Naujausios
Laisvadienis pagal Tonį Parkerį ir Co
Šiaulių kavinėje sėdintis Tonis Parkeris, bulvare autografus dalijantis Dirkas Novickis, su gerbėjais besifotografuojantis Milošas Teodosičius — tokius vaizdus šeštadienį galėjo matyti šiauliečiai ir miesto svečiai. B grupės laisvadienį Europos vyrų krepšinio rinktinės leido įvairiai: vaikštinėjo po bulvarą, sėdėjo kavinėse, lankėsi Kryžių kalne.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
T. Parkeris papozavo su broliais
Po įtemptų trijų dienų rungtynių maratono krepšininkai laiką skyrė poilsiui.
Prancūzijos rinktinės lyderis Tonis Parkeris su kompanija, kurioje buvo ir jo broliai, pasuko į „Kapitoną Morganą“. Paklausti, ar galima fotografuoti, prancūzai sutiko papozuoti.
„Viskas gerai“, — paklaustas, kaip sekasi Šiauliuose, trumpai atsakė T. Parkeris. Po kelių nuspaustų kadrų Prancūzijos rinktinės žvaigždė tarstelėjo: “Ačiū“, leisdamas suprasti, kad jau gana. Bei pridūrė, jog jie čia rengiasi pietauti.
Pietums — po du karštus patiekalus
„Arkų“ kavinė pirmą valandą laukė savo svečių — Vokietijos rinktinės krepšininkų. Savininkams teko kiek pakelti šviestuvus, kad krepšininkai už jų nekliūtų galvomis.
Vokiečiai patiekalus iš meniu pasirinko išvakarėse, 24 asmenų užsakymą surašė ant lapelio.
Pasak kavinės savininkės Alginos Mikšienės, dauguma krepšininkų užsisakė po du karštus patiekalus. Pirmuoju dauguma pageidavo upėtakio folijoje, antruoju įvairiai — Kijevo kotleto, troškintos ėriuko sprandinės, įdarytos kalakutienos su voveraitėmis, veršienos. Atsigaivinti krepšininkai rinkosi negazuotą vandenį, pageidavo, kad ant stalo papildomai būtų bulvyčių „free“, daržovių.
Kai iš autobuso į kavinę patraukė krepšininkų vorelė, aplink stovintieji užvertė galvas ir akimirką negalėjo patikėti, jog prieš jų akis — visa Vokietijos rinktinė su Dirku Novickiu.
„Ar matei, kokio ūgio?!“, “Novickis, Novickis“, — aikčiojo aplinkiniai.
Krepšininkai pietavo apie porą valandų. Išėjusių jų laukė ištikimiausi gerbėjai. D. Novickis pasirašė ant aistruolio atsinešto kamuolio ir sutiko nusifotografuoti.
„Viskas puiku“, — trumpa fraze ir šypsena užtikrino Vokietijos rinktinės lyderis, nueidamas link Vokietijos autobuso.
Autografų dalyti stabtelėjo ir kiti rinktinės žaidėjai.
„Restorane laiką praleidome puikiai, maistas buvo gardus, — sakė Stefenas Hamanas. — Žmonės čia labai draugiški, mėgaujasi krepšiniu.“
Įžaidėjas pajautė, kad Lietuva — krepšinio šalis: „Mums dovanojo fotoalbumus: nuotraukose krepšius pamatysi visur, kur tik įmanoma. Lietuvos krepšinis turi dideles tradicijas. Kamuolius galima nusipirkti net degalinėse! Vokietijoje populiariausias futbolas, bet krepšinis vis kyla — ypač dėl Dirko Novickio“.
Nuklydo iš kelio
„Šiaulių krašto“ žurnalistei su Vokietijos krepšininkais po keliolikos minučių teko dar kartą netikėtai susidurti — autobusų stotelėje Vytauto gatvėje, prie poliklinikos.
Prieš akis išdygusi kone pusė Vokietijos rinktinės krepšininkų paprašė pagalbos: rasti, jų žodžiais, „Hotel viešbutis“ (ant “Šiaulių krašto medžiotojų užeigos“, kur vokiečiai apsistoję, yra dvikalbis užrašas “Hotel“— “Viešbutis“, tad krepšininkai pamanė išmokę viešbučio pavadinimą — red. past.).
Sužinoję, jog klausia kelio į viešbutį „Viešbutis“, krepšininkai prapliupo juoku. Palydėti iki Tilžės gatvės, greit susiorientavo, kur esą.
Pakeliui Johanesas Herberis domėjosi šiuolaikiniais lietuvių rašytojais, teiravosi apie pomėgį skaityti knygas, pasiklausė ir apie laikraštį.
Aukštaūgis sveikino su Šiaulių gimtadieniu
Serbijos krepšininkai, tarp kurių — Milošas Teodosičius, Milenko Tepičius, Nenadas Krstičius, Bobanas Marjanovičius, numalšinę troškulį „Kapitone Morgane“, patraukė “Arkų“ link. Serbijos komanda, kaip ir vokiečiai, pietums buvo pasirinkę šį restoraną.
Serbus akimirksniu apspito gerbėjos ir gerbėjai, krepšininkai kantriai pozavo nuotraukoms.
2 metrų 22 centimetrų buvęs Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Bobanas Marjanovičius minioje atrodė tarsi švyturys.
„Mieste daugybė žmonių, norėjome išeiti iš viešbučio pakeisti aplinką, paragauti kitokio maisto“, — sakė aukštaūgis — Puikus oras, nesinori sėdėti kambaryje.“
Pasiteiravus, ar žino, kodėl mieste tiek žmonių, Bobanas susidomėjo: „Nežinau, bet įdomu, kas vyksta?“
Sužinojęs, kad švenčiamas miesto gimtadienis, serbas šypsodamasis pasveikino: „Su gimtadieniu!“
Bodirogai Šiauliai — pasikeitę
Po bulvarą dairėsi ir vienas geriausių visų laikų Serbijos krepšininkų, dabar — Serbijos krepšinio federacijos viceprezidentas Dejanas Bodirga.
„Į Šiaulius grįžau po 16 metų, 1995 metais čia žaidžiau su “Stefanel“ komanda. Šiauliai — mažas miestas, bet per 16 metų pasikeitęs, ypač centras, nauja graži arena, — sakė Serbijos krepšinio legenda. — Žinau, kad šiandien vyksta šventė. Laisvą dieną norisi pasižvalgyti, užkąsti mieste, atsigerti kavos.“
(Prieš šešiolika metų D. Bodiroga per atsakomąją „Stefanel“ dvikovą su “Šiauliais“ buvo abstulbintas arenoje pasirodžiusios didelės žiurkės, kurią turbūt išgąsdino sirgalių sukeltas triukšmas.)
Paklaustas, ar dar norėtų trečią kartą grįžti į Šiaulius, nusišypsojo: „Pamatysime. Dabar praleisime čia septynias dienas, šiam kartui pakaks“.
Pasiteiravus, ką mano apie vaizdą pro „Šaiulių krašto medžiotojų užeigos“ viešbučio langą, dėl ko pašiepė Prancūzijos spauda, serbas sakė: “Dabar dėl to nesukame galvos. Žaidėjams svarbiausia, kad salė puiki. Apgyvendinimas, kaip Europos čempionate, galėtų būti geresnis, bet situaciją reikia priimti tokią, kokia ji yra“.
Italai vyko į Kryžių kalną
Kol Italijos rinktinės treneris Simonė Pjanidžiani vaikštinėjo prie Talkšos ežero, kur vyko koncertas, keletas komandos narių su lydinčiais asmenimis nuvyko į Kryžių kalną.
Vieni italai atvyko savarankiškai, kiti — lydimi Italijoje rungtyniavusio krepšininko, 2003 metų Europos krepšinio čempionato nugalėtojo Mindaugo Žukausko žmonos Linos.
Tarp aplankiusiųjų Kryžių kalną buvo dukart Europos krepšinio čempionatų (1991, 1997 metais) sidabro medalių laimėtojas Richardo Pitis, dabartinės komandos nariai Stefanas Mončineli, Markas Mordente, Markas Kararetas.
Paklausti, kaip keturi rinktinės bendravardžiai Markai atskiria, kuris yra kviečiamas, krepšininkai šypsodamiesi išvardijo pravardes: Mordi — tai Mordente, Kara — Kararetas, Beli — Belinelis ir Kuzo — Kusinas.
Mordente nori žaisti Vilniuje
Italai susidomėję klausėsi gidės pasakojimo apie Kryžių kalną, fotografavo kryžius fotoaparatais ir mobiliaisiais telefonais.
Pasikalbinome vienas iš Markų — Mordente.
— Į Kryžių kalną važiavo ne visa komanda. Kodėl nusprendėte aplankyti šią vietą?
— Vidumi pajutau, kad man reikia čia vykti. Knygoje mačiau Kryžių kalno nuotrauką, bet nesitikėjau to, ką šiandien išvydau. Ši vieta — mistiška.
Aš nesu katalikas. Tikiu, kad yra Dievas, tik nežinau, kuris. Bet tikiu tuo, ką čia matau. Jei žmonės čia tiek laiko išlaikė tradiciją, šioje vietoje yra kažkas nepaaiškinamai stipraus. Aš tuo tikiu.
— Lietuvoje esate jau savaitę. Kokie įspūdžiai?
— Esu buvęs Vilniuje, Kaune. „Armani Jeans“ žaidžiau kartu su Jonu Mačiuliu ir Marijonu Petravičiumi. Šie krepšininkai įspėjo per daug nesitikėti. Tad net nepagalvojau, kad Lietuvoje yra tokia ypatinga vieta.
Prieš kelias dienas buvo atvažiavęs Jonas Mačiulis. Išgėrėme alaus, paragavau keptos duonos. Nė nemaniau, kad taip skanu (šypsosi).
Mažuose miestuose negali kažko ypatingo tikėtis, bet esame viskuo patenkinti.
— Kokį įspūdį susidarėte apie lietuvius, bendraudamas su Lietuvos krepšininkais?
— Visi legionieriai apie šalį pasakoja tik gerai: kad jų šalis — krepšinio šalis. To nepajausi, kol neatvažiuosi. Supratome, kad jūs visi gyvenate dėl krepšinio ir tai tikrai jūsų antroji religija.
— Kas įrodo, kad visi pamišę dėl krepšinio?
— Kai krepšininkas įmeta taškus, visi ploja — kad ir žiūrėdami krepšinį bare. Pas mus net kai futbolininkas įmuša įvartį, niekas neploja.
Tik tikėjausi, kad arenoje bus daugiau lietuvių. Pastebėjau: kai žaidžia latviai, atvažiuoja daugiau latvių, kai vokiečiai — daugiau vokiečių.
— Ar norėtumėte žaisti Lietuvos klube?
— Vilniuje, Kaune — be problemų. Į Vilnių važiuočiau iš karto. Šiuo metu neturiu kontrakto. Parašykite apie tai ir straipsnio pradžioje, ir pabaigoje (kvatoja).
ATOKVĖPIS: Kavinėje prisėdo: (iš dešinės) Tonis Parkeris, Pieras Parkeris, Stydas Tčikamboud ir Džonatanas Parkeris.
NETIKĖTUMAS: Praeiviai negalėjo atitraukti akių nuo netikėtai bulvare pasirodžiusios Vokietijos rinktinės.
GARSENYBĖ: Tarp mugės palapinių — vienas geriausių visų laikų Serbijos krepšininkų Dejanas Bodiroga.
GERBĖJOS: Prie Serbijos rinktinės krepšininkų akimirksniu prišoko merginos.
AUKŠTAŪGIS: Bobanas Marjanovičius itin išsiskyrė minioje.
POKALBIS: Bobanas Marjanovičius treneriui Duško Ivkovičiui rodo savo draugišką šaržą.
AUTOGRAFAS: Papietavęs Dirkas Novickis stabtelėjo pasirašyti ant krepšinio kamuolio.
NUOTRAUKA: Italijos rinktinės žaidėjas Marco Carraretto telefonu įamžino Kryžių kalną.
SITUACIJA: Italų grupė susikaupusi klausėsi gidės pasakojimo apie Kryžių kalno.
ĮSPŪDIS: Marco Mordente Kryžių kalnas paliko gilų įspūdį.
MEDITACIJA: Keletą minučių Marco Mordente sėdėjo vienumoje.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
