Naujausios
Džiugesys nustebino
Spalio pabaigoje Vašingtone lankęsis žemės ūkio ministras K.Navickas, dar būdamas užatlantėje, į Lietuvą pasiuntė gerą žinią – mūsų šalies mėsos perdirbimo įmonės į JAV galės eksportuoti įvairesnius produktus: kiaulienos ir jautienos kumpius, dešras ir dešreles, net termiškai apdorotus koldūnus su kiauliena.
Pasak jo, prekybos su JAV žemės ūkio ir maisto produktais rodikliai kasmet auga, tačiau vis dar turi didelį neišnaudotą potencialą, todėl papildomi leidimai importuoti mūsų produktus į šią perspektyvią rinką atveria didesnes galimybes.
Ministras džiaugėsi, kad tokia visam Lietuvos mėsos sektoriui svarbi naujiena labai aktuali būtent dabar – kiaulienos kainų krizės akivaizdoje. Jis tikisi, kad Lietuvos įmonės sėkmingai pasinaudos lauktomis galimybėmis, dėl kurių buvo ilgai ir intensyviai dirbama su atsakingomis JAV institucijomis.
Šalies įmonės galbūt tuo ir pasinaudos, tačiau iš Amerikos atsklidęs ministro džiugesys visai nesužavėjo mūsų ūkininkų, priešingai – nustebino. Jie svarstė, kad galbūt žemės ūkio ministras užsimiršo, jog Lietuvai neužtenka vietoje išauginamų kiaulių – apie pusė suvartojamos kiaulienos importuojama. Gal į Ameriką plukdysime iš lenkiškų kiaulių pagamintus produktus?
Gelbės Europą?
Kalbėdamas apie ministro „geras žinias“ iš Vašingtono, lietuviško kapitalo kiaulininkystės ūkio „Dainiai“ vadovas Kasparas Jurevičius nesulaikė šypsenos: „Visokio naivumo pasaulis matė. Į Ameriką nuvažiavęs ministras susitarė, kad kokia nors parduotuvė nupirks kelis kumpius, ir grįžęs paskelbė, jog tai išgelbės Lietuvą. Ką gi įmonės veš už Atlanto? Mes Lietuvoje gal jau nė pusės kiaulių neužauginame, kiek jų suvartojame. Išvežame 20 tonų konteinerį, o į Lietuvą kas mėnesį įsileidžiame po 200 tūkst. tonų užsienietiškos kiaulienos, kuri Europai netinka.
Didžiosios Europos valstybės susipyko su kinais, jie nepriima kiaulienos, tad dabar šalys sukasi kaip išmano ir gelbėja savo gamintojus, kur tik įmanoma kaišo perteklinę produkciją. Gal ministras ruošiasi išgelbėti ne Lietuvą, bet Europą?“
Jis pridūrė, kad Lietuvos nereikia gelbėti, tačiau reikia įvesti tvarką, kuri yra kitose ES šalyse: „Pabandytų kas išvežti kiaulienos į kitą ES šalį, išskyrus Lenkiją ir Latviją, kur mes dar šį bei tą išvežame, – niekas mūsų neįsileistų. O mes visiems atlapi, pas mus viskas galima.
Štai turguose prekiaujama lenkiška kiauliena, nors deklaruojama, kad ji lietuviška. Kiek dabar yra ūkininkų, kurie tam augina kiaules? Gaila, kad mes nesusitvarkome savo šalyje ir esame Europos sanitarai.“
Selektyvus požiūris į taršą
K.Navicko liaupsės dėl mėsos gaminių eksporto galimybių į Ameriką pro ausis nepraslydo ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos vadovui Sauliui Daniuliui.
Jis mano, kad ministras nenuoseklus, kai Lietuvos ūkininkams kelia aukštas ambicijas dėl žaliosios pertvarkos, linksniuoja žemės ūkio poveikį klimato kaitai, bet nemato taršos dėl per Atlantą plukdomų krovinių.
„Jeigu ministras daug kalba apie aplinkosaugą, klimato kaitos suvaldymo tikslus, trumpąją maisto tiekimo grandinę, kai šalies viduje skatinama gamyba – nuo lauko iki stalo, neturėtų labai žavėtis eksportu į tolimas rinkas. Jeigu skatinsime vežti kumpius ir dešras į Ameriką, kokią tada prasmę turi žaliasis kursas, aukšti reikalavimai ir energijos resursų taupymas“, – teigė ekologinės gamybos šalininkas.
S.Daniulis užsiminė apie dar vieną aplinkybę – per Atlantą gabenamus didžiulius kiekius genetiškai modifikuotų pašarų, be kurių neišsiverčia Europos, taip pat ir Lietuvos ūkiai.
Parklupdys gamintojus
S.Daniulis įsitikinęs, kad Lietuvoje taikomos aukštos aplinkosauginės prievolės, kurios neretai pranoksta ir ES nustatytus reikalavimus, parklupdys nemažai gamintojų ir neskatins kurti pridėtinės vertės.
Tai reiškia, kad padaugės bedarbių ir valstybės išlaikytinių, mažiau mokesčių pateks į biudžetą. „Štai ministro dėmesio sulaukiančių pelkių atkūrimui iš ekonomikos atsigavimui skirtų lėšų teks net 16 mln. eurų. Atkursime apie 8000 ha pelkių, o kokia bus nauda ekonomikai? Turbūt jokios, tik minusai dėl sumažėjusių gamybos plotų.
Žemės ūkio ministerija kerta medį prie šaknų, todėl nereikia stebėtis, kad vaisiai džiūsta. Regionuose gyventojai atgrasomi nuo ūkininkavimo, meta viską, lieka be pajamų ir eina prašyti pašalpų“, – apibendrino ekologinių ūkių organizacijos lyderis.
Siuntinys amerikonams
Žemės ūkio ministerijos duomenimis, Lietuva į JAV daugiausia eksportuoja augalinius produktus, didžiąją jų dalį sudaro lietuviškos kilmės kviečių glitimas. Praėjusiais metais jo eksportas siekė 38,9 proc. visų į JAV eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų vertės. 2021-ųjų sausio-rugpjūčio mėn. kviečių glitimo eksportuota dar daugiau – 43,2 proc.
Kiek mažiau išvežta sūrių ir varškės – 31,6 proc. visų į JAV eksportuotų lietuviškos kilmės žemės ūkio ir maisto produktų. Per pirmus tris šių metų ketvirčius minėtų produktų eksportas sudarė 26,6 proc.
2020 m. į šią šalį eksportuota maisto produktų už 66,4 mln. eurų. Eksporto struktūroje pagal šalis JAV buvo 24 vietoje iš 154 eksporto partnerių.
