Naujausios
Sergančiųjų skaičius išaugo penkiais kartais
„Spalio mėnesį registruota beveik 11 tūkst. infekcijos atvejų, kai rugsėjo mėnesį nebuvo užregistruota netgi 2 tūkst. susirgimo atvejų. Jei pažvelgsime į ankstesnius mėnesius, vasaros laikotarpiu arba į pirmą pandemijos bangą, tikrai tokių rekordinių skaičių nebuvo registruota“, – kalbėjo ji.
D. Razmuvienė taip pat teigė, kad po kontakto sus sergančiais asmenimis per spalio mėnesį užsikrėtė 70 proc. visų sergančiųjų COVID-19.
„Šiuo metu 2 proc. atvejų yra įvežtiniai. (...) Užsikrėtusių po kontakto su sergančiais asmenimis yra registruojama apie 70 proc. Šie skaičiai rodo, kad asmenys ne visada laikosi teisingos ne tik izoliavimosi, bet ir izoliavimosi vietos palikimo (taisyklių – ELTA). (...) 28 proc. (susirgusių COVDI-19 – ELTA) yra nenustatyta užsikrėtimų grandinė, liko neaiškus užsikrėtimo šaltinis“, – sakė ji.
Anot epidemiologės, mirčių nuo koronaviruso skaičius spalio mėnesį buvo kone keturis kartus didesnis.
„Kalbant apie amžių, beveik 90 proc. sergančiųjų buvo žmonės iki 65 metų amžiaus, o vaikų iki 10 metų per spalio mėnesį sirgo 137 – tai sudaro tik 1,5 proc. Mirusieji spalio mėnesį registruoti 69, jų vidutinis amžius yra 85 metai. Tuo tarpu rugsėjo mėnesį mirė 18 asmenų, vidutinis amžius taip pat buvo gerokai vyresnis. (...) Daugėja ir mirčių, ir sunkių susirgimų atvejų“, – sakė D. Razmuvienė.
Besimptomių atvejų – daugiau nei pusė
Užsikrėtimai COVID-19 nustatomi visose Lietuvos apskrityse, teigia Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologė Daiva Razmuvienė. Pastaruoju metu, pažymi ji, daugiausiai atvejų nustatoma Kauno apskrityje.
„Dabartiniu metu beveik kas antrą dieną pirmauja Kauno apskritis. Iš visų vakar registruotų susirgusių 40 proc. yra būtent Kauno apskrityje susirgę gyventojai. Vilniaus apskričiai tenka trečdalis susirgusių. Likusiose aštuoniose yra po keletą dešimčių naujų atvejų“, – antradienį Sveikatos apsaugos ministerijoje surengtoje spaudos konferencijoje sakė D. Razmuvienė.
Pasak jos, didžioji dalis naujų nustatytų atvejų užsikrėtė nuo asmenų, kuriems jau buvo patvirtintas susirgimas COVID-19 virusu. Tuo tarpu 17 proc., tęsė epidemiologė, negalėjo pasakyti, kaip galėjo užsikrėsti koronavirusu.
„Dauguma atvejų užsikrečia nuo patvirtintų koronavirusu sergančių asmenų. Skaičiuojant asmenis, kurie nežino nuo ko užsikrėtė – lieka tik 17 proc. Didžioji dalis yra bendravę su asmeniu, kuriam nustatytas koronavirusas“, – teigė ji, pridurdama, kad šiuo metu simptominių atvejų registruota 40 proc., o tų, kurie teigia simptomų nejaučią – 60 proc.
Protrūkių epicentre – slaugos įstaigos
COVID-19 protrūkiai, pasak D. Razmuvienės, dažniausiai registruojami slaugos įstaigose. Pasak jos, nuo pandemijos pradžios koronaviruso protrūkiai užfiksuoti daugiau nei šešiasdešimtyje tokio pobūdžio įstaigų.
„Vien per vakar dieną užsikrėtimai COVID-19 yra registruoti dešimtyje gydymo įstaigų, kuriose įvyko protrūkiai ir susirgo medikai bei kiti asmenys, kurie lankėsi toje įstaigoje. Beveik 30 protrūkių registruota nuo pandemijos pradžios globos įstaigose ir šiek tiek daugiau nei 30 slaugos ir palaikomojo gydymo įstaigose“, – teigė ji.
Kaip informavo D. Razmuvienė, naujausias židinys susiformavo Klaipėdos globos bendrijoje „Klaipėdos viltis“.
„Čia pirmadienį registruoti 22 nauji infekcijos atvejai. Iš viso šioje įstaigoje jau registruoti 56 atvejai, iš kurių didžioji dalis gyventojai, likusi dalis – personalas“, – teigė epidemiologė.
„Nuo pandemijos pradžios sirgo jau daugiau nei pusantro tūkstančio medikų. Per rugsėjo, spalio ir lapkričio pirmas dienas registruoti 1132 susirgę medikai. Dabar serga beveik 1000 medikų“, – apie bendrą Lietuvos situaciją teigė epidemiologė.
COVID-19 užfiksuotas beveik pusšimtyje ugdymo įstaigų
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro epidemiologės teigimu, susirgimai COVID-19 šiuo metu fiksuojami darželiuose, mokyklose ir universitetuose.
„Ugdymo įstaigose pirmadienį fiksuoti 49 nauji atvejai. Jie registruoti ne tik mokyklose, bet ir darželiuose, kitose ugdymo įstaigose – taip pat ir aukštosiose mokyklose. Aukštųjų mokyklų studentų jau iš viso serga 277“, – teigė ji.
Medikams žada priemokas
Sveikatos apsaugos ministras kreipėsi į medikus, ragindamas juos susitelkti. Pasak ministro, artimiausios savaitės bus itin sunkios, tačiau, patikino A. Veryga, atlyginimų priemokos su koronavirusu dirbantiems medikams bus mokamos.
„Noriu kreiptis į kolegas medikus, kuriems šiuo metu tenka sudėtingas uždavinys ir tenka mobilizuotis. Noriu pirmiausia padėkoti už darbą ir paraginti susitelkti, nes nebus lengvos artimiausios kelios savaitės. Tikrai neeilinėje situacijoje reikės ir neeilinių sprendimų“, – antradienį spaudos konferencijos metu kreipdamasis į šalies medikus, sakė A. Veryga.
Jo teigimu, įprastas medikų darbas ir jo organizavimas turės keistis.
„Reikės greitai prisitaikyti prie naujų sąlygų, tai noriu paprašyti sąmoningumo, tolerancijos, kantrybės, nes tai yra visų mūsų bendras uždavinys“, – kalbėjo sveikatos apsaugos ministras.
A. Veryga pabrėžė, kad priedai medikams, dirbantiems sunkiomis darbo sąlygomis, bus mokami.
„Šiandien dar kartą gavau patikinimą iš Finansų ministerijos, kad tos priemonės, kurios veikė pavasarį karantino metu – kalbant apie papildomas priemokas medikams, kurie dirba su šiais pacientais, bus garantuotos ir šio karantino metu. Dar kartą prašome susitelkti ir kartu, neabejoju, šią situaciją galėsime suvaldyti, kaip ir kitos šalys“, – teigė ministras.
Ligoninių neplanuojama uždaryti
A. Veryga tikina, kad, nors planinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas bus sumažėjęs, tačiau ligoninės apskritai neužsidarys.
„Jos negalės užsidaryti ir neplanuojama jų uždaryti. Stengsimės išsaugoti kiekvieną įmanomą išteklių tam, kad pacientai turėtų kaip įmanoma didesnę galimybę gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Juo labiau, kad jos ir šiaip dėl plečiamų COVID-19 lovų skyrių (...) bus ribotos. Taigi dirbtinai pačios įstaigos nebus stabdomos ir kol tik bus įmanoma, jos pagalbą teiks“, – antradienį spaudos konferencijos metu sakė A. Veryga.
Vis dėlto ministras neslėpė, kad ligoninėse koronavirusu sergančių pacientų skaičius gali didėti, jeigu gyventojai nesilaikys karantino režimo.
„Viskas priklausys nuo to, kaip veiks karantino priemonės – ar augimas sustos, ar ne. Galiu priminti skaičius – prieš gerą savaitę gydymo įstaigose turėjome apie 240 pacientų, dabar turime apie 500 – skaičius padvigubėjo. Tuo pačiu padvigubėjo ir nustatytų užsikrėtusiųjų skaičius per savaitę. Taigi mes turime savaitinį padvigubėjimą“, – teigė A. Veryga.
„Jei situacija ir toliau tokiu pačiu tempu blogės, natūralu, kad, didėjant užsikrėtusiųjų skaičiui, proporciškai tam tikras procentas pateks į ligonines“, – kalbėjo ministras.
Trečiadienį Vyriausybė apsispręs dėl visuotinio karantino įvedimo, pranešė premjeras Saulius Skvernelis.
„Rytoj Vyriausybei bus siūloma įvesti visuotinį karantiną nuo šios savaitės pabaigos, greičiausiai nuo šeštadienio vidurnakčio. Mano nuomonė buvo, kad tas penkias savivaldybes, kurios yra žalioje zonoje, palikti be visuotinio karantino, bet ministrai apsisprendė kitaip ir tos penkios savivaldybės irgi pateks į visuotinio karantino sąlygas“, – antradienį nuotolinėje spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
Pasak premjero, planuojama, kad visuotinis karantinas bus įvestas ne mažiau kaip trims savaitėms.
