Naujausios
Lietuvės namie gimdo nelegaliai
Lietuvoje, kaip ir daugelyje posovietinių šalių, nėra įteisintas gimdymas namuose, o daktaras ar akušerė gali priimti gimdymą, nebent netyčia eitų pro šalį. Tačiau vis daugiau moterų ryžtasi vaikelio susilaukti namų aplinkoje. Jos siuva viena kitai gimdymo marškinius, rengia prausynas, o placentą užkasa po ąžuolu.
Banga Kulikauskaitė, Kauno krikščioniškų gimdymo namų gydytoja, pati nuplauna gimdyvėms kojas ir išsiuvinėja ant marškinių mažą paukštuką.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Naujagimiui palanki ligoninė
Nedidelė sena ligoninė Kauno centre su girgždančiais paradiniais ir tarnų laiptais, senais lipdiniais ant lubų — jokio euroremonto ar modernios klinikos įspūdžio. Koridoriuje kabančioje skelbimų lentoje — čia gimusių vaikučių nuotraukos, Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo palaiminimas. Šioje ligoninėje per metus pasaulį išvysta iki 900 kūdikių, jau statomas naujas priestatas su dar daugiau operacinių ir palatų.
Tačiau Kauno Krikščioniškųjų gimdymo namų stiprybė — ne erdvūs pastatai ir brangi aparatūra, o pagarba gyvybei. Ligoninė turi UNESCO skatinamą Naujagimiui palankios ligoninės vardą.
Nedidelis kryželis vienur kitur, kelios ikonos, ir gal dar atsitiktinumas, kad su gydytoja Banga Kulikauskaite kalbamės Didįjį Penktadienį, prieš pat Velykas. Pokalbio metu nuo gydytojos veido nė minutei nedingsta šypsena.
Ar verta kentėti skausmą?
— Žinau, kad jus esate natūralaus gimdymo šalininkė. Ar iš tiesų verta moteriai kentėti skausmus, kai šiuolaikinė medicina leidžia jų išvengti?
— Moteris šiais laikais atsiduria ties labai gundančiu klausimu: ar verta kentėti pačiai skausmą, kai šiuolaikinė medicina leidžia gimdyti be skausmų, o visuomenėje gimdymo pagalbos kokybė matuojama tuo, kiek nuskausminimo atlikta. Einama visai į kitą pusę: kuo daugiau nuskausminimų atliekama, tuo neva geriau dirba gydytojai ir ligoninė. Daug gydytojų mano ištaisysią gamtos ar Dievo klaidą, kad moteris turi gimdyti skausmuose. Man tai atrodo ne klaida, o didžiulė dovana moteriai, tai sustiprinimas, pagerinantis viso gyvenimo kokybę ir išauginantis pasitikėjimą savimi.
Apskritai, akušerijos srityje viskas yra labai medikalizuota, o man norisi suteikti moterims galimybę pagimdyti be vaistų. Vienu metu medicina buvau visai nusivylusi, ketvirtame kurse net mėginau mesti. Iš pradžių maniau, kad tai — labai humaniška specialybė, vėliau susidūriau su vaistų schemomis ir gydytojo svyravimu tarp chemikalų ir pašalinio poveikio.
O akušerijoje labai daug galima padaryti prisilietimu, paprastu žodžiu ir ramybe, akušerija — tarsi psichoterapijos rūšis. Moterys sunkiau gimdo dėl baimių.
— Kaip paaiškinate moterims, kodėl verta gimdyti be vaistų?
— Skausmą kenčiančios gimdyvės organizme, jei mama kenčia su įprasmintu džiaugsmu ir meile, pasigamina endorfinai — tam tikros narkotinės nuskausminančios medžiagos, kurios pereina placentą ir, pasiekusios vaikelį, palengvina jo gimimą, o juk gimti yra dar sudėtingiau ir skausmingiau, negu pagimdyti.
Kentėti už abu, norint palengvinti vaikelio gimimą, ir yra didžiausia kentėjimo prasmė.
— O skatinamieji?
— Vis kažkur skubame. Jei prieš šimtą metų normalus gimdymas buvo 24 valandos, tai dabar — 12 valandų. Ši norma buvo nustatyta, stebint šimtą pirmąkart gimdančių moterų, nors trečdalis jų gimdė su skatinamaisiais. O dabar, jei gimdyvė neįtelpa į tą normą, tuoj pat siūloma skatinamųjų. Skatinamieji turėtų būti tarsi paskutinis šiaudas pagimdyti natūraliai.
Gimdymas namie — nelegalus
— Ar yra žinoma, kiek vaikučių gimsta namie?
— Įvairiose šalyse namuose gimdo 1— 2 procentai moterų, išskyrus Olandiją, kur namie gimdo iki 25 procentų, mat ten nuo seno yra labai stipri akušerių klasė. Dabartinės akušerės Olandijoje yra labai išsilavinusios, išmanančios naujausius reanimacijos metodus.
— Kaip yra pas mus?
— O pas mus išimtiniu atveju jos turi teisę pagelbėti gimdymui, jei pasitaiko eiti pro šalį. Tačiau gimdymo priėmimas namuose nėra įteisintas ir sunkiai skinasi kelią visose posovietinėse šalyse.
Apie gimdymą namie, prižiūrint daktarui ar akušerei, šiandien kalbėti yra sudėtinga. O pagalbą gimdyvei, neduok Dieve, kas nutiktų, galima prilyginti kriminalinei veiklai.
Lietuvoje gimdymai namuose net neregistruojami ir neskaičiuojami. Ir gimdančiosios namie, ir joms padedantys daktarai, ir namie gimę vaikeliai yra nelegalūs. Dar būna nemažų problemų juos įregistruoti, reikia liudininkų parodymų, kad kūdikio nepavogei. O jei kartais gimdymas namie komplikuojasi, ir moteriai reikia važiuoti į ligoninę, ji dažnai turi pereiti per nesupratimo, pasmerkimo ir kartais įžeidinėjimo mėsmalę.
— Dabar man aišku, kodėl viena gerai žinoma Lietuvos pribuvėja atsisakė kalbėti su žurnalistais. O jūs pati ar padedate gimdyvėms namuose? Atsakykite, žinoma, jei galite apie tai kalbėti atvirai.
— Gal rizikuoju taip sakydama, bet aš suprantu tas moteris ir žinau, kad jos ir be gydytojo gali pagimdyti namuose. Tačiau tai nereiškia, kad visos moterys turi būti agituojamos gimdyti namie. Saugiausia gimdyti yra ten, kur moteris jaučiasi saugiausia.
Daktarė siuvinėja marškinius
— Esu girdėjusi, kad kai kurios besilaukiančios moterys dalyvauja tam tikruose ritualuose, o placenta yra užkasama. Koks jūsų požiūris į tokius simbolius ir ritualus?
— Manau, tai yra gražiausia, kas vyksta mano gyvenime.
Pirmiausia, pas mus ateinančioms gimdyti moterims yra pasiūloma pasisiūti gimdymo marškinius. O aš esu labai laiminga, galėdama vienai ar kitai moteriai išsiuvinėti kokį paukštelį ant tų marškinių. To prasmė — ne ženklai ar simboliai, o tai, kad atsisėdi, mąstai apie moterį, apie tai, ką jai norėtum išsiuvinėti, kad pridedi ranką ir dalelę šilumos — tai lyg savotiška meditacija.
Prausynos
Daktarė pati užsimena apie dar vieną ritualą, vadinamąsias gimdyvių prausynas, kurios yra rengiamos jau keliolika metų.
— Labai gražūs tie vakarai, kai susirenka sielos seserys, draugės, kurios gimdyvę palaiko. Viena sesuo prausynas gražiai pavadino Didžiojo Ketvirtadienio apeigomis. Kaip Kristus nuplovė kojas savo mokiniams prieš savo Didįjį žygį, taip mes stengiamės nuplauti būsimai mamai kojas, kad ji jaustųsi visiškai švari ir rami, kad nepasiimtų į jos ir vaikelio laukiančią didžiąją kelionę jokių baimių, dvejonių, nereikalingų nuoskaudų ar nerimo, kad galėtų visa tai išverkt, išvalyti iš sielos. Susirenkame palinkėti jai gražaus, ramaus takelio, drauge pasimelsti, palaiminti šeimą.
Tačiau apie tai kalbėti yra labai sunku, nes kiekvienos prausynos yra labai asmeninės, nepakartojamos.
— Ar kiekvienai jūsų pacientei surengiamos prausynos? Iš kur atėjo ši tradicija?
— Tik toms moterims, kurios yra tam pasirengusios ir pačios to nori. Ar jūs sutiktumėte, kad kas nors jums nuplautų kojas? Nėra taip lengva leisti mums patarnauti, padėti.
Tai nėra sena tradicija. Pirmose prausynose dalyvavau prieš trylika metų, tada moteris ir besilaukiančias šeimas subūrė viena žinoma pribuvėja.
Senovėje buvo žinoma apie gimdymo marškinius, būdavo kaimo pirtis, kurioje moterys ir taip pasikalbėdavo apie intymiausius dalykus. O šiais laikais mes turime specialiai tam susirinkti, tai nėra kasdienybė. Geriausia prausynas rengti pirtelėje, bet galima ir moters namuose ar gamtoje.
— O kiek tai padeda moteriai? Kaip ji jaučiasi po prausynų, kokia jų prasmė?
— Kai moteris jaučiasi psichologiškai gerai, prausynos yra tarsi palaikymas, padrąsinimas, pasibuvimas kartu. Bet jei yra kokių problemų, jos per prausynas dažnai išlenda.
Turėjau vieną šeimą, kurioje vaikelis buvo žuvęs, ir tėvai buvo labai prislėgti tos patirties. Per prausynas mama pirmą kartą išsakė savo kaltę ir ištarė, kad nori sau atleisti. Iš akių matėsi, kad ji tapo kitu žmogumi, jai palengvėjo, ji išlaisvėjo.
Gimimas ir mirtis atskirti nuo šeimos
— Jūs pati gimdėte namie?
— Taip, ir labai džiaugiuosi, kad viskas vyko normaliai ir galėjau pagimdyti savo vaikelius namuose, padedant geroms moterims. Turiu puikų prisiminimą ir nenorėčiau niekaip kitaip.
Aš svajoju, kad Lietuvoje būtų priimta galimybė ramiai ir legaliai pasirinkti, kur gimdyti. Matau didelę prasmę gimdyti namuose. Šeimoje žmogus turi gimti, ir šeimoje mirti. O pas mus gimdymas labai atitolintas nuo šeimos, tuo labiau — mirtis.
Paprastai žmonės, kurie priima natūralų gimimą, natūraliai priima ir žmogaus mirimą namie. Mano pasaulėžiūroje mirtis nėra baisus įvykis, o virsmas į kitą gyvenimą. Nuo to virsmo daug kas priklauso. Manau, nuo gimimo kokybės priklauso šio žemiško gyvenimo kokybė, o nuo mirties kokybės priklauso tavo galbūt amžinojo gyvenimo kokybė. Širdyje aš jaučiu, kad norėčiau būti ir ta pribuvėja danguje.
— Ar turėjote tokią patirtį?
— Kai sirgo mano senelis, jį išvežė į reanimaciją ir pasakė, kad paskambins, kai numirs. Galvojau, negi mes ramiai sėdėsime namie ir lauksime jo mirties? Apsivilkau chalatą ir įsiprašiau, kad leistų pabūti su seneliu. Jis jau suvokė, kad miršta ir pasakė man labai svarbių dalykų, kurių nebūčiau išgirdusi, jei nebūčiau šalia. Man tos dvi valandos davė labai daug.
Išnaša: „Ir gimdančiosios namie, ir joms padedantys daktarai, ir namie gimę vaikeliai yra nelegalūs.
Dėžutė
Teresėlės gimimas
Kaunietę Vitą su mažąją Teresėle (toks antrasis mažylės vardas) aptikome šeimos palatoje, besirengiančias kelionei namo. Moteris pasakojo apie prausynas: „Įspūdis didelis. Galimybė labai artimai pabūti su nuostabiomis moterims, kurios džiaugiasi tavo laukimu, nėštumu, iš tiesų labai daug reiškia. Atsiranda pasitikėjimas savimi, kurio suvaidinti tikrai neįmanoma“.
Vita parodė ir išsiuvinėtą placentos maišelį. Prieš išvykstant, placentą, kol kas saugomą šaldytuve, gydytoja perduos Vitos vyrui. „Maišelį užkasime savo sode po medeliu, kad placenta, kur vaikutis taip ilgai gyveno, neatsidurtų sąvartyne“.
Šis paprotys atėjęs iš senų laikų, kai lietuviai placentą užkasdavo po slenksčiu, krosnimi, kertiniu pamatų akmeniu ar po medžiu, kad vaikas būtų geras šeimininkas ar šeimininkė, kad šaknimis suaugtų su tėviške ir čia jaustųsi gerai.
SVAJONĖ: „Aš svajoju, kad Lietuvoje būtų priimta galimybė ramiai ir legaliai pasirinkti, kur gimdyti“, — sako gydytoja Banga Kulikauskaitė.
RANKOS: Gydytojos rankos ne tik priima vaikelį, bet nuplauna gimdyvei kojas ir išsiuvinėja gimdymo marškinius.
ATSISVEIKINIMAS: Gydytoja Kaunietė Vita su mažąja Teresėle ir Banga Kulikauskienė — trys laimingos moterys. Gimdymas praėjo sklandžiai, placenta jau sudėta į maišelį, laukia kelionė namo.
DETALĖ: Išsiuvinėtas placentos maišelis.
MARŠKINIAI: Bitė, paukštukas ir gėlytė, išsiuvinėta ant gimdymo marškinių — tai perduota rankų šiluma ir ženklas, kad kažkas galvoja apie gimdyvę ir linki jai laimės.
PALAIMINIMAS: Ligoninės stende — vaikų nuotraukos ir Popiežiaus Jono Pauliaus II-ojo palaiminimas. Čia per metus pasaulį išvysta apie 800-900 vaikų.
Jono TAMULIO nuotr.
