Ligoninės dvariškių pramogos — už darbuotojams negrąžintus pinigus

Ligoninės dvariškių pramogos —  už darbuotojams negrąžintus pinigus

Ligoninės dvariškių pramogos — už darbuotojams negrąžintus pinigus

Šiaulių ligoninės darbuotojai dalį savo skurdžių atlyginimų paskolinę ligoninei išlaikyti, nesulaukia, kada jiems bus grąžinta kelių milijonų litų skola. Kol viršininkai ligoninės automobiliu važinėja slidinėti į Austrijos kalnus, medikai ir toliau dirba už mažesnę algą.

Rita ŽADEIKYTĖ

rita@skrastas.lt

Darbuotojams skolingi milijonus

Po „Šiaulių krašto“ publikacijos (“Į kalnus — ligoninės mašina“, 2011 01 31), apie Šiaulių ligoninės dvariškių gyvenimą, kai ligoninės Transporto skyriaus viršininkas Vaclovas Doftartas ir trys gydytojai ligoninės automobiliu važiavo į kalnus slidinėti, po darbo ligoninės automobiliais važiuoja į namus, sulaukta ir skaitytojų, ir ligoninės medikų reakcijos. 

Skaitytojai stebėjosi, kad ligoninės valdžia pramogauja, o eiliniai darbuotojai turi ligoninei skolinti pinigų iš savo atlyginimų.

Lietuvos gydytojų sąjungos Šiaulių filialo pirmininkas Rolandas Burkauskas pasakojo, kad Šiaulių ligoninė tikrai gyvena pasiskolinusi iš savo darbuotojų. Skola siekė daugiau, nei 5 milijonus litų.

Atlyginimus sumažinti, pasak R. Burkausko, Šiaulių ligoninės administracija siekė įvairiausiais būdais.

„Pirmiausia ligoninės administracija siūlė darbuotojams savo noru susimažinti atlyginimus — patiems parašyti prašymus. Apie 14 procentų darbuotojų sutiko patys susimažinti atlyginimus. 16 procentų — nesutiko. Dalis sutiko sumažintus atlyginimus kompensuoti laisvadieniais, papildomomis atostogomis. Bet tai medicinos įstaigose neįmanoma, nes negalima palikti ligonių be medicinos personalo“, — sakė R. Burkauskas.

Po pusantro mėnesio derybų susitarta, kad dalį atlyginimo ligoninė iš darbuotojų skolinasi sumažindama atlyginimus ir skolą grąžins. Visi darbuotojai su administracija pasirašė skolos lapelius.

Skola su pusantrų metų „barzda“

Gydytojai, pasak R. Burkausko, paskolino daugiausiai — apie 18 procentų kiekvieno mėnesio atlyginimo ligoninei.

„Jeigu, pavyzdžiui, chirurgas iki sumažinimo gaudavo apie 3200 litų popieriuje, tai po sumažinimo chirurgo alga tesiekė 2600 litų popieriuje. Vadinasi, vidutiniškai po šešis šimtus litų kiekvienas gydytojas kas mėnesį skolino ligoninei“, — skaičiavo R. Burkauskas.

Gaunantis mažiau ligoninės personalas kas mėnesį skolino mažesnę dalį savo atlyginimo.

Mažesnius atlyginimus ligoninės darbuotojai pradėjo gauti nuo 2009 metų gegužės 1 dienos. Sutartyje buvo pasirašyta, kad skolinasi iki 2010 metų spalio 1 dienos. Nuo šios datos dienos, o, jeigu situacija pagerės, ir anksčiau, ligoninės vadovai buvo įsipareigoję ne tik atstatyti atlyginimus į buvusį lygį, bet ir pradėti grąžinti skolą.

Terminas praėjo. Darbuotojams ne tik negrąžinama skola, bet ir atlyginimai atstatyti tik iš dalies.

„Artėjant skolos grąžinimo terminui administracija pareikalavo, kad mums visam laikui liktų sumažinti atlyginimai, tačiau žmonės pareikalavo laikytis sutarties“, — sakė R. Burkauskas.

Gydytojams, pasak R. Burkausko, po ilgų derybų administracija sutiko atstatyti 65 procentus sumažintos atlyginimo dalies, likusiam personalui — 50 procentų. Pavyzdžiui, operuojantis chirurgas, dirbantis ir naktimis už etatą atstačius dalį atlyginimo „popieriuje“ šiuo metu gauna 2900 litų.

„Todėl mūsų darbuotojai aria ir pusantro, ir dviem etatais. Aš pats dirbu keturiuose darbuose“, — sakė Lietuvos gydytojų sąjungos Šiaulių filialo pirmininkas R. Burkauskas.

Siūlė taupyti, bet valdžiai nepatiko

R. Burkauskas pripažino, kad profesinė sąjunga ne kartą siūlė ligoninei taupyti lėšas.

„Bet ligoninės valdžia arba net nesiklausė mūsų siūlomų variantų, arba siūlymai jai buvo nepriimtini. Iš darbuotojų taupyti lengviausia“, — sakė R. Burkauskas.

„Ligoninėje šiuo metu dirba per 2400 darbuotojų. Iš jų tik 370 — gydytojai ir nepilnas tūkstantis — medicinos slaugytojų. Jie tiesiogiai dirba su ligoniais. Lieka per 1000 techninių darbuotojų. Čia matau didžiulį rezervą taupyti“, — sakė R. Burkauskas.

R. Burkausko teigimu, neaišku ir tai, kodėl Šiaulių ligoninės medikų atlyginimai ir taip mažesni, nei kitų didžiųjų šalies ligoninių.

Ministerija tikrins ligoninės resursus

Sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys, po „Šiaulių krašto“ publikacijos “Į kalnus — ligoninės mašina“, pavedė Sveikatos apsaugos ministerijos Vidaus audito skyriui atlikti patikrinimą Šiaulių ligoninėje.

Auditoriai pagal publikacijoje aprašomus faktus turės įvertinti, ar Šiaulių ligoninės darbuotojų veiksmai nepažeidė teisės aktų reikalavimų, ar Šiaulių ligoninės vadovas užtikrina, kad valstybės turtas būtų naudojamas pagal paskirtį, ar tokiais veiksmais nebuvo padaryta žala gydymo įstaigai, valstybei.

 

SKOLA: Lietuvos gydytojų sąjungos Šiaulių filialo pirmininkas Rolandas Burkauskas sako, kad ligoninė gyvena savo darbuotojų sąskaita — buvo skolinga per 5 milijonus litų.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.