Liepsnojant koronavirusui Šiauliai – be galvos

Ma­riaus Mor­ke­vi­čiaus (EL­TA) nuo­tr.
Šiau­lių li­go­ni­nė­je kasdien daugėja COVID-19 pacientų.
Jei prieš savaitę Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas teikė viltingų žinių, kad naujų atvejų skaičius mieste buvo nežymiai sumažėjęs, tai praėjusią savaitę jis ir vėl šovė į viršų, pasiekdamas liūdną rekordą. Šiaulių savivaldybės administracijos valdžia skundžiasi, kad centrinė valdžia paliko juos spręsti situaciją patiems. Perfrazuojant liaudies išmintį, kur dvi valdžios, miestas – be galvos. Šiauliuose liepsnoja pandemija.

Naujas sergamumo COVID-19 „rekordas“

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Edita Satkevičienė spaudos konferencijoje kalbėjo, kad nepaisant, jog jau tris savaites šalyje galioja karantinas, taikomos įvairios priemonės, sergamumo COVID-19 situacija Šiaulių apskrityje tik blogėja, o ypatingai Šiaulių mieste ir rajone.

Vedėja akcentavo, kad nuo lapkričio 23 iki 29 dienos registruotas rekordinis naujų atvejų skaičius – 816, per savaitę jis išaugo beveik šimtu atvejų. Visoje Šiaulių apskrityje praėjusią savaitę užregistruoti 1605 asmenys, užsikrėtę koronavirusu.

Per dieną nustatoma apie 150 infekcijos atvejų, kai prieš savaitę jų būdavo iki 100.

COVID-19 virusas tapo 13 apskrities gyventojų mirties priežastimi, 6 iš jų – šiauliečiai.

Anot vedėjos, liga plinta tiek įmonėse, tiek įstaigose, serga tiek vaikai, tiek suaugusieji. Nemažai atvejų yra socialinės globos, sveikatos priežiūros įstaigose. Sekmadienį NVSC paskelbė apie registruotus atvejus, susijusius su protrūkiais Šiaulių tardymo izoliatoriuje, kur iš viso serga 12 asmenų, įmonėje „Šiaulių vandenys“, kur registruota 18 infekcijos atvejų, Šiaulių „Dermės“ mokykloje, kur šiuo metu patvirtinti 24 su protrūkiu siejami užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Didelė dalis susirgusiųjų užsikrėtė šeimose ar artimoje aplinkoje.

Per lapkričio mėnesį COVID-19 susirgo apie 180 medikų.

E. Satkevičienė pastebėjo, kad sergamumas koronavirusu Šiauliuose yra vienas didžiausių šalyje. Jis išaugo ne tik mieste, bet ir Šiaulių rajone – per 1100 atvejų 100 tūkstančių gyventojų. Vedėja patvirtino, kad nemaža dalis rajono gyventojų susirgo, turėję kontaktų mieste.

Specialistė džiaugiasi, kad departamentas, sulaukęs Šiaulių miesto ir rajono visuomenės sveikatos biurų pagalbos, susitvarko su didžiuliu darbo krūviu, neištirtų atvejų nelieka.

E. Satkevičienė pritaria, kad karantino priemonės turėtų būti griežtinamos, socialiniai kontaktai turėtų būti labiau ribojami, tačiau labiausiai apeliuojama į gyventojų sąmoningumą.

Nacionalinis sveikatos centras pranešė, kad nuo spalio pabaigos sergamumas COVID-19 šalyje išaugo 3 kartus, ligoninėje gydomų pacientų skaičius – 5 kartus, o ligonių, kuriems reikalingos deguonies kaukės – net 7 kartus.

Šiauliuose vakar dienos duomenimis COVID-19 sirgo 2844 gyventojai, 879 pasveiko, o 24 šiauliečių gyvybę virusas pasiglemžė.

Nesirgti, izoliuotis, kontroliuoti, išgydyti

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis informavo, kad praėjusią savaitę Šiaulių ir Mažeikių savivaldybių atstovai buvo pakviesti į nuotolinį pasitarimą Sveikatos apsaugos ministerijoje, nes šių savivaldybių COVID-19 sergamumo kreivės didesnės, nei kitų savivaldybių.

Pastebėta, kad paskutines savaites visose savivaldybėse sergamumo kreivė gerokai pakilo, nors įgyvendinamos visos karantino priemonės. Administracijos direktoriaus manymu, šios priemonės nepakankamos.

„Mes siekiame 4 tikslų: nesusirgti, izoliuotis, kontroliuoti izoliacijoje esančius ir išgydyti“, – akcentavo A. Bartulis ir, jo manymu, šie tikslai nėra pasiekti.

Norint nesusirgti, turi būti sustabdytas gyventojų mobilumas, socialiniai kontaktai, atsisakyta šeimos švenčių, būriavimosi. Direktorius pripažino, kad žmogui pasakius diagnozę, dauguma supranta ir izoliuojasi. Tačiau sistemoje yra vakuumų. Anksčiau buvo taikoma efektyvi priemonė – profilaktiniai tyrimai, tačiau jis sakė atkreipęs Sveikatos ministerijos dėmesį, kad profilaktiniai tyrimai panaikinti, motyvuojant, kad šalyje laboratoriniai pajėgumai yra ribiniai.

„Tai kodėl turint tokį susirgimų padidėjimą, mes tų pajėgumų nedidiname, o nuėjome lengviausiu keliu – jokių profilaktinių tyrimų?“ – kėlė klausimą miesto Savivaldybės administracijos vadovas.

Jis priminė, kad prieš porą savaičių operacijų vadovas pakeitė savo sprendimą ir pareigą kontroliuoti izoliacijoje esančius žmones nuo savivaldybių perkėlė ant policijos pečių, kuri nepajėgi sukontroliuoti vien Šiauliuose saviizoliacijoje esančius 600–900 žmonių. Savivaldybė sudarė bendradarbiavimo sutartį su policija ir kontrolę tęsia.

Nepavyksta susitvarkyti su logistikos įmonėmis. Iš kitų šalių atvykę vilkikų vairuotojai, kol išvyksta į reisus, anot A. Bartulio, trinasi mieste. Miestiečiai jau žino, į kurias parduotuves geriau neiti. Įmonės nepaiso Savivaldybės rekomendacijų.

„Jei tie trys tikslai neveikia, valstybei lieka išgydyti susirgusius. Ko neišgydome, palydime į smėlio kalnelį, o ką išgydome – ačiū Dievui. O gydymo pajėgumai? Bet mes jau taip pat tuoj pasieksime ribinę situaciją, nes pirmi trys tikslai nebuvo įgyvendinti“, – dėstė A. Bartulis.

Priekaištai šalies valdžiai

Administracijos direktorius kalbėjo, kad priimtos teisingos karantino priemonės, tačiau įgyvendinimas nevyksta taip, kaip turi būti.

Trečiadienį vyks Šiaulių miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdis. Į jį pakviesti prekybos centrų atstovai. Administracijos vadovas mato galimybių juose apriboti žmonių srautus.

Vadovas pastebėjo, kad Savivaldybės specialistams dieną tikrinant prekybos centrus atrodo viskas neblogai, tačiau po darbo valandų pirkėjų srautai nekontroliuojami.

„Centrinei valdžiai mes sakome: padėkite, suvaržykite prekybos tinklų darbus šalies mastu, kaip latviai padarė. Centrinė valdžia praėjusią savaitę mums pasakė: ne, čia jūsų pareiga. Įsivaizduokite, kokią atsakomybę miesto Ekstremalių situacijų komisija turėtų prisiimti, pasakydama, kad šeštadienį, sekmadienį uždarome prekybos centrus“, – piktinosi A. Bartulis.

Tačiau trečiadienį komisijos posėdyje kalbės ir apie tai, nes tokia priemonė yra efektyvi. Gal pirkėjų skaičius iš savaitgalio pasiskirstytų į kitas penkias dienas ir srautai būtų mažesni. Direktorius priminė, kad pavasario karantino metu visos „vinių parduotuvės“ buvo uždarytos. Dabar, pasibaigus sezonui, būtų tikslinga ūkinių prekių parduotuves sustabdyti, tačiau tai yra nacionalinio lygmens klausimas, kuris nesvarstomas.

A. Bartulis klausė: tai ko mes norime – ar ekonomiką apsaugoti, ar sumažinti susirgimų skaičių ir turėti valdomą situaciją, nepaleidžiant didžiulio mirčių skaičiaus. Jis dar tarsis su operacijų vadovu, ką daryti su mažmenine prekyba, kuri žengia į kalėdinį laikotarpį. Ko galima tikėtis po dviejų savaičių?

„Ir čia turi rūpintis Šiauliai, o ne centrinė valdžia!“, – stebėjosi miesto Administracijos vadovas, apgailestavęs, kad šalies valdžios prioritetas – ne žmonių sveikata, o ekonomika.

Jis taip pat žadėjo, kad bus peržiūrėtas miesto viešasis transportas. Rytinės valandos dar yra reguliuotinos, galvojama apie papildomų autobusų įliejimą į atskirus maršrutus, kur rytais daug važiuojančių žmonių. Stotelėse planuojama pastatyti žmones, kurie kontroliuotų įsėdimą, kad į autobusus neliptų žmonės, jei nebėra sėdimų vietų.

ESK pirmininkas merui siūlo laikytis karantino reikalavimų

Praėjusią savaitę Respublikinės Šiaulių ligoninės direktorius Remigijus Mažeika pirmasis viešai visoje šalyje pareiškė, kad Šiauliai dūsta nuo „kovido“, kad ligonių srautai didžiuliai, o medikų pajėgumai senka, kad karantino priemonės neveikia.

Viešoje erdvėje Šiaulių miesto savivaldybė apie tai tylėjo. Tik glausta šalies informacija perskelbta ir Savivaldybės tinklalapyje. Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, pavasarinio karantino metu, kiekvieną savaitę dalyvaudamas spaudos konferencijose, aiškino žmonėms Savivaldybės sprendimus ir kvietė vykdyti prevencines priemones. Įsisiūbavus kur kas didesnei antrajai „kovido“ bangai – nutilo.

Spaudos konferencijoje paklausėme A. Bartulio, kokią pagalbą Savivaldybė suteikė Respublikinei Šiaulių ligoninei, ar paliko ją vieną pačią vargti?

Administracijos direktorius prisiminė, kad prieš porą savaičių ligoninės direktorius kreipėsi pagalbos paskelbti apie akciją, kviečiančią žmones savanoriauti arba įsidarbinti pagalbiniais darbuotojais ligoninėje. Savivaldybė paskelbė savo šaltiniuose. Beje, tai padarė ir visa miesto žiniasklaida.

Pirmosios „kovido“ bangos metu Savivaldybė skyrė ligoninei 50 tūkstančių eurų reikalingai įrangai įsigyti. Dabar esą ligoninė pinigų neprašė.

A. Bartulis kalba apie savanorius, kuriuos bandys pasitelkti supirkti maisto produktus senoliams, kad jie neitų į parduotuves. Sveikatos biurą „paskolino“ NSVC Šiaulių departamentui padėti tvarkytis su informacijos apdorojimu. Yra parengę mokyklose kelias kompiuterizuotas darbo vietas NVSC Šiaulių departamentui padėti, tačiau kol kas to neprireikė.

Šiaulių meras A. Visockas ir toliau pastebimas mieste, nedėvintis veido kaukės. Penktadienį Prisikėlimo aikštėje filmuojant kalėdinių švenčių pristatymą, meras be jokios nosį ir burną dengiančios kaukės šmėstelėjo į pristatymo kadrą šalia Kultūros centro direktorės Deimantės Bačiulės, visai šaliai tarsi demonstruodamas, kad jam karantino reikalavimai – nė motais.

Ką apie tai mano ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas?

„Aš siūlyčiau visiems – tiek ir man, tiek ir merui – laikytis tų reikalavimų“, – sakė nenorėjęs plačiau komentuoti A. Bartulis, prisiminęs, kad abu su meru pavasarį buvo teismo nubausti baudomis už kaukių nedėvėjimą.