Naujausios
Lito laidotuvės
Lietuva ketvirtadienį taps 19-ąja euro zonos nare.
Eurai keičia 6 nominalų litų banknotus (10, 20, 50, 100, 200 ir 500 Lt) ir 1, 2 ir 5 litų apyvartines monetas, kartu su 1, 2, 5, 10, 20 ir 50 centų monetomis. Nuo 1993 metų birželio 25 dienos cirkuliavusi nacionalinė valiuta tampa istorija.
Įvedus eurą, litų ir centų monetos bus deformuotos specialia monetų naikinimo sistema ir parduotos metalo laužo supirkėjams. Lietuvos banko valdyba patvirtino naikinimo taisykles. Jose taip pat nustatyta iš apyvartos išimtų litų ir centų monetų pylimo į statines prieš deformavimą tvarka.
Dalis metalo bus panaudota kunigo, ekonomikos mokslų daktaro, Lietuvos banko organizatoriaus, neoficialiai laikomo „lito tėvu“, Vlado Jurgučio atminimui įamžinti.
Litų banknotų naikinimas pradėtas dar rugpjūtį.
Kaip atsisveikiname mes su lietuviškais pinigais?
Redakcijos iliustracija
ATSISVEIKINIMAS: Tai, kad nuo 2015 metų sausio 1 dienos naujoji Lietuvos valiuta bus euras, palankiai ir labiau palankiai įvertino 53 procentai gyventojų, 39 procentai būsimosios valiutos atžvilgiu buvo nusiteikę skeptiškai, 8 procentai neturėjo nuomonės. Tokius duomenis parodė lapkriščio mėnesį atliktas visuomenės nuomonės apie eurą tyrimas „Omnibus“ metodu. Apklausti 1 002 nuo 18 metų amžiaus Lietuvos gyventojai. Apklausą atliko sociologinių tyrimų bendrovė „BERENT Research Baltic“.
Kaip mes atsisveikiname su lietuviškais pinigais?
Jolanta JONAITIENĖ, vertėja:
– Kaip tik dabar einu išleisti paskutinius litus. Turiu suplanavusi šiek tiek išlaidų, noriu vyrui mažą dovanėlę Naujųjų metų proga nupirkti. Daugiau atsiskaitysiu mokėjimo kortele. Šiandien ryte su vyru svarstėme, kiek pinigų reikėtų prisiminimui pasilikti, bet taip ir nenutarėme... Metalinis litas kur nors kišenėje savaime užsimes. Turime draugą numizmatą, kuris sako, kad būtinai reikia pasilikti naują penkišimtinę. Tuomet ji turi didesnę numizmatinę vertę. Juokavome, kaip reikėtų iš buvusio lito atėjus eurui „prasigyventi“.
Algirdas MUSNECKIS, fotomenininkas:
– Štai, nusipirkau naują piniginę, visus litus išleidau! Didesnę, kad euro banknotai tilptų. Pirkau pigių prekių parduotuvėje, nes esu pensininkas. Parodysiu savo senąją piniginę litams. Ji istorinė – pasiliksiu prisiminimui kaip muziejinę retenybę. Ji klijuota, pamušalas nuo monetų suplyšo. Sako, gamta nemėgsta tuštumos, piniginė užsipildys. Šeštadienį važiuosiu į Pabalių turgų senoviškų fotoaparatų savo kolekcijai ieškoti. Esu matęs ir litus, ir červoncus, ir rublius, dabar eurais teks mokėti. Kas bus, kai mus kinai užkariaus? Gal juaniai bus?
Irmantas MYNIOTAS, grafikos dizaineris:
– Paskutinius litus išleisiu parduotuvėje, nieko ypatingo. Atsisveikinimo ceremoniją nebent ekspromtu Naujųjų metų naktį sugalvosiu. Prisiminimui atsidėjau metalinius litus ir vieną popierinį 10 litų nominalo banknotą. Dešimt litų man labiausiai patinka, nes smagiausi – du vyrai pavaizduoti, S. Darius ir S. Girėnas.
Saulius JANKAUSKAS, dailininkas ir fotografas:
– Pasitikdamas eurą aš jam nutiesiu raudoną kilimą ir pritrupinsiu litų. Kuo stambesnėm kupiūrom trupinsi litus, tikėtina, tuo stambesni eurai ateis. Ant stambių kupiūrų tik stambūs kimba.
Jei namuose tavęs nebus – euras neateis. Čia kaip iš tų agitacinių stendų gatvėse.
Naujuosius metus reikia sutikti būtinai vilkint raudoną apatinį trikotažą, kad primintų raudoną kilimą, bendras vaizdelis neblogas, taip pat daug aistros į namus ateis. Jau įsigijau vienus šventinius apatinius, tik reikės persiūti, nes per daug aptempti.
Matas ir Ugnė ZALOGOS, tarptautinės reklamos agentūros vadovai:
– Kadangi neseniai grįžome iš užsienio gyventi į Lietuvą, su litu net atsisveikinti nereikia. Ketverius metus jo beveik nenaudojome. Perėjimas nebus toks baisus, nes skirtumas tarp svaro ir euro nedidelis. Gerai, kad keičiasi į eurą, lito nelabai gaila – bus patogiau keliaujant. Prisiminimui pasiliksime keletą lietuviškų monetų, kad savo vaikams galėtume parodyti.
Pinigai išliks fotografijose
Ričardas DAILIDĖ, fotomenininkas:
– Esu sukūręs fotografijų, kurios spausdintos Lietuvos banko ir Lietuvos pinigų muziejaus išleistuose leidiniuose, skirtuose visų laikų Lietuvos pinigams – banknotams ir monetoms bei fotografijų albumuose „Pinigai fotografijoje“.
Mano darbuose atskleidžiamas įvairus požiūris į pinigus. Keičiantis litui tai gali būti ir lito įamžinimas, bet fotografuodamas litus aš turėjau visai kitus tikslus. Norėjau parodyti, kad pinigai gali keistis, bet žmogus nelabai keičiasi. Gobšumas pinigams užčiaupia burną, nuo pinigų žmogus apanka.
Abu fotografijų albumo „Pinigai fotografijoje“ tomai parodo, kokioje mes valstybėje gyvename. Mes gyvename kultūringoje valstybėje, nes tokių leidinių pasaulyje beveik neišleista. Viename iš tomų fotografijos patriarchas Aleksandras Macijauskas rašo, kad Dievas sukūrė žmogų, prancūzai išrado fotografiją, o velnias sukūrė pinigus. Taigi velnio vilionėms mes dažnai pasiduodame.
Gaila lito, bet aš turbūt nepasiliksiu litų atminimui. Turiu tarpukario Lietuvos litų kolekciją.
Manau, kad lito praradimas nėra Lietuvai nelaimė. Pinigai tik popieriaus gabalėlis. Tokioje draugėje, kaip Europos Sąjunga, mes nepradingsime, jeigu saugosime savo tradicijas, savo savastį.
PINIGAI: Fotomenininkas Ričardas Dailidė pavaizdavo, kad pinigai žmogų gali ir nutildyti, ir apakinti.
Litai tampa muziejaus eksponatais
Raimundas BALZA, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius:
– Šiaulių „Aušros“ muziejus, pajungęs Lietuvos muziejų asociaciją, organizavo akciją: kreipėmės į Lietuvos banką, kad visi Lietuvos muziejai gautų visų lito kupiūrų kolekcijas ir litas išliktų bent muziejuose. Lietuvos bankas priėmė sprendimą ir kiekvienam šalies muziejui, kuris to pageidauja, duos visų litų kupiūrų ir centų bent po du egzempliorius. Taip mes nutarėme atsisveikinti su litu.
Kol kas šios Lietuvos banko dovanos dar negavome, bet kai gausime, tikriausiai neslėpsime jos fonduose, o pasistengsime eksponuoti. Juk netruks praeiti laikas, kai žmonės nebežinos, kaip atrodė lietuviška valiuta. Tarpukario litų kolekciją „Aušros“ muziejus taip pat turi.
Lietuviškam pinigui skyrė parodą
Alvydas TAMOŠIŪNAS, seržantas majoras Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Oro gynybos bataliono vyriausiasis puskarininkis:
– Pinigų reformos, keitimai, devalvacijos ar kitokie su tuo susiję įvykiai ir reiškiniai visada sukeldavo žmonių susidomėjimą bei smalsumą, todėl, artėjant metų pabaigai bei siekiant supažindinti bataliono karius su Lietuvos istorija, su Lietuvos pinigų istorija, į Oro gynybos batalioną buvo atvežta kilnojama paroda „Atsisveikinant su litu“. Tai – šeduvio kraštotyros entuziasto Vidmanto Vingelio asmeninė kolekcija, kurią kolekcionierius kaupė daugelį metų. Parodoje buvo eksponuojami Lietuvos teritorijoje cirkuliavę pinigai nuo pirmosios Lietuvos valiutos „lietuviškų ilgųjų“ iki šiuolaikinių litų banknotų ir monetų.
Kalbino Simona SIMONAVIČĖ, fotografavo Giedrius BARANAUSKAS, Jonas TAMULIS
