Naujausios
Lietuvių kalba dar nežada mirti
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė „Šiaulių kraštui“ sako, jog lietuvių kalba neturėtų išnykti, o žmonės turėtų nerašyti “šveplai“. Pasak I. Smetonienės, yra neginčijamų ženklų, kad lietuvių kalba atsigauna, jaunimas pradeda ją gerbti.
Svajūnas SABALIAUSKAS
svajunas@skrastas.lt
Diktantas skatina domėjimąsi kalba
— Nacionalinis diktantas kiekvienais metais tampa vis populiaresniu. Ar raštingi Lietuvos žmonės?
— Diktantas organizuojamas treti metai. Kiekvienais metais pasimokai. Buvau pradėjusi keikti lietuvišką charakterį, kad ir ką darai, negerai, geriausia, kad jei nieko nedarai. Po pirmųjų metų buvo šmėkštelėjusi mintis: gal geriau nieko nebedaryti, nes tos kritikos buvo tikrai per daug.
Praėjusiais metais stengėmės sukurti specialų tekstą. Net Rašytojų namuose buvo pakabintas skelbimas, bet nesulaukėme nė vieno rašytojo teksto. Iš visuomenės gavome keletą laiškų, bet tie tekstai netiko.
Šiais metais pavyko prisikalbinti Vytautą V. Landsbergį. Jis atsiuntė būsimos knygos keturias ištraukas. Tekstas buvo labai gražus, tad jį teko „pabjaurinti“, kad daugiau rašančiųjų suklystų. Niekas negalėjo patikėti, kad nemažai žmonių klys rašydami autoriaus pavardę.
Antrąjį tekstą parašė Renata Šerelytė. Ji sukaišiojo žodžius, kurių mes prašėme: buvo daug žodžių, kuriuos reikia rašyti kartu ar skyrium.
Kitais metais bandysime atgaivinti nebevartojamus žodžius.
Sakoma, kad lietuvių kalba labai nežodinga, negalima ja nieko pasakyti. Bet ar nors vienas sakytojas atsivertė Lietuvių kalbos žodyno 20 tomų, kai dabar galima jį pasižiūrėti ir internete?
— Šiais metais buvo renkami gražiausi lietuviški žodžiai. Išrinkti „Lietuva“ ir “ačiū“. Ar nebuvo gražesnių siūlomų žodžių?
— Mūsų internetiniame puslapyje buvo siūloma ir „volungė“, “ašara“. Semiotikai sako, kad lietuviams gražiausi žodžiai yra, kur būna tvirtagalės priegaidės — vakaras, rūkas, laukas.
Kad „Lietuva“ laimės buvau įsitikinusi 99 procentais, kad “ačiū“ — buvo keista. Kitais metais gal rinksime gražiausią daiktavardį?
Ieškomas atrastas dviratis
— Dabar dažnai elektroniniame pašte, sms žinutėse vietoje raidės „š“ rašoma “sh“, Vilnius trumpinamas į vln? Ar tai didelė blogybė?
— „Švepli“ dalykai daro įtaką. Žmonės nebežino kaip rašyti, nes rašo keliom formom. Mūsų — regimoji atmintis, todėl vaikas užaugęs su “šveplom“ žinutėm, elektroniniu paštu, tikrai nemokės taisyklingai rašyti, nes jo galvoje nebus vaizdo, kaip tas žodis atrodo.
Jaunimas prisigalvoja sunkiausių variantų, kurių patys nebeperskaito. Tie vaikai nežino kokios diskusijos vyko nuo XV amžiaus iki kol Jablonskis išleido gramatiką, kaip tos raidės turi būti rašomos, kad paprasčiau atspindėtų mūsų tariamą garsą.
— O kaip dėl užsienietiškų pavardžių rašymo? Tarkim, tarpukariu buvo pridedamos galūnės „-as“, “-ienė“, “-ytė“? Dabar kartais sunku iš pavardės nustatyti asmens lytį.
— Užsienietiškos moteriškos pavardė turėtų būti nekaitoma ir nelinksniuojama. Vyriškos turi būti su galūnėmis. Negali būti Uspackich ar Romanov. Turi būti Uspackichas, Romanovas. Moteriški vardai taip pat turi turėti galūnes ir būti linksniuojami.
— Prieš keletą metų lietuvėms moterims buvo leista susitrumpinti savo pavardes. Jums nebuvo kilusi mintis tapti Smetonė?
— Vyras sakė, kad jei noriu, galiu pasikeisti. Pagalvojau, kad esu pratusi prie „-ienė“.
Kai prasidėjo diskusija, prancūzai sukūrė laidą, kaip Lietuvoje dėl pavardės diskriminuojamos moterys.
Galvojome, kas bus, jei leisime keisti pavardes. Kai kas sakė, kad tai neigiamai skambės, nes panašiai daromos pravardės.
Bet kažkas pasakė: pasižiūrėkime, kaip iš vyriškų vardų darome moteriškus: Tautvilas — Tautvilė, Tautvydas — Tautvydė.
Komisija nusprendė, tegul jos vadinasi kaip nori, kad tik mažiau teismų būtų, nes grasino net Strasburu. Bet tos, kurios kariavo, savo pavardės su „ė“ taip ir nepasidarė. Priežastis — labai daug dokumentų reikėtų keisti. Lenkai prieš tai taip pat buvo nubraukę “-uvna“, “-ovna“, bet ir pas juos niekas masiškai nesikeitė pavardžių.
— O kaip dėl lietuviškų vardų. Kam mergaitę vadinti Kamile, jei yra vardas Ramunė?
— Mes neturime įstatymo, kuriuo būtų galima drausti vieną ar kitą vardą. Tokius įstatymus turi islandai, norvegai, net estai. Lietuviams būtų sunku turėtų tokį įstatymą, nes turime istorinius, krikščioniškus ir svetimus vardus. Sunku nustatyti, kurie vardai „nusikaltę“. Kamilė Ramune galėtų būti, Gitana Čigone — niekaip. Kaip išversti Joną, Petrą?
Yra sutarta su civilinės metrikacijos skyriais, kad jie patartų tėvams, kad nebūtų nesąmoningų vardų. Reikia, kad iš vaikų vardų nesityčiotų. Negali būti vardas Helminta, kuris reiškia žarnyno kirmėlę.
Pernai nupirkome iš Registrų centro vardus ir pavardes, bandysime sudaryti vardų sąrašą ir jį pasitvirtinti nors Kalbos komisijoje. Pasakysime: šitas vardas yra teiktinas, šitas — neteiktinas.
Lietuvoje jau yra Olimpiadų, gal greit atsiras Litas, Prokuroras? Grįžta emigrantai, kurie nori keisčiausių, nelietuviškų vardų. Visa laimė, kad dar vaikų skaičiais nevadina.
— Sovietmečiu daugelis parduotuvių buvo vadinamos lietuviškai. Dabar — neaiškios kalbos žodžiais? Negi kalbos komisija negali nieko padaryti?
— Kaip ir tėvai vaikams, taip ir verslininkai firmų pavadinimams nesąmoningus vardus duoda. Yra firmų vardų darymo ir prekinių ženklų įstatymas. Pagal įstatymą turėtų būti neregistruojami nesąmoningi firmų vardai, bet Registrų centras nebeturi kalbininko. Jie mums atrašinėja keisčiausius raštus. Taip neturėtų būti.
Tarkim, Prancūzijoje, labai mažai nesuprantamų užrašų. Prancūzui nesuvokiama ir gėda nesuprantamai pasivadinti. Jų požiūris visiškai kitoks į kalbą. Bet ir mes jau pradedame lipti iš tos duobės. Jaunimas supranta, kad jam reikia taisyklingos kalbos. Švietimo ministerija praėjusiais metais darė apklausą: mokiniai pyksta, kad mokytojai netaisyklingai kalba, kad žiniasklaida netaisyklingai rašo.
— Diskusijose tenka išgirsti, kad lietuvių kalba išnyks, nes Lietuva per daug atvira kitoms kalboms. Ar tai tiesa?
— Reikia nedejuoti, kad kalba miršta. Kad neįmanoma lietuviškai parašyti kompiuteriu. Reikia kalbėti apie kalbą gerąja prasme. Kalba — kultūros, visko dalis.
Lietuvių kalba nemirs. Labai sunku daugiakalbystės sąlygomis išlaikyti gryną kalbą. Šį klausimą kelią ir norvegai, švedai, slovėnai, čekai. Baisių prognozių turi ir „didžiosios“ kalbos. Išeina kalbėti britas ir sako: neįsivaizduojate, kaip naikinama anglų kalba. Briuselyje anglai turi keturis redaktorius, kurie “verčia“ iš anglų į anglų kalbą. Išnykti grėsmę turi bet kuri kalba/
Tie, kurie verkia ir sako, kad lietuvių kalba išnyks, neteisūs. Kalbos komisija ir Britų tarybą į Lietuvą pasikvietė žymų šiuolaikinės kalbotyros specialistą Deividą Kristalą. Klausimas buvo, ar lietuvių kalba išnyks. Jis atsakė, kad nenumato, kad lietuvių kalba per artimiausią šimtmetį išnyks.
KALBA: Irena Smetonienė džiaugiasi, kad Lietuvių kalbos diktantas kiekvienais metais sudomina vis daugiau žmonių.
PATARIMAS: Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė Irena Smetonienė sako: nereikia vien verkti, kad lietuvių kalba miršta, o reikia kalbą gerbti.
ELTA nuotr.
IŠNAŠA: „Vaikas užaugęs su “šveplom“ žinutėm, elektroniniu paštu, tikrai nemokės taisyklingai rašyti, nes jo galvoje nebus vaizdo, kaip tas žodis atrodo.
