Iš ligoninės grįžo žaizdota nuo niežų

Artūro STAPONKAUS nuotr.
Šiaulių miesto savivaldybės Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre – niežų protrūkis.
Šiaulių miesto savivaldybės gydymo įstaigoje – Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centre – pastaruoju metu nedažnai sutinkamos užkrečiamos ligos – niežų protrūkis. Ligoninei teko pripažinti šį faktą, kai vienas šiaulietis (pavardė redakcijai žinoma) po kelių mėnesių slaugos parsivežė iš šios įstaigos žaizdotą mamą, kuriai nustatyta užleista niežų forma. Žmogui šiaip ne taip pavyko prisibelsti į įstaigos medikus – buvo nustatyti dar du ligos atvejai.

 

Medikai pasiklydo tarp alergijos ir niežų

Šiaulietis pasakojo dar prieš naujus metus radęs namuose nugriuvusią savo 86 metų mamą. Ji susižeidė nugarą. Vyras iškvietė greitąją ir nuvežė į Respublikinę Šiaulių ligoninę.

Čia garbaus amžiaus moterį peršvietė, paskyrė gydymą ir liepė gulėti namuose. Kitą dieną ligonė pradėjo dusti. Ir vėl su greitąja nuvežus į ligoninę, jai buvo nustatyta dar viena liga – COVID-19. Ja užsikrėtė ir moters artimieji.

Ligoninėje moteris gydėsi ilgokai. Po kritimo ji nebevaikšto, nebevaldo kojų. Sūnus, pats persirgęs „kovidu“ ėmė forminti mamos neįgalumo dokumentus. Tai užtruko. Sausio pabaigoje ligonė buvo pervežta į Šiaulių ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrą, kur buvo slaugoma iki rugpjūčio pabaigos.

„Iš pradžių dėl „kovido“ karantino neleido lankyti, vėliau po vieną žmogų leisdavo. Tačiau ateini, ji – užklota. Kiek vėliau ji man praėjo skambinti ir prašyti, kad nupirkčiau vaistų nuo alergijos. Esą gal cukraligė iššaukė alergiją. Praeina kiek laiko, ji ir vėl prašo vaistų nuo alergijos“, – prisiminė šiaulietis.

Rugpjūčio pabaigoje jis pranešė centrui, kad pasiima mamą į namus. Atvažiavęs jos išsivežti pastebėjo, kad mama labai mieguista – gal nuo anti alerginių vaistų, gal nuo raminančiųjų. Ir tik parsivežęs namo vyriškis pamatė ant mamos kūno žaizdas – taip ji buvo nusikasiusi. Paskambinęs į centrą, paklausė, kas jai atsitiko. Medikė paaiškino, kad jo mama konsultuota dermatologo, jai yra alergija, reikia duoti vaistų nuo šios ligos.

„Nupirkau vaistinėje vaistų, tepalų. Slaugytoja jai tepė žaizdas. Žinote, ką dabar reiškia prisikviesti į namus specialistą. Paliatyvią slaugą bandžiau susitvarkyti – išėjo šeimos gydytoja atostogų, o be jos niekas negali sutvarkyti reikalingų formalumų“, – pasakojo vyras.

Pas mamą ateidavo į namus slaugytoja, kuri suteikdavo reikalingas paslaugas, nes sūnus – dirbantis. Greitai vyras sulaukė slaugytojos skambučio, kuri pasakė, jog nuo jo mamos užsikrėtė niežais, ir kad čia ne alergija, o niežai. Slaugytoja gavo nedarbingumo pažymėjimą, gydysis ir pas jo mamą ateiti nebegalės. Vyras sulaukė ir kito skambučio – iš socialinių paslaugų centro. Jam paaiškino, kad negalės skirti jo mamai kitos slaugytojos, kol nepristatys pažymos, kad mama pasveiko nuo niežų.

Vyrui neliko nieko kito, kaip ieškoti pagalbos privačiai. Nusiuntė mamos žaizdų nuotraukas ilgamečiam dermatologui. Jis iškart pasakė, kad tai yra labai užleista niežų forma ir paprasti vaistai čia nepadės. Išrašė gaminamus vaistus.

Kam 21 amžiuje slėpti problemą, o ne spręsti?

Šiaulietis paskambino į Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centrą. Atsiliepusiai darbuotojai papasakojo, kad mamai, ką tik grįžusiai iš šios įstaigos, nustatyti niežai. Darbuotoja pažadėjo informuoti centro vadovę.

„Aš paaiškinau, kad norėčiau situaciją išspręsti, bet jie turi rasti sprendimą. Man jie skambino, kol galiausiai pasiūlė mamą vežti pas juos į ligoninę ir jie gydys. Aš pasakiau, kad jų ligonine nepasitikiu. Jeigu taip užleido žmogų, tai pas juos yra židinys. Man sako: duosime atskirą palatą. Bet aš elementariai nepasitikiu nei personalu, nei vadove“, – vyras buvo kategoriškas.

Jis pasakojo, kad galiausiai sulaukė mamą gydžiusios gydytojos skambučio, kuri aiškino, kad tai buvo užslėpta nauja niežų forma. Aš siūliau pasirūpinti kitais ligoninės pacientais. Man sakė, kad daugiau nėra tik mano mama viena susirgo.

„Sakau: palaukit, jei mano mama viena susirgo, o ji pas juos atvažiavo iš Respublikinės Šiaulių ligoninės, vadinasi židinys ten. Tuomet pasakiau, kad skambinsiu į Sveikatos apsaugos ministeriją, kad darytų patikrinimą ligoninėje. Tada jau įjungė atbulinį: ne, ne, iš ten atvažiavo neužsikrėtusi, susirgo pas mus. Tai reiškia, kad yra užsikrėtusių daugiau?“, – svarstė ligonės sūnus.

Pasiskambinau į sveikatos apsaugos ministeriją. Man paaiškino, kad čia ne jų pavaldumo įstaiga ir pasiūlė rašyti skundą Šiaulių miesto savivaldybei.

„Aš dabar mamą gydau. Bet toje ligoninėje yra žmonių, kurie neturi artimųjų, kurių artimieji užsienyje ir panašiai. Žmonės kenčia. Ką reiškia konsultuotas dermatologo? Vadinasi, jis nekvalifikuotas, jei negali atskirti alergijos nuo niežų. Aš nesuprantu, kam 21 amžiuje slėpti kažkokią problemą, ją reikia spręsti, reikia žiūrėti, izoliuoti susirgusius žmones“, – stebėjosi vyras.

Kai dėl mamos paskambino šeimos gydytojai, ji pasakė, kad jai reikia konsultuotis su specialistais, nes ji jau 30 metų nėra susidūrusi su niežais.

„Aš su savo reikalais susitvarkysiu, neužkrausiu valstybei savo problemų. Bet svarbiausia, kad ten yra daug garbingo amžiaus žmonių, kurie negali pasirūpinti savimi. Jie patikėti valstybei, dirba darbuotojai, kurie iš mokesčių mokėtojų gauna atlyginimus, ir kankina tuos žmones – juk žmogus jaučia fizinį skausmą, jei jam negydo niežų. Jis nusikaso iki atvirų žaizdų“, – piktinosi niežais užkrėstą mamą slaugantis vyras.

Niežų protrūkis, išvykusi į namus – nepriskaičiuojama

Pirmadienį Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Sveikatos skyriaus vedėja Viktorija Palčiauskienė pranešė, kad Savivaldybės Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro vadovė informavo, jog įstaigoje dviems ten slaugomiems pacientams nustatyti niežai.

Anot vedėjos, į namus grįžusi su užleista niežų liga pacientė į protrūkio atvejus neįskaičiuojama, nes dar rugpjūčio pabaigoje ligoninę paliko, nors būtent nuo jos visa ši istorija ir prasidėjo.

Apie niežų židinį centre patvirtino ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento direktorė Simona Abromavičienė. Ji teigė, kad vykdoma epidemiologinė diagnostika, didelio ligos plitimo nestebima. Vykdomas pacientų sveikatos būklės stebėjimas, apžiūra, kaip ir sąlytį su jais turėjusių asmenų. Susisiekta su įstaigos administracija, teiktos konsultacijos.

Niežų protrūkio priežasties direktorė nežino

Ilgalaikio gydymo ir geriatrijos centro direktorė Inga Tamosinaitė taip pat kalbėjo tik apie du šiuo metu ligoninėje slaugomus pacientus, kuriems praėjusią savaitę buvo diagnozuoti niežai. Anot vadovės, jie jau yra „kaip ir pasveikę“.

Iš kur įstaigoje galėjo kilti tokios ligos protrūkis?

„Skirtingi žmonės atvažiuoja iš visur: iš namų, iš ligoninių, iš globos įstaigų. Kiek konsultavomės, niežų eiga fiziškai taip, kaip eidavo anksčiau, nebeeina ir ne visada iškart nustatomi. Dermatologas nustato ir skiria gydymą“, – aiškino direktorė.

Kaip galėjo išvykti iš įstaigos pacientė su užleistais niežais? Ją irgi konsultavo dermatologas. Daugiau kalbėti apie konkrečią pacientę vadovė nenorėjo, motyvuodama asmens duomenų apsaugos įstatymu.

I. Tamosinaitė sakė savo darbo praktikoje su niežais susidurianti tik antrą kartą. Personalas niežais neužsikrėtė, nes dėl „kovido“ laikosi higienos ir apsaugos priemonių.

Kadangi ligos inkubacinis periodas yra ilgokas, medikai stebi ir kitus centro pacientus.

Niežai – tai 6-7 dešimtmečio liga

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad niežai yra odos liga, kurią sukelia ektoparazitai – smulkios niežinės erkės. Užsikrečia žmogus nuo žmogaus glaudaus kontakto metu bei naudodamasis sergančiojo asmeninėmis kūno priežiūros priemonėmis. Ligai būdingas intensyvus niežėjimas. Asmenims, kurie anksčiau nebuvo užsikrėtę niežais, pirmieji požymiai (niežulys) gali pasireikšti po 4–8 savaičių nuo užsikrėtimo. Kartais šis periodas gali sutrumpėti iki 2 savaičių arba pailgėti iki 3 mėnesių.

Labiausiai ši liga buvo išplitusi praėjusio amžiaus 6-7 dešimtmečiais.

ULAC medikai primena, kad pagrindinė profilaktikos priemonė nuo niežų yra greitas ligos išaiškinimas ir visų ligonių gydymas vienu metu.