmosios Marijos skulptūrą, anot jo, pasiėmė monsinjoras Kleopas Jakaitis ir 1994-aisiais kaip žmogų palaidojo Kryžių kalno papėdėje.
Sužinojęs, kad yra rastos sudaužytos Marijos liekanos, M. Veberis gynėsi nieko apie tai nežinantis. Jo automobiliu buvo atgabentas naujasis paminklas, o senasis išgabentus kitu.
„Buvo planuota liekanas užkasti. Gal vyrai ir sumetė į vandenį, kad nereikėtų rausti tokios didelės duobės“, — spėliojo A. Veberis ir pripažino, kad toks poelgis neteisingas.
Akių nebadęs
Paklaustas, kodėl griaunamai skulptūrai tarsi tyčia išdaužytos akys, A. Veberis gynėsi to nedaręs. „Tai — provokacija“, — sakė jis.
A. Veberis sako, kad darbams atlikti samdė žmones iš Šiaulių. „Jei išmetė į liekanas į vandenį, jie bus pabarti“, — žadėjo panevėžietis ir tvirtino duosiąs komandą skulptūrą ištraukti ir nugabenti į sąvartyną arba susmulkintą išbarstytų ant kelių.
Dėl Marijos skulptūros sunaikinimo Šiaulių rajono policija atlieka tyrimą. Tik pats A. Vėberis sakė dar nesulaukęs nei policijos, nei paveldosaugininkų.
VANDALAI: Vandalai 1983 metais buvo nudaužę Marijos galvą.
AŠAROS: Petronėlė Daugumaudienė nenustoja braukti ašarų po to, kai nugriauta Marijos skulptūra. Jos rankose — sąrašas žmonių, kurie pastatė pirmąja Marijos skulptūrą.
NEŽINIA: Pikeliai ir P. Daugmaudienė nežino, kur dabar yra jų statyta Marija.
ATMINTIS: Nijolė Magas padovanojo kadaise iš nežinomo fotografo nupirktą albumą „Aušros“ muziejui.
DRĄSA: Valerija ir Leonas Pikeliai, kadaise nepabūgę sovietų saugumo, ir dabar Kryžių kalne mielai pastatytų Mariją.
ATMINTIS: Pikelių šeima įsiamžino prie Kryžių kalno apie 1978-uosius metus. Netrukus ant jo buvo pastatyta pirmoji Marija.
Jono TAMULIO nuotr.
SKEVELDROS: Fotografas E. Manovas užfiksavo, kaip piligriminio žygio dalyviai traukia iš Kulpės sudaužytos Marijos skulptūros liekanas.
Edvardo MANOVO nuotr.
