
Naujausios
Liūdna istorija apie „gorilą“
Pernai Šiauliuose Talkšos ežere plūduriuojantis meninis akcentas – gorilos galva-uola džiuginęs miestiečius ir miesto svečius, šįmet liūdnai murkso ežero melduose. Į redakciją paskambinusi šiaulietė stebėjosi, kodėl „šios šiukšlės“ iš ežero niekas neištraukia? Ar tikrai meninis akcentas virto šiukšle? Savivaldybėje tai dar niekam nerūpi.
Jūratė RAUDUVIENĖ
jurate@skrastas.lt
Stovės, kol nugrius
Talkšos ežero akcentas – tai vilniečio skulptoriaus Donato Jankausko sukurta gorilos galvą primenančios uolos skulptūra. Jos idėja įgyvendinta praėjusiais metais surengus skulptūrų plenerą „Ne/atrasti Šiauliai“. Akcentą jis kūrė pagal M. K. Čiurlionio paveikslą „Ramybė“, tik pavadino „Nerimu“. Ją sukūrus ir nuleidus į ežerą iš pradžių tamsiuoju paros metu iš „gorilos“ šnervių sklido šviesa, kaip sklinda nuo uolos M. K. Čiurlionio paveiksle. Tik neilgai. Anot plenero kuratoriaus, menotyrininko Virginijaus Kinčinaičio, tuos prožektoriukus iškart ištraukė „meno mėgėjai“.
Po žiemos „gorila“ stūgso ežero pakraštyje įplaukusi į meldyną ir „apkabinta“ krūmų, liūdnai žvelgia į medinius Kalniuko rajono namukus.
Dar du šio plenero meniniai akcentai – vilniečio menininko Gintaro Linkevičiaus Šiauliams sukurta chameleono skulptūra, įkurdinta medyje pėsčiųjų bulvare, ir Gintauto Lukošaičio „Deguonis“ ant Salduvės kalno – tebestovi. Visi trys meniniai akcentai miestui kainavo apie 17 tūkstančių eurų.
Visi akcentai pagaminti iš putplasčio. V. Kinčinaitis patvirtino, kad jie – laikini. Kiek stovės? „Kol nugrius“.
Į meldus įpūtė vėjas
Kalbėdamas apie gorilą-uolą, plenero kuratorius pabrėžia: „Tai ne šiukšlė, o vieno garsiausio šalies menininko kūrinys“. Jis akcentavo, kad skulptorių D. Jankauską menotyrininkai buvo pasikvietę į Šiaulius kaip konsultantą, su kuriuo galima diskutuoti dėl paminklo Prisikėlimo aikštėje sukūrimo.
Menotyrininkas prisiminė, kad rudeninis vėjas gorilos-uolos skulptūrą sėkmingai įpūtė į tokią vietą, kur ji gali saugiai ir būti, bei tvirtino, kad menininkas patenkintas, kad ji ten yra.
„Pernai ji du kartus buvo nutrūkusi nuo troso, nes pūtė stiprus vėjas, ir įsipainiojusi į irklavimo trasas. Va ten tai buvo bėda. Mes ją grąžinome atgal“, – pasakojo V. Kinčinaitis.
Jis teigia, kad ši istorija yra liūdna. Plenero organizatoriai nusprendė nebegaminti ilgalaikių kūrinių, buvo pasirinkta laikina medžiaga. Po plenero sukurti kūriniai yra perduoti Šiaulių miesto savivaldybei. Menotyrininkas tvirtina, kad Savivaldybė ir turėtų kūrinius prižiūrėti.
„Mes su autoriumi žinojome, kad tai yra sudėtinga. Žiemą kreipėmės laiškais į Administracijos direktorių ir skyrius, kad menininkui leistų tą skulptūrą pasiimti, kad galėtų pas save Žemaitijoje, sodyboje restauruoti ir palaikyti Vilniuje MO muziejaus kieme. Po to būtų grąžinęs į ežerą. Numatėme, kad žiema, ledas ir visa kita“, – pasakojo V. Kinčinaitis.
Jis apgailestavo, kad Savivaldybėje į laiškus sureaguoti niekas nesugebėjo. Pasikalbėjus su savivaldybės tarnautojais, paaiškėjo, kad neva nėra mechanizmo, kaip kūrinį galėtų atiduoti menininkui, ir atsisakė tai padaryti.
„Perspėjau, kad ateina žiema, pradeda traukti ledą. Aplink tą skulptūrą ledas yra plonesnis ir tai yra pavojinga. Jūs gi prisiimat atsakomybę. Vis tiek jie nesugebėjo mums tos skulptūros atiduoti. Oficialiai tai yra Savivaldybės nuosavybė, ir ji už ją atsako. Aš tai žinau, kad jie nežino, kaip už ją atsakyti ir kaip prižiūrėti. Įklimpom“, – apgailestavo menotyrininkas.
Jis akcentavo, kad menininko D. Jankausko skulptūrų iš putplasčio yra daug: Vilniuje prie geležinkelio stoties tokia stovi keliolika metų, Sapiegų parke jau kelerius metus yra „įsikūrusios“ beždžionės.
„Ta medžiaga yra patvari, padengta tam tikra kompozicine medžiaga. Jei kažkas ant jos nešokinėja, nelaužo, ji turi laikyti“, – vertino V. Kinčinaitis. Tačiau jis mano, kad aiškėjant kritinei situacijai dėl gorilos-uolos, ją reikia iškelti ir utilizuoti. Bet tai kainuos „didelius pinigus“. V. Kinčinaitis sako, kad galėtų nuo šios problemos nusiplauti: perėmėte ir žinokitės. Tik menininkai nėra tokie piktybiški, todėl ieškos sutarimo.
Kieno daržas, to ir pupos?
Šiaulių miesto savivaldybėje pasiteiravus apie gorilos-uolos perspektyvą, neatsirado žinančių situacijos.
„Ne mes statėme, ne mes galime priimti sprendimą ją iškelti. Šis klausimas Savivaldybėje nesvarstytas. Mano nuomone, kad tie menininkai, kurie ją ten įleido, turėtų ir išimti“, – mano Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė.
V. Kinčinaitis stebisi: kaip gali menininkai pasiimti, jei pasirašyti perdavimo dokumentai?
„Gerai, kad pasakėte, atkreipsime dėmesį. Jei ten tikrai atrodo ta skulptūra neprižiūrėta, pasirūpinsime, kad viskas būtų tvarkoje“, – pažadėjo Švietimo, kultūros ir sporto departamento direktorė Asta Lesauskienė.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Po žiemos „gorila“ stūkso ežero pakraštyje įplaukusi į meldyną ir liūdnai žvelgia į medinius namukus.
Menotyrininkas V. Kinčinaitis sako, kad aiškėjant kritinei situacijai dėl gorilos-uolos, ją reikia iškelti ir utilizuoti.
Redakcijos nuotr.
Praėjusiais metais „gorila“, plūduriuodama ežere, džiugino vaikščiojančius Talkšos ežero pakrante, o vakarais iš jos šnervių sklido šviesa.