Naujausios
Lietuvos nūdiena — avinų banda
Europos Parlamento, Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto narys Šarūnas Birutis sako, kad Lietuvos politikoje veikia paprasčiausias mechanizmas — turėti abejingus piliečius. Išeitis — pilietiška visuomenė, kuri, kaip Airijoje, išdrįstų pasakyti „ne“ peršamai nuomonei.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Baimė — išreikšti poziciją
— Pakilus kuro kainoms, Europos šalių — Prancūzijos, Ispanijos, Belgijos — gyventojai išėjo į gatves. Lietuviai kainų šuolių naštą neša pakankamai kantriai. Kas lemia tokį požiūrį?
— Pas mus trūksta žmonių pilietiškumo. Tai, ko gero, sovietmečio reliktas. Reikalinga nauja karta, neturinti pasyvumo. Pas mus blogiausia, kad žmonės užsikrečia abejingumu. „Ką čia aš? Nuo manęs nieko nepriklauso“. Nuo kiekvieno priklauso.
— Bet kodėl per 18 nepriklausomybės metų baimė ne mažėja, o auga?
— Realiai žmonių iniciatyvumas, pilietiškumas ir netgi verslumas — užmuštas. Kodėl mažiausias verslumas Europos Sąjungoje (ES) yra Lietuvoje? Todėl, kad tai susiję su pilietiškumu, iniciatyva. Prezidentas galėtų kartą per mėnesį pareikšti: „Žmonės, mes turime būti aktyvūs. Turime reikšti savo poziciją. Turime būti savo likimo kalviai“. Bet sakoma: “Mes nuspręsime, mes padarysime“.
Aktyvios demonstracijos, protestai Prancūzijoje ir kitose valstybėse ir priešprieša — pasyvūs lietuviai: bet kokiu klausimu. Apie LEO LT projektą nebuvo atsakyta nė į vieną klausimą, o iš žmonių ir valstybės vienai grupuotei perėjo beveik du milijardai. Ir žmonės yra ramūs. Jokių protestų. Ir ta pati vyriausybė sėdi. Nes — „apie viską pagalvota“.
Lietuvoje veikia mechanizmas — turėti avinų bandą. Tai naudinga administracinėms struktūroms, interesų grupuotėms. Mes monopolizuojame valstybę: ji pradeda kažkam tarnauti.
Energetiniai Rusijos žaidimai
— Prieš keletą metų prognozavote, kad energetika bus svari Rusijos korta Europos Sąjungai. Kaip komentuotumėte šiandieninę situaciją?
— Į valdžią atėjus V. Putinui, aiškiai pasimatė pozicija: buvo pakeistas visų pagrindinių energetikos sričių kertiniai žmonės, atitinkamas likimas ištiko naftos bendroves. Pasaulis nereagavo, nes buvo gudriai sužaista pasaulio arba bent Europos priklausomybe nuo Rusijos energetikos resursų.
Tą buvo galima numatyti. Energetika visada buvo politika, bet dabar, esant energetiniam badui, tai dar labiau išryškėja. Meistriški Kremliaus ėjimai leidžia jiems turėti tai, ką jie šiandien ir turi.
— Tuomet koks likimas ištinka Baltijos šalių nacionalinį saugumą?
— Kalbėti apie absoliutų savarankiškumą yra gana sudėtinga. Vienintelė viltis — kad įtikinsime Europą ir pati Europa save įsitikins, kad turi būti bendra tiek saugumo, tiek energetinio saugumo politika.
To nematyti būtų labai keista. Bet, pragmatiniai atskirų valstybių interesai arba tik solidarumo deklaravimas šiandien leidžia manyti, kad nepriaugome prie bendros politikos. Nes ji kol kas — tik žodžiuose.
Šiandien atskiros šalys pačios sprendžia arba iš viso nesprendžia. Kaip bus su Lenkijos elektros tiltu? Lenkija nėra suinteresuota: nereikia savęs apgaudinėti, nes ši šalis neturi jokio ekonominio-politinio intereso.
— Kokiame energetiniame akligatvyje dabar atsidūrėme?
— Turime LEO LT, su kuriuo giliai įklimpome. Būtų baisiausia, jei privatus kapitalas atrastų pabėgimo galimybę. Nes tai nėra bendrovė, kuri laukia ilgų pelnų: jie savo biznį daro gana grubiai ir gana greitai bei pasinaudodama politikais.
Nebekalbu apie tai, kas buvo: konsorciumai taip nekuriami. Jie kuriami laisvai, pritraukiant didelį kapitalą ir iš tikrųjų — kapitalą. O ne įjungiant kabelius, laidus, transformatorines ir pasakant, kad tai reikalinga atominės jėgainės statybai.
Reikalingi realūs pinigai. O pinigų Europa turi labai daug. Vien vieta, kurią mes galime pasiūlyti, kainuoja. Tai nebuvo įvertinta. Ekspertų apskaičiavimais, vieta kainuoja apie milijardą eurų: nes pinigų yra, o vietų — nėra. Jei būtume pasakę, jog mūsų vieta — milijonas eurų, prašome prisidėti, dabar galėtume turėti pinigus ir daryti realius žingsnius.
Trūksta skaidrumo
— Ar didelis atotrūkis tarp Europos ir Lietuvos parlamentų?
— Europoje politikai neieško „prieš“, jie bando dirbti konstruktyviai. Yra politiniai ginčai, bet ne ginčai tarp grupuočių.
Reikia pakeisti kokybę: kol tie, kurie nenori, nesugeba ar turi „uodegas“, dėl kurių gali būti šantažuojami, nebus pakeisti, tol mes neturėsime nei skaidrių įstatymų, nei skaidrios visuomenės, nei tikėjimo valstybe.
Kaip pakeisti piliečių nusistatymą valstybės atžvilgiu? Pilietis turi patikėti valstybe, ateitimi. Dabar tikėjimo nėra.
Europoje yra minusų ir pliusų. Bet demokratija, žodžio laisve, žmogaus teisų gerbimu, teisėsaugos institucijų nepolitikavimu jie yra pažengę gerokai toliau.
— Kam naudinga, kad Lietuvoje žmonės iki šiol nesuvokia, kuo skiriasi Lietuvos Seimo ir Europos Parlamento funkcijos?
— Personoms, kurios jau aštuoniolika metų valdžioje. Nepriklausomai nuo partijų. Ne partijose yra galia. Administracijoje.
Pažiūrėkime, kokie žmonės susodinti ministerijose. Kieno tai žmonės, kieno interesus gina. Ir mes matysime.
Europos Parlamente lobistai veikia viešai, deklaruoja savo interesus. Pas mus viskas vyksta „kažkur“.
Žmonių reakcija — protestas
— Ar buvo galima numatyti ekonominę krizę Lietuvoje, kai jos požymiai jau buvo juntami kitose šalyse?
— Krizę buvo galima nuspėti. Tiesiog reikėjo dirbti. Krizė turi daug požymių. Pirmiausia — energetika, jos kainų augimas, darbo jėgos brangimas, bankų politika. Bet kiek saugiklių buvo pastatyta? Ir ar jie buvo statomi? Ir kodėl nebuvo statomi?
Viena priežastis — neišmanymas. Bet tai — nepasiteisinimas. Antra — populizmas.
Nepasinaudoti augimo periodu, nespręsti kardinalių ekonomikos restruktūrizavimo problemų yra ne sirgimas už bendrą interesą, o galvojimas apie savo kailį.
Kodėl reikia išdalinti tris milijardus, gautus už „Mažeikių naftą“? Tuo padidinome infliaciją. Tuos pinigus buvo galima paskirti naujos atominės elektrinės statybai, o žmonėms išdalinti akcijas.
— Ar realios viltys pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbą?
— Manau, dėl Ignalinos AE darbo pratęsimo vyksta spektaklis, nes į derybas nėra panašu. Jos ir negali vykti, nes reikia derėtis su visomis valstybėmis, o ne su Europos Komisija. Kai 26 valstybės suteiks bent vilties iliuziją ir Komisija matys tą viltį, bus galima kitaip kalbėti.
Dabar kitaip net negalima kalbėti, nes sutartis yra pasirašyta. O Komisija yra sutarties gynėja. Laukti iš komisaro kitokios nuomonės — naivu.
Lietuvoje nėra intereso nei pratęsti, nei statyti naują elektrinę. Nes visi veiksmai, logiškai išanalizavus rodo, kad intereso nėra. Pirmiausia — dujų ir dujininkų interesai.
Jei dujų suvartojimas padvigubės, Maskva puikiai supranta, kiek didesnę įtaką turės Lietuvos ekonomikai ir politikai. Galbūt tai — sąmokslo teorija. Jei ne, reikalinga diskusija.
— Airiai pasakė „Ne“ Lisabonos sutarčiai? Kas laukia ES?
— Reakcija — šokas. Bet to buvo galima tikėtis. Kai valdantieji ir vyriausybė stipriai agituoja, o ekonomine krizė yra gana akivaizdi, žmonės reiškia protestą.
Manau, niekas nebalsavo prieš sutartį, tai buvo protestas prieš esamą situaciją, prieš nacionalinių ir Europos politikų elgseną. Žmonės laukia dėmesio, tarimosi. Jei to negauna, protestuoja. Jei kitos šalys spręstų šį klausimą referendumu, manau daugelis tą patį pakartotų.
Tragedijos nėra. Europos Sąjunga yra tęstinis projektas. Reikia daryti išvadas ir nekartoti klaidų. Tokį „ne“ įsivaizduoju ir Lietuvoje. Žmonės taip atkreiptų dėmesį į savo situaciją, nes kitų galimybių neturi.
BANDA: „Lietuvoje veikia mechanizmas – turėti avinų bandą“, – teigia europarlamentaras Šarūnas Birutis..
VISUOMENĖ: Šarūnas Birutis įsitikinęs: Lietuvoje situacija pasikeis, kai užaugs pilietinė visuomenė.
