Naujausios
Sportas neapsiėjo be pramonininko
Šiaulių sporto organizacijos „Makabi“ istorija prasideda 1921 metų rugpjūčio 3 dieną, kai Šiaulių miesto ir apskrities viršininko įstaigoje buvo įregistruotas žydų sporto ir gimnastikos sąjungos „Makabi“ Šiaulių skyrius. Jo steigėjai – G. Šapyras, N. Šicas, S. Petuchauskas, A. Verblunskas.
Šiaulių apskrities žydų bendruomenės pirmininkas Sania Kerbelis sako, jog mintis išleisti pašto ženklą kilo praėjusių metų pradžioje svarstant, kaip paminėti šimtmetį.
Minčių buvo įvairių: įamžinti buvusios „Makabi“ būstinės ar pirmojo stadiono vietas, bet šioms idėjoms įgyvendinti reikia daugiau laiko. Apsistota ties sumanymu išleisti pašto ženklą, jam pasirinktas Ch. Frenkelio atvaizdas. Pašto ženklo dizainą kūrė reklamos agentūra „Žalia linija“.
„Kai pradėjome domėtis „Makabi“ istorija, paaiškėjo, kad ir sportas neapsiėjo be pramonininko Chaimo Frenkelio, – sako S. Kerbelis. – Jis išpirko žemę pirmam miesto stadionui maždaug buvusios dviračių gamyklos „Vairas“ teritorijoje (dabartinės Vairo g. pradžioje). Deja, Ch. Frenkelis iki „Makabi“ įkūrimo neišgyveno, bet davė impulsą judėjimui vystytis, manė, kad žmonėms reikia sveiko gyvenimo būdo.“
Nutarus ant pašto ženklo spausdinti Ch. Frenkelio atvaizdą, iškilo problema dėl kokybiškos nuotraukos.
Kokybiška fotografija atkeliavo iš Izraelio, Jed Vašem instituto. Šiaulių apskrities žydų bendruomenė atspaudė didelį Ch. Frenkelio portretą, per pašto ženklo pristatymą jį dovanos „Aušros“ muziejui.
Didelio kolekcininkų susidomėjimo sulaukęs pašto ženklas atspaustas 1 000 vienetų tiražu, per pristatymą bus platinama 500 vienetų, likusi dalis – prieš Hanuką.
Nuo sporto iki blynų
Ch. Frenkelio dėka Šiauliuose atsiradusiu stadionu naudojosi ne tik „Makabi“, bet ir kiti sportininkai, išsinuomodavę už nustatytą mokestį. Pasak S. Kerbelio, visgi stadionas nebuvo patogus, sportininkai skųsdavosi, kad reljefas nelygus, įkalnė. Bet tai buvo geriau nei ankstesnė vieta: iki tol sporto mėgėjai sportuodavo turgaus aikštėje.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus duomenimis, 1930 metais stadione vyko pirmosios tarptautinės futbolo varžybos tarp Vienos „Hakoach“ ir Šiaulių rinktinės.
„Makabi“ organizacija propagavo fizinį lavinimą, rengė varžybas, ruošė sportininkus. Sąjungos komandos dažnai nugalėdavo įvairių sporto šakų – futbolo, lengvosios atletikos, stalo teniso, gimnastikos – rungtyse. Kasmet mieste buvo rengiamos „Makabi“ sporto šventės pasiektiems rezultatams parodyti.
„Makabi“, sako S. Kerbelis, neapsiribojo vien sportine veikla. Rengė susitikimus, stengėsi į sportinį judėjimą įtraukti visuomenę. Turėjo savo skaityklą, scenos skyrių, chorą, orkestrą. Užsiėmė ir labdara, organizuodavo šokių, blynų vakarus.
S. Kerbeliui teko pabendrauti su buvusia šiauliete, ji pasidalijo nuotrauka, kurioje įamžintas blynų balius. Moteris pasakojo, kad vieno iš „Makabi“ organizuotų vakarų susipažino jos tėvai.
„Makabi“ sportininkai važiuodavo atstovauti Lietuvai tarptautinėse varžybose. Pavyzdžiui, dviratininkas Isakas Anolikas dalyvavo dviejose Olimpiadose.
Kitas garsus sportininkas – daugkartinis Lietuvos čempionas lengvaatletis Mykolas Preisas, vienas iš Lietuvos sporto medicinos pradininkų. M. Preisas mirė Izraelyje šių metų kovo 31 dieną, eidamas 103-uosius metus.
„Makabi“ būstinė veikė Vilniaus gatvėje, maždaug kur dabar įsikūrė restoranas „Houdini“. Būstinės adresu pasidalijo šiaulietis kraštotyrininkas, kultūrologas Jonas Nekrašius.
S. Kerbelis sulaukė žinios iš dabar Vokietijoje gyvenančio buvusio šiauliečio, žaidusio stalo tenisą, „Makabi“ nario, į klubą įstojusio devynerių metų. Jis sakė, jog dabartinės „Valerijono“ vaistinės rūsiuose buvo „Makabi“ stalo teniso klubas.
„Informacijos trūksta, tad labai džiaugiamės atsiliepusiais“, – sako S. Kerbelis.
Šimtmetį mini renginiais
Šiaulių organizuoto sporto šimtmetis šiemet minimas visus metus, tik programą koregavo karantinas.
Vakar vyko Roš ha-šana (žydų Naujųjų Metų šventė – rd. past.) krepšinio baudų metimo turnyras, po renginio organizatoriai kvietė sportininkus į koldūnų balių. Ateityje, sako S. Kerbelis, galbūt pavyks pakartoti ir blynų balių, jo metu surinkti lėšų numatytam projektui.
„Jungėmės į mieste vykusius renginius: dviračių varžybas, regbio turnyre įsteigėme taurę naudingiausiam žaidėjui, taurę buvome įsteigę iš šotokan karate turyne, Šiauliuose šimtmečio proga vyks ir Lietuvos futbolo taurės finalai, perkelti iš Panevėžio“, – vardija S. Kerbelis.
Spalį bus organizuojamas Liovos Taico (1952–2009) atminimo sporto turnyras, šiemet programą numatyta išplėsti, įtraukti paplūdimio tinklinį.
Prisikėlimo aikštėje eksponuojama Šiaulių kultūros centro parengta sporto šimtmečiui skirta paroda, nuotraukomis dalijosi ir Šiaulių apskrities žydų bendruomenė, Šiaulių „Aušros“ muziejus.
Rytoj Chaimo Frenkelio viloje paskaitą apie tarpukario Lietuvos, Šiaulių sporto istoriją, svarbiausius pasiekimus, žinomiausius sportininkus, „Makabi“ organizacijos Šiauliuose kūrimąsi ir veiklą skaitys Lietuvos sporto universiteto dėstytoja, sporto istorijos tyrinėtoja doc. dr. Daiva Majauskienė.
Vilos savininkų veikla susieta su Šiaulių sporto istorija. Pagal „Aušros“ muziejaus pateiktą informaciją, Chaimo sūnus Jokūbas Frenkelis taip pat rūpinosi sportu: steigė įvairias taures, prizus, rengė sporto vakarus, rėmė „Makabi“ veiklą. Frenkelių fabriko darbininkai turėjo savo futbolo klubą „Batas“, jam J. Frenkelis įrengė 2 hektarų ploto stadioną.
