Naujausios
Laiškai Prezidentei
Mano nerimo mintys
Juozas BILEVIČIUS, joniškietis pensininkas:
— Skaičiau skaičiau kitų laiškus Prezidentei, ir nutariau savo nerimo mintis garbiai poniai išguldyti. Gal išgirs, supras ir savo gerais sprendimais pradžiugins mus.
Pagrįsti Prezidentės abejojimai, ar Lietuvai reikia atominės elektrinės. Nei G. Kirkilo, nei kokio kitokio atominio monstro Lietuvai nereikia. Lietuvai užtenka savų energetinių galimybių: vandens, vėjo, saulės teikiamų galimybių. Be to, artėja ir elektros jungtys su Europos valstybėmis. Tad pritariu Prezidentei, atominei — ne.
O pažaboti oligarchiją? O teismų klanai? O sužlugytas smulkus ir vidutinis verslas? Kada pajudės šie reikalai? Ar „Akropoliai“,“Maximos“ ir kiti tolygūs prekybos monstrai turi būti palikti savivalei? Juk Vakarų šalyse jų veikla ribojama. Gal ir Lietuvoje tokioms firmoms dirbti tik iki 19 val? O poilsio dienomis joms nedirbti, paliekant erdvę smulkiems ir vidutiniams verslininkams?
O kodėl visą gamintojų triūsą suėda perdirbėjai ir verslininkai? Kodėl toks kokios nors „Sūrio“ bendrovės savininkas pieną perka už centus, nugriebtą pardavinėja už litus ir dar pats direktoriauja už 120 tūkstančių litų per mėnesį? Kodėl tokiam direktoriui neužtenka, pavyzdžiui, 5000 Lt? O iš to jo dabartinio 120 tūkstančių, kodėl kokių 50 tūkstančių nepaimti į biudžetą? Koks tuo atveju verslas nukentėtų?
O kur progresiniai mokesčiai biudžetui? Nutilo nekilnojamojo turto apmokestinimas. Man rūpi ir pasaulio lietuvių dvigubos pilietybės klausimas. Kažin kodėl žydai yra Izraelio piliečiai, o lietuviai negali būti Lietuvos piliečiai?
Apie Seimą. Dabar ten ne Seimas, o košmaras. Oligarchų tvirtovė. Prabanga, prabanga. Jiems mat reikia turėti po tris patarėjus. Tai Seime jau ne 141, o apie 400 veikėjų. Vienas seimūnas sakė:„Man reikia patarėjo teisiniais klausimais, ekonominiais klausimais, medicinos klausimais“. Bet juk kiekviena partija turi Seime ekonomistų, gydytojų, teisininkų. Kodėl jų patarimų neužtenka? Kam tie patarėjai? Mokesčių mokėtojų pinigams švaistyti.
Dar dėl Seimo. Partijų sąrašai — oligarchų buveinė. Prieš rinkimus oligarchai visoms perspektyvioms partijoms pažeria milijonus. Po rinkimų reikalauja kompensacijų. Gal ir neblogai, jeigu partijos lyderis į Seimą atsiveda kelis šalininkus. Bet Seime tokių sąrašinių užtektų ir, pavyzdžiui, trisdešimties — vidutiniškai penkioms laimėjusioms partijoms po šešis. O vienmandatinių atstovų Seime būtų 111. Tiek vienmandatinių apygardų. Apygardoje būtų maždaug po dešimt kandidatų. Tada oligarchams juos visus pamaloninti būtų sunku. Seimas būtų nepriklausomas.
Manau, kad Seimo rinkimų įstatymas pažeidžia demokratijos principus. Juk jeigu esi, pavzyzdžiui, joniškietis, tau kelias į Seimą užkirstas. Joniškio savivaldos rinkėjų pusė priskirta Pakruojui, pusė Akmenei. Nuo 1990 metų rinkimų, kai taip buvo padaryta, Joniškio savivalda niekada neturėjo savo atstovo ir neturės, jeigu dabar esanti tvarka nepasikeis. Esu įsitikinęs, kad renkant dabartinį Seimą, joniškiečiai nebalsavo nei už dabartinį „mūsų“ atstovą pakruojietį, nei už akmeniškį. Viską lėmė tų rajonų, kuriuose gyvena kandidatai, rinkėjų balsai. Ir tokių “perkirstos“ savivaldos rinkėjų šalyje yra lyg ir penkios.
Mano galva, rinkimai į Seimą turėtų vykti savivaldos pagrindu. Jeigu Lietuvoje rinkėjų apie du milijonus 400 tūkstančių, tai 60 Savivaldybių galėtų vienmandatės Seimą rinkti kad ir taip: jeigu savivaldybėje iki 1,49 proc. rinkėjų — viena apygarda, nuo 1,50 iki 2,49 proc. — dvi apygardos ir t.t. Tada nebūtų pažeistos mūsų teisės turėti joniškietį Seime arba pačiam joniškiečiui būti į jį išrinktam.
Antano ADOMAIČIO nuotr.
