Naujausios
REPORTAŽAS LATVIJA–LIETUVA
Latviai lietuviams euro nelinki
Latvija jau pusmetį gyvena su euru. Lietuvai beliko lygiai pusmetis, kai tapsime euro zonos nare. Ko galime pasimokyti iš kaimyninės valstybės? Kada latviams gyvenosi geriau: „prie lato“ ar „prie euro“? Ką latviai pataria mums dėl euro įsivedimo?
„Šiaulių kraštas“ išsirengė į kelionę po pasienio zoną Lietuvoje ir Latvijoje ieškoti euro pliusų ir minusų.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Latvių pirkėjai suka į Lietuvą
Kuo arčiau Joniškio rajono, tuo daugiau automobilių latviškais numeriais. Kriukai. Iki Latvijos sienos – 4 kilometrai.
Miestelio parduotuvės savininkas Gintautas Vilimas žino atsakymą, kodėl latviai važiuoja į Lietuvą: įvedus eurą Latvijoje beveik viskas pabrango – nuo maisto produktų iki paslaugų. G. Vilimo parduotuvės lentynas latviai patuština.
Prekybininkas mato prastą tendenciją, kad jau ir Lietuvoje kainas tenka kiek pakelti.
„Tiekėjai kelia kainas, todėl ir prekės brangsta“, – sakė parduotuvės savininkas.
„Mūsų parduotuvėse dažnai sutiksi latvių. Tie, kurie gyvena visai arti, perkasi produktus pas mus, o tie, kurie gyvena toliau, Kriukuose sustoja nebent smulkmenų, grįždami iš Joniškio arba Šiaulių prekybos centrų“, – kasdieniškas situacijas pasakojo Kriukų seniūnaitis Alvydas Užkuraitis.
Priežastis – Lietuvoje beveik viskas pigiau, didžioji dalis pasienyje gyvenančių latvių moka lietuvių kalbą.
Lietuviams Latvija irgi pabrango
Per pusmetį, kai latviai įsivedė eurą, A. Užkuraitis ne kartą buvo Latvijoje.
„Maisto kainos kilo nedaug, ypač brango alkoholis. Gerokai pabrango bilietai į kultūros renginius, kiną, muziejus ir poilsio vietas. Pavyzdžiui, Tervetės regioniniame parke įėjimas kainuodavo latą, o dabar du eurus. O tai reiškia, kad mums jau porą litų daugiau tenka mokėti“, – pasakojo Kriukų seniūnaitis.
Vyras turi nemažai pažįstamų, giminių Latvijoje, bet, tikina A. Užkuraitis, jie nesidžiaugia euru.
„Eiliniams gyventojams, kiek kalbėjausi su savo draugais ir giminėmis, Latvijoje liūdna. Daug kas pas juos gerokai pabrango iki euro įvedimo, o įvedus eurą dar kartą brango apvalinant sumas“, – teigė A. Užkuraitis.
Joniškio turguje euras jau įvestas
Žeimelis. Latvijos siena taip pat ranka pasiekiama. Centrinėje miestelio aikštėje – prekyba naujais ir dėvėtais drabužiais.
Aikštėje ir automobiliai su latviškais numeriais.
Drabužiais prekiaujanti Daiva Petravičienė iš Pakruojo šįkart pasirinko Žeimelį, o turgaus dieną su prekėmis keliauja į Joniškio turgų.
„Labai daug turgaus dieną Joniškyje latvių. Perka viską – avalynę, drabužius, pas mus daug pigiau“, – sakė prekiautoja.
Latviai su Joniškio turgaus prekiautojais atsiskaito ir eurais, ir litais. „Joniškio turguje euras jau įvestas“, – juokėsi Žeimelio aikštėje prekiavę lietuviai.
Euro centus sunku atskirti
Pensininkas Algis iš Bauskės į Lietuvą atvažiuoja labai dažnai. Čia perka viską – ir drabužius, ir maistą. „Mes iš Lietuvos išvyti tremtiniai. Po Sibiro į Lietuvą grįžti nebegalėjome, prisiglaudėme Latvijoje. Bet Lietuvoje vis tiek dažnai būname. Dabar ne tik gimines lankome, bet ir euras mus veja į Lietuvos parduotuves“, – sakė bauskietis.
Septyniasdešimt penkerių metų vyras ištraukia iš piniginės saują eurų ir euro centų monetų.
„Labai neįprasti pinigai. Žmonės labai painiojasi, ypač su centų monetomis. Jos mažos, sunku įžiūrėti skaičius. Pagyvenusiems žmonėms tikras vargas. O juk euro centai, kai pagalvoji, ne tokie ir maži pinigai, o apsirikti labai greitai gali“, – dėstė Algis.
Trys dienos – vien perkainoti
Latvija. Berzi kaimelis. Kaimo parduotuvės savininkė ir vadovė Galina Gutjarė sako, kad nedidelės parduotuvėlės dvi pardavėjos ir ji tris dienas, įvedus Latvijoje eurą, keitė prekių kainas.
„Darbo daugybė. Lietuvos prekybininkai tai dar pajus savo kailiu“, – prisiminė G. Gutjarė.
Parduotuvei nelengva buvo ir suplanuoti, kiek eurų pradžiai turėti, kad dar atsiskaitantiems latais tuoj po sausio 1 dienos galėtų grąžą atiduoti eurais. Parduotuvė, mena Galina, išsisuko su 200 eurų, bet ėmė iš banko juos smulkiais nominalais.
Iki sausio 15 dienos ir Lietuvoje dar galima bus atsiskaityti litais, bet grąžą parduotuvės jau turės atiduoti eurais, tad Galina patarė Lietuvos prekybininkams pasirūpinti smulkesnio nominalo eurais.
Latus į eurus kaimo gyventojams buvo sudaryta galimybė pasikeisti vietos pašte, nes banko skyriaus šiame kaime nėra.
Skaičiai lentynose nedžiugina
Žvalgomės į Berzi kaimo parduotuvės lentynas. Pieno skyriuje – nemažai ir lietuviškų produktų.
„Lankų“ tepus riebalų mišinys – 88 euro centai (apie 3 litus). Lietuvos parduotuvėse tas pats produktas kainuoja apie 2 litus. „Žemaitijos“ sviesto kaina – 1,86 euro (apie 6 litus). Lietuviški kiaušiniai – 1,58 euro (apie 5 litus), pas mus – apie 3,5 lito.
Lietuviški avižų dribsniai – 0,48 euro (apie 1,7 lito), pas mus – apie 1,4 lito. Pigiausios dešros kilogramas Berzi parduotuvėje – 2,98 euro (beveik 9 litai), Kriukų parduotuvėje panašios kokybės dešros kaina – 3,99 lito.
„Parduotuvė taip pat patyrė nuostolių įvedant eurą – teko mokėti už kasos aparatų perkodavimą“, – pasakojo parduotuvės savininkė.
Psichologinį barjerą įveikinėjo ilgai
„Kai pakeitėme kainas į eurus, labiausiai mūsų kaimo vyrus išgąsdino alkoholio kainos. Pasižiūrėdavo į lentynas ir iš nuostabos sušukdavo: „Oooo!“. Tai buvo ir psichologinis šokas, nes latais skaičiai buvo mažesni, o eurais – didesni: latas buvo 0,7 euro. Psichologinį barjerą lietuviai išgyvens paprasčiau, nes pas jus skaičiai sumažės, nes juk litas – tai beveik trys su puse euro", – svarstė parduotuvės pardavėja Skaidritė Enkurė.
Pardavėjos sakė, kad dabar žmonės jau pradeda susitaikyti su nusistovėjusiomis kainomis eurais, nors parduotuvėje iki šiol nurodomos dvi kainos – latais ir eurais.
„Bet latas žmonėms iki šiol vis dar asocijuojasi su nacionaliniu simboliu“, – sakė parduotuvės savininkė G. Gutjarė.
Pritrūksta pinigų
„Susitaikėme su euru, o ką darysi. Paprastų žmonių niekas neklausė, įvesti eurą ar ne“, – mokėdama už prekes Berzi parduotuvėje atsidūsta pensininkė Skaidritė Puisanė.
Moteris dar nelabai moka elgtis su eurais, jie žymiai greičiau išsileidžia nei latai. „Slidūs labai“, – juokiasi pensininkė.
Pensijos moteris gauna apie 200 eurų.
„Net vaistams kartais neužtenku. Nors mirk, bet nesinori“, – bėdojo S. Puisanė.
Moteris turi savo sodą, daržą, tad ir vaisių, ir daržovių neperka, bet vis tiek verčiasi labai sunkiai.
„Dar sunkiau mano vaikams, kurie gyvena mieste, kur reikia komunalinius mokesčius mokėti. Vos verčiasi jaunos šeimos miestuose“, – apgailestavo S. Puisanė.
Jaunimas ir bankininkai – džiaugiasi
Bauskė. Prie „Maxima“ prekybos centro užkalbintas dvidešimt dvejų metų Edgars Seimanis nustemba: „Koks skirtumas, latas ar euras?! Niekaip nepajutau skirtumo. Viskas man gerai. Nemanau, kad reikia dėl euro verkšlenti ir skųstis. Jauniems žmonėms euras – perspektyviau nei latas.“
„Euro bijoti nereikia. Su euru patogiau keliauti po euro zonos šalis: nereikia keisti valiutos, lengva atsiskaityti, pasiimti pinigų iš bankomato. Kol kas negerai, kad kainos dar rašomos abiem valiutomis – latu ir euru, tai verčia žmones lyginti, sudaromas nereikalingas psichologinis barjeras. Labai gerai, kad ir Lietuva prisijungia prie euro zonos, nes mums bus patogiau pas jus važiuoti į ekskursijas. Palengvės prekyba tarp mūsų šalių, nes turėsime bendrą valiutą“, – džiaugsmo neslėpė kalbinta Signė Daračionė.
Iš kur toks optimizmas?
„Aš – banko darbuotoja“, – juokiasi moteris.
„Gyvenkit su litu!“
Ūkininkai Nikolajus ir Marina į Bauskę atvyko prekių. Gyvena keliolika kilometrų nuo miesto savo ūkyje.
„Su latu gyvenosi geriau, – neabejoja šeima. – Buvome pripratę prie lato, dabar vis tebeskaičiuojame kainas latais.“
Ūkininkai tikina, kad Latvijoje viskas su euro atėjimu pabrango, nes apvalinant skaičius po kablelio, dauguma prekybininkų „suapvalino“ savo naudai.
Nikolajus pasemia iš piniginės saują euro monetų: „Jos tiesiog drasko piniginę, nes yra žymiai sunkesnės, nei buvo mūsų pinigai.“
„Lietuviai, geriau neskubėkite su euru. Su litais jūs gyvenate geriau, nei teks su eurais“, – linkėjo Nikolajus.
Jis dažnai važiuoja į Lietuvą apsipirkti. Perka ne tik drabužius, maistą, bet ir paršelius, viščiukus, sodinukus.
„Pas jus, Lietuvoje, daug kas gerokai pigiau. Gyvenkit su litu! Nors nei latvių kas klausė, nei lietuvių kas klaus, ar reikia euro“, – sakė ūkininkų šeima.
Lentynos
Ūkininkų šeimos linkėjimus likti prie savo valiutos patvirtina „Maxima“ prekybos centro, prie kurio ir kalbėjomės, prekių kainos.
Populiari arbata – 1,97 euro, pigiausia kava – 4,9 euro (akcija), obuolių kilogramas – 0,59 euro, pomidorai – 0,89 euro (akcija), rūkyto karbonado kilogramas – 7,62 euro, rūkytas kumpis – 4,83 (akcija), šviežia malta kiauliena – 3,83 euro, kumpis be kaulo – 4,97 euro, grikiai – 2,21 euro, pigiausi makaronai – 0,55 euro, pigiausias šampūnas – 3,83 euro, lietuviškas putojantis alkoholinis gėrimas – 4,48 (akcija), didelis batonas – 0,95 euro, duona – 0,80–1,32 euro.
Estai – optimistai
Grįžtame į Lietuvą. Kalvių pasienio poste tebeveikia nuo „caro ir maro“ laikų stovinti valiutos keitykla. Nors muitinės seniai nebėra, pasienyje pilna autobusų, lengvųjų automobilių su latviškais, rusiškais, estiškais numeriais.
Valiutos keitėja nenoriai bendrauja su žurnalistais. Tarsteli tik, kad nei latviai, nei estai euru nesidžiaugia, o kaip bus su lietuviais – pamatysime.
„Viskas mums labai gerai!“ – stebisi klausimu, kaip gyvenasi su euru, estų turistinio autobuso keleiviai, sustoję Kalvių valiutos keitykloje išsikeisti valiutos, nes vyksta atostogauti į Lietuvą.
Estija eurą įsivedė 2013 sausio 1-ąją.
„Kas dirba, Estijoje gyvena labai normaliai ir džiaugiasi gyvenimu, o kas tingi dirbti, gyvena blogai ir vis skundžiasi. Euras čia niekuo dėtas", – juokiasi estų turistinio autobuso vairuotojas Juilio.
Jis pasakojo, kad Estijoje pensijos 300–350 eurų, o vidutinis atlyginimas apie 800 eurų. Duonos kepalas Estijoje kainuoja mažiau nei eurą, pienas – apie 80 euro centų.
Juodo prabangaus visureigio su estiškai numeriais savininkas Aleksandras su šeima važiuoja poilsiauti į Lietuvos pajūrį.
„Pas jus kol kas pigiau. O pas mus jau europietiškos kainos. Kai tik įsivedėme eurą, kainos iš karto šoko, dabar jau stabilizuojasi. Reikia klausyti pagyvenusių žmonių, kurie išgyveno ne vieną pinigų keitimą. Jie žino, kad pinigų keitimas iš pradžių nuskurdina eilinius žmones“, – sakė Estijos pilietis.
Jono TAMULIO nuotr.
PATARIMAS: Latvijos ūkininkai Marina ir Nikolajus pataria Lietuvai neskubėti su euru, nes euras Latvijoje gerokai pakėlė prekių ir paslaugų kainas. „Likite su litais“, – palinki ūkininkai.
SIENA: Latvijos ir Lietuvos nebeskiria muitinės siena, ja galima migruoti laisvai. Skiria tik valiuta ir kainos.
PARDUOTUVĖ: Berzi kaimelio parduotuvės savininkė ir vadovė Galina Gutjarė sako, kad ne tik pirkėjai turės nepatogumų įsivedant eurą, bet ir parduotuvių savininkai, darbuotojai. Jos vadovaujamoje nedidelėje parduotuvėlėje prekių kainas iš latų į eurus keitė trise tris dienas.
PENSIJA: Berzi parduotuvėje sutikta pensininkė Skaidritė Puisanė sakė, kad „prie euro“ Latvijos pensininkams dar sunkiau išgyventi. Vis pritrūksta pinigų.
EURAI: Dešrų kainos Latvijoje, Berzi kaimo parduotuvėje, eurais.
LITAI: Dešrų kainos Lietuvoje, Kriukų parduotuvėje, litais.
PASIKEITIMAI: Kriukų miestelio seniūnaitis Alvydas Užkuraitis sako, kad kasdien Kriukų parduotuvėje sutiksi latvių, kurie čia pigiau nusiperka produktų.
CENTAI: Latviai sako, kad euro centai ne tik sunkesni, bet ir pagyvenusiems žmonėms paini valiuta, nes sunkiai įžiūrimi skaičiai.
PIRKINIAI: Bauskėje gyvenantis lietuvis Algis sako, kad į Lietuvą atvažiuoja labai dažnai ne tik giminių aplankyti, bet ir prekių, nes čia pigiau.
ATOSTOGOS: Estijoje gyvenantis Aleksandras į Lietuvos pajūrį važiuoja atostogauti su šeima, nes čia pigiau, nei Estijoje.
