Naujausios
Lenkų nuotaika geresnė negu lietuvių
Kodėl Lenkijos ekonomika šiemet bus vienintelė Europoje, kuri pasieks teigiamą BVP? Kodėl Lenkijoje darbo užmokestis vis auga, o žmonės neprasiskolinę bankams? Apie tai „Šiaulių kraštas“ teiravosi Lenkijos ambasados Lietuvoje atstovų, užvakar atvykusių į seminarą apie Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo perspektyvas.
Nijolė KOSKIENĖ
nikos@skrastas.lt
Lenkijos fenomenas
Pirmąjį šių metų pusmetį Lenkijos BVP (bendrasis vidaus produktas) augo 1,1 procento, nedarbo lygis siekė 10 procentų, buvo užfiksuotas realaus darbo užmokesčio augimas. Lenkija vienintelė iš ES šalių išlaikė teigiamą BVP pokytį. Kodėl?
Anot Antoni Žakievič, Lenkijos Respublikos ambasados specialisto, BVP augimui įtakos turėjo keletas veiksnių. Pirma, Lenkija visada buvo nestipriai priklausoma nuo eksporto, todėl užsienio rinkų užsidarymas ekonomikai nesudavė mirtino smūgio. Be to, eksporto rinkos buvo labai diferencijuotos (daugelis nesiekė 7 procentų, išskyrus Vokietiją, kuri užėmė ketvirtadalį Lenkijos eksporto).
Prasidėjus krizei, vidinė Lenkijos rinka, anot A. Žakievič, taip pat neužstrigo, žmonių realus darbo užmokestis augo. Jie nenustojo vartoti — vidinis vartojimas esą iki šiol tempia Lenkijos ūkį.
A. Žakievič manymu, svarbus stabilus banko sektorius. Prasidėjus krizei esą nenutrūko bankų paskolų tiekimas nei privatiems asmenims, nei verslui.
Paklaustas apie situaciją būsto paskolų rinkoje, pašnekovas patikino, kad tokios situacijos, kaip Lietuvoje, nėra. Lenkai daug neprisiskolino, nes gauti paskolą iš banko niekada nebuvo labai paprasta. Lenkus nuo lietuviško scenarijaus, svečio nuomone, galėjo išgelbėti ir tai, kad Lenkijoje nėra daug skandinaviškų bankų.
Prognozės pesimistiškesnės
A. Žakievič pristatė ir pesimistiškesnes antrojo pusmečio Lenkijos ūkio prognozes: 50 milijardų zlotų biudžeto deficitas, 13 procentų nedarbo lygis ir su tuo susijęs darbo užmokesčio mažėjimas, gausiau grupinių atleidimų, mažiau užsienio investicijų (kol kas Lenkija išlieka daugiausiai užsienio investicijų pritraukiančia Vidurio Europos šalimi).
Šių metų Lenkijos BVP prognozės, įvairių šaltinių teigimu — nuo 1 iki -0,7 procento. Tačiau rezultatas nebus labai dramatiškas.
Vyriausybė mokesčių nedidina
Ričard Kovalski, Lenkijos Respublikos ambasados patarėjas, prieš atvažiuodamas į Lietuvą dirbo automobilių gamykloje „FSO“, kuri pavasarį turėjo atleisti 600 darbuotojų. “Įmonė kreipėsi į Vyriausybę pagalbos, darbuotojai sutiko su kai kuriais atlyginimų sumažinimais, tačiau masinių atleidimų buvo išvengta“, — pasakojo R. Kovalski.
Lenkijos vyriausybė, pasak R. Kovalski, priėmė antikrizinių priemonių paketą. Vienas iš jo punktų yra pagalba įmonėms, kurių gamybos ar pardavimo apimtys dėl krizės sumažėjo 25 procentais, ir kurios dėl to priverstos mažinti darbo dienų skaičių per savaitę. Iš specialaus fondo šios įmonės yra finansuojamos, kad iki krizės pabaigos išlaikytų specialistus.
R. Kovalski pasakoja, kad Vyriausybė pernai sumažino mokesčius. Tai yra, iki šiol buvusias tris fizinių asmenų pajamų mokesčio normas (40, 33 ir 19 procentų), prasidėjus krizei, supaprastino iki dviejų dydžių (32 ir 19 procentų).
Prieš keletą metų iki 19 procentų sumažintas juridinių asmenų pelno mokestis, prasidėjus krizei, padidintas nebuvo. Maksimalus PVM tarifas išliko 22 procentai, tačiau Lenkijoje egzistuoja net trys lengvatiniai PVM tarifai (7, 3 ir 0 procentų).
Anot pašnekovų, kol kas jokių kalbų nei apie pensijų, nei apie socialinių išmokų mažinimą Lenkijoje nesigirdi, masinės depresijos reiškinių nesijaučia.
citata: Vidaus vartojimas iki šiol tempia Lenkijos ūkį.
NUOTAIKA: Lenkijos ambasados patarėjo R. Kovalski (dešinėje) ir specialisto A. Žakievič nuotaika puiki. Lenkija — vienintelė šalis Europoje, kurios ekonomika pirmąjį šių metų pusmetį augo.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
Faktu dezute
PVM tarifai Lenkijoje
0 proc. — taikomas, arba, kitaip tariant, PVM nėra taikomas prekėms: kompiuterių detalės, skanerių, spausdintuvų detalės, Brailio rašto įranga, įranga, skirta skaitmeninių duomenų perdavimui (modemai ir pan.), kino filmams, jų archyvavimui, valtybinėms pašto paslaugoms, kai kurioms finansinėms ir apgyvendinimo paslaugoms.
3 proc. — taikomas vietinės kilmės maisto produktams: mėsa, daržovės, vaisiai, pienas ir pan.
7 proc. — taikomas vaisiams, daržovėms, kai kuriems pusfabrikačiams, įvairioms žaliavoms, kurios naudojamos žemės ūkyje, chemijos, naftos ir kt. pramonės šakose.
22 proc. — taikomas akcizinėms ir įvežtinėms į Lenkijos rinką prekėms: kuras, alkoholiniai gėrimai, tabako gaminiai, kava ir kt.
Šaltinis: Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje
