Liūdna istorija apie „gorilą“

Liūd­na is­to­ri­ja apie „go­ri­lą“

Per­nai Šiau­liuo­se Talk­šos eže­re plū­du­riuo­jan­tis me­ni­nis ak­cen­tas – go­ri­los gal­va-uo­la džiu­gi­nęs mies­tie­čius ir mies­to sve­čius, šį­met liūd­nai murk­so eže­ro mel­duo­se. Į re­dak­ci­ją pa­skam­bi­nu­si šiau­lie­tė ste­bė­jo­si, ko­dėl „šios šiukš­lės“ iš eže­ro nie­kas neišt­rau­kia? Ar tik­rai me­ni­nis ak­cen­tas vir­to šiukš­le? Sa­vi­val­dy­bė­je tai dar nie­kam ne­rū­pi.

Jū­ra­tė RAU­DU­VIE­NĖ

jurate@skrastas.lt

Sto­vės, kol nu­grius

Talk­šos eže­ro ak­cen­tas – tai vil­nie­čio skulp­to­riaus Do­na­to Jan­kaus­ko su­kur­ta go­ri­los gal­vą pri­me­nan­čios uo­los skulp­tū­ra. Jos idė­ja įgy­ven­din­ta praė­ju­siais me­tais su­ren­gus skulp­tū­rų ple­ne­rą „Ne/atrasti Šiau­liai“. Ak­cen­tą jis kū­rė pa­gal M. K. Čiur­lio­nio pa­veiks­lą „Ra­my­bė“, tik pa­va­di­no „Ne­ri­mu“. Ją su­kū­rus ir nu­lei­dus į eže­rą iš pra­džių tam­siuo­ju pa­ros me­tu iš „go­ri­los“ šner­vių skli­do švie­sa, kaip sklin­da nuo uo­los M. K. Čiur­lio­nio pa­veiks­le. Tik neil­gai. Anot ple­ne­ro ku­ra­to­riaus, me­no­ty­ri­nin­ko Vir­gi­ni­jaus Kin­či­nai­čio, tuos pro­žek­to­riu­kus iš­kart iš­trau­kė „me­no mė­gė­jai“.

Po žie­mos „go­ri­la“ stūg­so eže­ro pa­kraš­ty­je įplau­ku­si į mel­dy­ną ir „ap­ka­bin­ta“ krū­mų, liūd­nai žvel­gia į me­di­nius Kal­niu­ko ra­jo­no na­mu­kus.

Dar du šio ple­ne­ro me­ni­niai ak­cen­tai – vil­nie­čio me­ni­nin­ko Gin­ta­ro Lin­ke­vi­čiaus Šiau­liams su­kur­ta cha­me­leo­no skulp­tū­ra, įkur­din­ta me­dy­je pės­čių­jų bul­va­re, ir Gin­tau­to Lu­ko­šai­čio „De­guo­nis“ ant Sal­du­vės kal­no – te­bes­to­vi. Vi­si trys me­ni­niai ak­cen­tai mies­tui kai­na­vo apie 17 tūks­tan­čių eu­rų.

Vi­si ak­cen­tai pa­ga­min­ti iš putp­las­čio. V. Kin­či­nai­tis pa­tvir­ti­no, kad jie – lai­ki­ni. Kiek sto­vės? „Kol nu­grius“.

Į mel­dus įpū­tė vė­jas

Kal­bė­da­mas apie go­ri­lą-uo­lą, ple­ne­ro ku­ra­to­rius pa­brė­žia: „Tai ne šiukš­lė, o vie­no gar­siau­sio ša­lies me­ni­nin­ko kū­ri­nys“. Jis ak­cen­ta­vo, kad skulp­to­rių D. Jan­kaus­ką me­no­ty­ri­nin­kai bu­vo pa­si­kvie­tę į Šiau­lius kaip kon­sul­tan­tą, su ku­riuo ga­li­ma dis­ku­tuo­ti dėl pa­mink­lo Pri­si­kė­li­mo aikš­tė­je su­kū­ri­mo.

Me­no­ty­ri­nin­kas pri­si­mi­nė, kad ru­de­ni­nis vė­jas go­ri­los-uo­los skulp­tū­rą sėk­min­gai įpū­tė į to­kią vie­tą, kur ji ga­li sau­giai ir bū­ti, bei tvir­ti­no, kad me­ni­nin­kas pa­ten­kin­tas, kad ji ten yra.

„Per­nai ji du kar­tus bu­vo nu­trū­ku­si nuo tro­so, nes pū­tė stip­rus vė­jas, ir įsi­pai­nio­ju­si į irk­la­vi­mo tra­sas. Va ten tai bu­vo bė­da. Mes ją grą­ži­no­me at­gal“, – pa­sa­ko­jo V. Kin­či­nai­tis.

Jis tei­gia, kad ši is­to­ri­ja yra liūd­na. Ple­ne­ro or­ga­ni­za­to­riai nu­spren­dė ne­be­ga­min­ti il­ga­lai­kių kū­ri­nių, bu­vo pa­si­rink­ta lai­ki­na me­džia­ga. Po ple­ne­ro su­kur­ti kū­ri­niai yra per­duo­ti Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bei. Me­no­ty­ri­nin­kas tvir­ti­na, kad Sa­vi­val­dy­bė ir tu­rė­tų kū­ri­nius pri­žiū­rė­ti.

„Mes su au­to­riu­mi ži­no­jo­me, kad tai yra su­dė­tin­ga. Žie­mą krei­pė­mės laiš­kais į Ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­rių ir sky­rius, kad me­ni­nin­kui leis­tų tą skulp­tū­rą pa­siim­ti, kad ga­lė­tų pas sa­ve Že­mai­ti­jo­je, so­dy­bo­je res­tau­ruo­ti ir pa­lai­ky­ti Vil­niu­je MO mu­zie­jaus kie­me. Po to bū­tų grą­ži­nęs į eže­rą. Nu­ma­tė­me, kad žie­ma, le­das ir vi­sa ki­ta“, – pa­sa­ko­jo V. Kin­či­nai­tis.

Jis ap­gai­les­ta­vo, kad Sa­vi­val­dy­bė­je į laiš­kus su­rea­guo­ti nie­kas ne­su­ge­bė­jo. Pa­si­kal­bė­jus su sa­vi­val­dy­bės tarnautojais, paaiš­kė­jo, kad ne­va nė­ra me­cha­niz­mo, kaip kū­ri­nį ga­lė­tų ati­duo­ti me­ni­nin­kui, ir at­si­sa­kė tai pa­da­ry­ti.

„Pers­pė­jau, kad atei­na žie­ma, pra­de­da trauk­ti le­dą. Ap­link tą skulp­tū­rą le­das yra plo­nes­nis ir tai yra pa­vo­jin­ga. Jūs gi pri­sii­mat at­sa­ko­my­bę. Vis tiek jie ne­su­ge­bė­jo mums tos skulp­tū­ros ati­duo­ti. Ofi­cia­liai tai yra Sa­vi­val­dy­bės nuo­sa­vy­bė, ir ji už ją at­sa­ko. Aš tai ži­nau, kad jie ne­ži­no, kaip už ją at­sa­ky­ti ir kaip pri­žiū­rė­ti. Įk­lim­pom“, – ap­gai­les­ta­vo me­no­ty­ri­nin­kas.

Jis ak­cen­ta­vo, kad me­ni­nin­ko D. Jan­kaus­ko skulp­tū­rų iš putp­las­čio yra daug: Vil­niu­je prie ge­le­žin­ke­lio sto­ties to­kia sto­vi ke­lio­li­ka me­tų, Sa­pie­gų par­ke jau ke­le­rius me­tus yra „įsi­kū­ru­sios“ be­ždžio­nės.

„Ta me­džia­ga yra pa­tva­ri, pa­deng­ta tam tik­ra kom­po­zi­ci­ne me­džia­ga. Jei kaž­kas ant jos ne­šo­ki­nė­ja, ne­lau­žo, ji tu­ri lai­ky­ti“, – ver­ti­no V. Kin­či­nai­tis. Ta­čiau jis ma­no, kad aiš­kė­jant kri­ti­nei si­tua­ci­jai dėl go­ri­los-uo­los, ją rei­kia iš­kel­ti ir uti­li­zuo­ti. Bet tai kai­nuos „di­de­lius pi­ni­gus“. V. Kin­či­nai­tis sa­ko, kad ga­lė­tų nuo šios pro­ble­mos nu­si­plau­ti: pe­rė­mė­te ir ži­no­ki­tės. Tik me­ni­nin­kai nė­ra to­kie pik­ty­biš­ki, to­dėl ieš­kos su­ta­ri­mo.

Kie­no dar­žas, to ir pu­pos?

Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bė­je pa­si­tei­ra­vus apie go­ri­los-uo­los per­spek­ty­vą, neat­si­ra­do ži­nan­čių si­tua­ci­jos.

„Ne mes sta­tė­me, ne mes ga­li­me priim­ti spren­di­mą ją iš­kel­ti. Šis klau­si­mas Sa­vi­val­dy­bė­je ne­svars­ty­tas. Ma­no nuo­mo­ne, kad tie me­ni­nin­kai, ku­rie ją ten įlei­do, tu­rė­tų ir išim­ti“, – ma­no Mies­to ūkio ir ap­lin­kos sky­riaus ve­dė­ja Eg­lė Bru­žie­nė.

V. Kin­či­nai­tis ste­bi­si: kaip ga­li me­ni­nin­kai pa­siim­ti, jei pa­si­ra­šy­ti per­da­vi­mo do­ku­men­tai?

„Ge­rai, kad pa­sa­kė­te, at­kreip­si­me dė­me­sį. Jei ten tik­rai at­ro­do ta skulp­tū­ra ne­pri­žiū­rė­ta, pa­si­rū­pin­si­me, kad vis­kas bū­tų tvar­ko­je“, – pa­ža­dė­jo Švie­ti­mo, kul­tū­ros ir spor­to de­par­ta­men­to di­rek­to­rė As­ta Le­saus­kie­nė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Po žie­mos „go­ri­la“ stūk­so eže­ro pa­kraš­ty­je įplau­ku­si į mel­dy­ną ir liūd­nai žvel­gia į me­di­nius na­mu­kus.

Me­no­ty­ri­nin­kas V. Kin­či­nai­tis sa­ko, kad aiš­kė­jant kri­ti­nei si­tua­ci­jai dėl go­ri­los-uo­los, ją rei­kia iš­kel­ti ir uti­li­zuo­ti.

Re­dak­ci­jos nuo­tr.

Praė­ju­siais me­tais „go­ri­la“, plū­du­riuo­da­ma eže­re, džiu­gi­no vaikš­čio­jan­čius Talk­šos eže­ro pa­kran­te, o va­ka­rais iš jos šner­vių skli­do švie­sa.