Naujausios
Litai pamažu virsta eurais
Didieji prekybos centrai jau pradeda kai kurių prekių kainas rašyti dviem valiutomis – litais ir eurais. Eurus „įsiveda“ ir maitinimo įstaigos. Žmonės pratinasi prie naujų kainų, savo išlaidas jau skaičiuoja ir eurais. Pirkėjai nepatenkinti tuo, kad kainos litais šoka į viršų. Latviai perspėja, kad prekybininkų manipuliacijų Lietuva neišvengs.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Ieško kainų eurais
Pirkinius į krepšelį kraunanti šiaulietė Viktorija Povilenskienė sako, kad prekių kainų jau ieško ir eurais. „Reikia pratintis. Labai gerai, kad iš anksto skelbia abi kainas, nes juk euras jau neišvengiamas“, – sakė moteris.
Neramu šiaulietei tik dėl to, kad kainos litais kyla nuolatos. „Kiekvieną savaitę pastebiu, kad vėl kas nors pabrango. Nors prekybininkai sako, kad tiekėjai kelia kainas, aš netikiu. Juk duona brangsta, nors yra kepama iš pernykščių grūdų“, – skaičiavo V. Povilenskienė.
Neramu, kaip reikės pertvarkyti savo biudžetą eurais: pensija nedidelė, teks iš naujo mokytis, kaip elgtis su eurais, kiek galės sau leisti nusipirkti.
Moteris džiaugiasi, kad jauniems žmonėms su euru bus lengviau keliauti, o verslui – prekiauti.
Lietuva turi pavyzdžių
„Parduotuvėse jau ieškau kainų eurais. Reikia ruoštis“, – įsitikinusi ir kita „Šiaulių krašto“ pašnekovė Edita Freimonienė.
Ji mano, kad ruošiantis euro įvedimui prekybininkai naudojasi proga ir kelia kainas litais. „Už 100 litų nusiperki maisto ir nėra ką į šaldytuvą įdėti. Gąsdina kainų kilimas, o ne euras“, – sakė E. Freimonienė.
Moteris mano, kad Lietuvai derėjo pasilikti litą, o ne stoti į euro zoną.
„Prancūzija tik dabar atsigauna po euro įvedimo. Vokietija, kad ir labai stipri šalis, taip pat su euro įvedimu buvo smuktelėjusi ekonomiškai. Pavyzdys mums ir Latvija, juk euras dar labiau nuskurdino žmones. Manot, kitaip bus Lietuvoje?“ – retoriškai klausė šiaulietė.
Ji su vyru, tarptautinių reisų vairuotoju, dažnai išsirengia į keliones po Europą. „Vyras mane išmokė neversti kainų į litus, kad nebūtų taip baisu“, – juokėsi šiaulietė.
Šiauliečiai Mindaugas ir Irutė Kavaliauskai, sutikti prie prekybos centro, sakė irgi pratinasi prie kainų eurais. „Niekur nedingsi, esame Europos Sąjungoje, tad ir valiuta turi būti viena“, – mano šiauliečių šeima.
Dvi kainos – dar ne visoms prekėms
Seniausiame Šiaulių „Maximos“ prekybos centre tik kai kurios prekės pažymėtos litais ir eurais, didžioji dalis jų – akcijinės.
Prekybos tinklo komunikacijos vadovė Renata Saulytė teigė, kad tinklo parduotuvėse jau atspausdinta ir pakeista daugiau nei du šimtai tūkstančių pirmųjų etikečių, kuriose kainos nurodomos ir litais, ir eurais. Jau kurį laiką prekybos tinklo pirkėjai galutinę savo krepšelio vertę eurais gali matyti ir pirkimo čekiuose.
Skaičiuojama, kad iš viso per tris etikečių keitimo etapus tinklo parduotuvėse bus pakeista apie 15 milijonų etikečių, o bendrovės investicijos vien tik į kainų etikečių keitimą sieks daugiau nei 200 tūkstančių litų.
Visas kainų etiketes, kainą nurodant litais ir eurais, tinklas planuoja pakeisti iki rugpjūčio vidurio. Kainos eurais ir litais, pirmiau nurodant eurą, „Maximos“ kainų etiketėse atsiras iškart po euro įvedimo ir bus nurodomos dar pusę metų, kol jas pakeis kainos tik eurais.
Kirpyklos dar laukia
Kirpyklos Šiauliuose savininkė Virginija Grušienė sako, dar neskaičiavo kirpyklos teikiamų paslaugų eurais, nes dar anksti. Kainos kirpykloje nurodomos tik litais.
„Paslaugų kol kas nebranginome. Kirpimas, kaip kainavo nuo 30 iki 50 litų prieš metus, tiek kainuoja ir dabar. O kai bus euras, matysime, kiek kainuos“, – sakė kirpyklos savininkė.
V. Grušienė nemano, kad kirpyklos paslaugų kainos kils smarkiai. „Nebent apvalinant kažkiek. Kainas versime pagal nustatytą kursą“, – sakė kirpyklos savininkė.
Neskuba su eurais
Šiauliuose veikiančio klubo „Havana“ direktorius Alvydas Kurtinaitis sako, kad neskuba kainų rašyti dviem valiutomis, nes dieną jų klientai valgo dienos pietus.
„Žmonės žino, kad tie dienos pietūs kainuoja 10 litų. 10 litų buvo – 10 litų ir bus. Jeigu dirbtume vakarais ne tik su užsakymais, tai dvigubos kainos būtų neišvengiamos“, – logiką aiškino verslininkas.
A. Kurtinaitis mano, kad atostogų metu iš viso nereikia skubėti keisti kainų, nes mieste mažai žmonių. „Vis tiek žinau, kad aš nieko nei nugąsdinsiu, nei nudžiuginsiu užrašęs dvi kainas“, – mano verslininkas.
Klubo vadovas abi kainas rašys tik tada, kai to iš tikrųjų reikės. „Rimtų meniu abiem kainomis nedarysime, atspausdinsime popieriuką ir viskas. Kam leisti pinigus laikiniems dalykams? Kai reikės kainas skelbti eurais, bus kitaip. O dabar bus kaimiškai“, – juokėsi verslininkas.
A. Kurtinaitis sako, kad žmonėms teks iš naujo pratintis prie naujos valiutos. „Turės praeiti laikas, kol žmonės pripras prie skaičių, banknotų, susigyvens, susitaikys. Suprantama, žmonės nenori pasikeitimų. Stabilumas – pats maloniausias dalykas“, – sakė verslininkas.
Jau užsakė naujus kainoraščius
„Centro šokoladinės“ vadovas Gintaras Liaušas sakė, kad per šią savaitę bus baigti gaminti nauji meniu, kuriuose kainos bus nurodytos abiem valiutomis.
„Senieji mūsų meniu nusidėvėjo, tad kartu ir kainas rašysime abiem valiutomis, ir turėsime naujus meniu. Kainos meniu nesikeis“, – tikino G. Liaušas.
Verslininkas sako viską naujuose meniu skaičiavęs pagal oficialų kursą 1 euras – 3,4528 lito.
Prekybininkų manipuliacijų latviai neišvengė
Laikraščio, leidžiamo Jelgavoje, „Zemgales Zinas“ vyriausiasis redaktorius Guntars Gūte pasakojo, kad prekybininkų manipuliacijos kainomis ir produktų kiekiu Latvijoje prasidėjo dar gerokai prieš įvedant eurą. Kainos kilo latais.
„Lietuva turės išmokti Latvijos pamokas. Turbūt jau ir pas jus yra manipuliacijų ne tik kainomis, bet ir produktų kiekiu pakuotėje. Juk, pavyzdžiui, grietinės indelis pas mus būdavo 500 gramų, o vėliau ėmė ir „susitraukė“ iki 450–390 gramų, nors kaina išliko panaši, gal tik nežymiai mažesnė, o žmonės priversti permokėti už prekybininkų ir gamintojų triukus“, – sakė G. Gūte.
Žurnalistas pasakojo, kad ir Latvijoje, kaip ir Lietuvoje, prekybininkai aiškino, kad kainų kilimas visiškai nesusijęs su euru.
„Įrodyti, kad tai susiję su euru, pakankamai sunku, nes verslininkai suras šimtus priežasčių, kodėl reikia kelti kainas. Kaltins elektrą, kurą – viską, kas įmanoma“, – pasakojo latvis.
Pigiau ar brangiau?
Skirtumas Latvijoje buvo toks, kad jų latas buvo brangesnis nei euras, o litas, atvirkščiai, pigesnis.
„Dalis žmonių tų kelių papildomų santimų net nepastebėdavo. Latvijoje euro įvedimas dar buvo susijęs su nepasibaigusia ekonomine krize, prekybininkai žaidė akcijomis“, – sakė G. Gūte.
Jis priminė, kad Latvijoje veikė kainų monitoringas, kai buvo stebima, ar dirbtinai nekyla kainos. Buvo priimta keletas įstatymų dėl kainų ir prekybininkams galėjo būti skiriamos baudos.
Latviams, pasak G. Gūte, buvo kiek sunkiau pratintis psichologiškai prie euro, nes latais kainos išraiška buvo mažesnė nei eurais.
„Lietuvoje bus atvirkščiai – skaičiai kainose sumažės, todėl psichologiškai lietuviams turėtų būti lengviau“, – mano G. Gūte.
Liepos 1-ąją Latvijoje baigėsi terminas, kai kainas reikėjo nurodyti abiem valiutomis. „Geriau nė nelyginkite, bus ramiau“, – patarė žurnalistas.
Jis prieš savaitę lankėsi Vilniuje. „Vilniaus senamiestyje už automobilio stovėjimą mokėjau gal porą eurų, o Rygos senamiestyje tenka mokėti penkis eurus“, – palygino šalis G. Gūte.
Jono TAMULIO nuotr.
EURAI: Prekybos centre dalies prekių kaina jau paskaičiuota ir eurais.
KIRPYKLA: Kirpyklos Šiauliuose savininkė Virginija Grušienė sako, dar neskaičiavusi kirpyklos teikiamų paslaugų eurais, nes dar esą anksti.
PAVYZDŽIAI: Šiaulietė Edita Freimonienė siūlo palyginti Lietuvą su Prancūzija, Vokietija, kurios taip pat turėjo atsigauti po euro įvedimo.
CUKRUS: Nors cukrui ir netaikoma akcijinė kaina, tačiau ji jau yra nurodyta ir eurais.
PREKĖS: Šiaulietė Viktorija Povilenskienė sako, kad prekių kainų ieško ir eurais.
Agris SAMCOVS nuotr.
MANIPULIACIJOS: Laikraščio, leidžiamo Jelgavoje, „Zemgales Zinas“ vyriausiasis redaktorius Guntars Gūte pasakojo, kad prekybininkų manipuliacijos kainomis ir produktų kiekiu Latvijoje prasidėjo dar gerokai prieš įvedant eurą.
