Naujausios
TEMĄ PASIŪLĖ SKAITYTOJAI
Loterija sukėlė įtarimų
Kiekvienas šiuo metu vykstančio „Didžiojo žaidimo-8“ bilietas rodo, kad galima tapti potencialiu loterijos laimėtoju — tereikia pateikti savo asmens duomenis. Valstybinės duomenų apsaugos inspekcija įspėja: pildant asmens duomenų anketas, reikia būti ypač budriems.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Visi bilietai — laimingi?
Šiaulietis atėjo į redakciją, nešinas trimis „Didžiojo žaidimo-8“ loterijos bilietais. Kitoje bilietų pusėje pažymėta, jog viena iš loterijos organizatorių yra vilniškė bendrovė “Arpresa“.
Loterijos dalyviams siūloma laimėti 100 000 litų plius brangių prizų. Tereikia biliete nutrinti „langelius“ ir patikrinti, ar bent vienas iš trijų skaičių sutampa su bilieto serijos numeriu. Jeigu taip, — esi potencialus loterijos laimėtojas.
Viename iš turimų šiauliečio bilietų vienas skaičius, nurodantis galimą prizą, sutapo su serijos numeriu. Žmogus apsidžiaugė: vadinasi, yra realių šansų laimėti.
„Pagautas entuziazmo, būčiau užpildęs kortelę su savo asmens duomenimis ir įsijungęs į žaidimą. Bet, kai nutryniau kitų bilietų langelius, paaiškėjo, jog visuose serijos numeris ir kodai yra tokie patys. Ką tai reiškia? Vadinasi, kiekvienam, turinčiam tokį bilietą, metamas jaukas, tuo siekiant pritraukti kuo daugiau dalyvių ir gauti kuo daugiau asmens duomenų“, — redakcijoje svarstė šiaulietis.
Žada teikti pasiūlymus
Šiauliečio klausimus perdavėme „Didžiojo žaidimo-8“ organizatoriams. Atsakė Ričardas BERNOTAVIČIUS, UAB “Arpresa“ (įmonės, vykdančios projektą “Didysis žaidimas“) direktorius. Direktoriaus klausėme:
— Kaip bus nustatomas laimėtojas, jeigu visuose bilietuose yra vienodi numeriai?
— Iš tikrųjų numeriukai žymi pasirinktą galimą laimėti prizą. O dalyvauti žaidime gali kiekvienas, gavęs „Didžiojo žaidimo“ siūlymą ir atsiuntęs mums savo atsakymą. Visų prizų laimėtojai iki šiol buvo ir toliau bus nustatomi žaidimo taisyklėse nurodytą finalo dieną, kompiuterio pagalba išrenkant laiminguosius žaidimo numerius.
— Ką atsakytume į šiauliečio samprotavimus, jog šis žaidimas tėra būdas surinkti asmens duomenis ir jais pasinaudoti?
— Mes prašome pateikti tik vardą, pavardę ir gyvenamosios vietos adresą, kad galėtume susisiekti su laimėtoju. Noriu pabrėžti, kad pateikdamas šiuos duomenis, žmogus neužsiprenumeruoja jokių leidinių ir tikrai neįsigyja kokių nors prekių nei dabar, nei ateityje.
Kita vertus, tiems žmonėms, kurie mums patikėjo savo duomenis, jei jie norės, siųsime tolimesnius mūsų pasiūlymus. Jei jie atsisakys gauti mūsų siunčiamą informaciją ar nebenorės dalyvauti mūsų žaidimuose, juos tiesiog išimsime iš duomenų bazės.
Žaidimo organizatoriai jau bausti
Ar turi teisę prekybos atstovai, loterijų organizatoriai, prašyti asmens duomenų? Kuo loterijos dalyvis rizikuoja, pateikdamas savo asmens duomenis?
Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė, pažymėjo, jog duomenų valdytojams, duomenų tvarkytojams ir kitiems asmenims, pažeidusiems asmens duomenų taikymo tvarką, taikoma įstatymų numatyta atsakomybė.
Specialistė informavo, jog Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija, reaguodama į gyventojų skundus, yra atlikusi tyrimų dėl „Didžiojo žaidimo“.
Bendrovės „Arpresa“ direktoriui 2009 metų balandžio 14 dieną surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už asmens duomenų tvarkymo pažeidimus — asmens duomenys buvo naudojami be pačių asmenų sutikimo, prieš tai asmenų apie tai neinformavus. Bendrovei paskirta 600 litų bauda.
„Loterijų, žaidimų organizatoriai turi teisę prašyti asmens duomenų, jeigu tam yra teisinis pagrindas, pavyzdžiui, organizuojant konkretų žaidimą. Tačiau kiekvienu tokiu atveju būtina gauti asmens sutikimą dėl tolesnio duomenų naudojimo“, — pabrėžė R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.
Pildant anketas, kuriose prašoma nurodyti asmens duomenis, specialistė pataria žmonėms būti ypač budriems. Kiekvienas turi teisę klausti, kam duomenys bus naudojami?
„Užpildžius anketą, jus gali užplūsti laiškai, įvairūs pasiūlymai. Pavyzdžiui, anksčiau to paties žaidimo organizatoriai, turėdami asmens duomenis, atsiųsdavo laišką su pasiūlymu. Ir jeigu žmogus nepranešdavo, kad siūlomo daikto neįsigis, būdavo atsiunčiamas leidinys, už kurį prašoma sumokėti“, — apie neteisėtą naudojimąsi asmens duomenimis pasakojo specialistė.
Citata: „Jeigu žmogus nepranešdavo, kad siūlomo daikto neįsigis, būdavo atsiunčiamas leidinys, už kurį prašoma sumokėti.
DUOMENYS: Pildant anketas, kuriose prašoma nurodyti asmens duomenis, specialistai pataria žmonėms būti ypač budriems.
Jono TAMULIO nuotr.
ATSAKOMYBĖ: Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos specialistė, pateikiant asmens duomenis, pataria visuomet klausti, kam jie bus naudojami?
VDAI nuotr.
