Naujausios
Kyla šiukšlių revoliucija
Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras neišbrenda iš problemų. Gyventojų pasipiktinimo banga dėl išaugusios rinkliavos, neatliekamų paslaugų, netikslių sąskaitų ne tik kad neslūgsta, bet tampa vis revoliucingesnė. Prieš monopolinės organizacijos diktatą žmonės jau kyla organizuotai.
Sigita STONKIENĖ
siga@skrastas.lt
Šiaulių rajono Lukšių, Gilaičių, Smilgių, Sauginių kaimų bendruomenės kyla į šiukšlių revoliuciją.
Minėtų bendruomenių gyventojai organizuotai reikalauja, kad šiukšlių išvežimo mokestis būtų diferencijuotas pagal išvežamų atliekų kiekį. Vasario mėnesį, sulaukę sąskaitų, minėtų kaimų gyventojai stvėrėsi už galvų. Kaimo žmonėms nesuprantama, kodėl mokestis nuo 18 litų pernai šiais metais staigiai kilo iki 60 litų?
Tokie pinigai, pasak Vidutės Meižienės, Lukšių bendruomenės pirmininkės, kaimo žmonėms, ypač daugiavaikėms šeimoms, itin skaudžiai kerta per šeimos biudžetą.
Vasario mėnesį sušauktame Lukšių bendruomenės gatvių komiteto susirinkime nuspręsta, kad Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro (toliau ŠRATC-o) nustatyta tvarka žmonėms iš esmės yra neteisinga.
— Juo labiau kad ŠRATC-as nėra ubagas prie bažnyčios, kad rinktų pinigus. ŠRATC-as turi užsidirbti pats, — „Šiaulių kraštui“ sakė V. Meižienė. — Skaitome internete pasaulio leidinius, žinome, kad šiukšlės po narkotikų yra pelningiausias verslas“.
Anot V. Meižienės, greta gyvena aštuonių asmenų šeima, kurios vaikai išvažinėję po užsienius. Sąskaitos atėjo visiems. Kol jie susigaudys pateikti raštus, ŠRATC-as visą kainą, anot pirmininkės, lups ir iš jų, nes tai puiki proga pasipelnyti. O kiek per visą apskritį tokių?
Šią savaitę rajono merui Algimantui Gaubui jau įteiktas bendruomenių pirmininkų pasirašytas raštas su prašymu sumažinti rinkliavą už atliekų išvežimą.
Gyventojai rinkliavą vertina ne tiktai kaip finansinę, bet ir kaip moralinę skriaudą. Todėl neketina sustoti.
Ateityje bendruomenės planuoja kreiptis į vartotojų teisių apsaugos gynėjus, Seimo narius, Prezidentą, advokatus, jei reikės, sakė V. Meižienė, žmonės eisią ir iki Briuselio.
Atliekų neveža — pinigų prašo
Praėjusiais metais Šiaulių rajono sodų bendrija „Šilojai“ bendrais konteineriais nesinaudojo, bet gavo sąskaitą, kurioje nurodyta 2555 litų skola, paskaičiuota nuo visų 330 valdų. Pasak bendrijos pirmininkės Vandos Švėgždienės, žiemą sodas tuščias, gyvena vos 63 savininkai, kurie savo valdose turi asmeninius konteinerius ir moka rinkliavą.
„Gyveni ar negyveni — mokėk. ŠRATC-as į bendrą sąskaitą įjungė ir tuos, kurie jau turi konteinerius, grasina, jei nemokėsim duoti į teismą“, — V. Švėgždienės teigimu, dėl sodininkams primetamų nepagrįstų skolų bendrija rengiasi kreiptis į teismą.
Laiškas redakcijai iš Šiaulių rajono: „Šiukšles pradėjo vežti 2008 metų sausio 15 dieną, o sąskaitas gavome nuo 2007 metų rugsėjo 1 dienos. Mano šeimoje registruoti 7 asmenys. Per mėnesį kiekvienas už šiukšles sumokame po penkis litus. Taigi viena išvežta šiukšlių dėžė mūsų šeimai kainuoja 35 litus.“
Pakruojo miesto gyventojai prisimena laikus, kai šiukšles vežiojo komunalininkai. Tuomet gyventojai mokėję už išvežtų konteinerių skaičių. „Dabar ar veža, ar neveža, mokėk 60 litų, ir viskas“, — pakruojiškiai teigė nebegalintys pakęsti tokios tvarkos.
Nuo rinkliavos neišsisuks
Išvakarėse dėl pokalbio tarėmės su Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotoju Juozapu Venslovu — šįkart apie rinkliavą ir gyventojų problemas norėjome išgirsti ne per atstovą spaudai, kaip iki šiol, bet tiesiai iš pavaduotojo lūpų. Tačiau pokalbio metu beveik į visus klausimus atsakinėjo Zenonas KUČINSKAS, viešųjų ryšių specialistas:
— Gyventojai tvirtina, kad priverstinė rinkliava juos žeidžia ir finansiškai, ir moraliai. Kodėl, jūsų nuomone, taip yra?
— Rinkliava nėra paprasta komunalinė paslauga. Rinkliava taikoma visiems gyventojams, ji neturėtų būti suprantama kaip tiktai mokestis už atliekų išvežimą. Rinkliava yra susijusi su visos regioninės atliekų tvarkymo sistemos kūrimu. Šiai sistemai palaikyti reikia lėšų, kad ji nesugriūtų.
Problema ta, kad dalis žmonių nesuvokia, kas yra rinkliava. Kai kurie tiesiog mano, kad jeigu nepriims konteinerio, tai nuo rinkliavos išsisuks. Bet to tikrai nebus.
— Kaip bebūtų, žmones piktina ir gąsdina centro reikalavimai mokėti už neatliktas paslaugas. Ką, pavyzdžiui, daryti senutei, kuri Kelmės rajone, vienkiemyje, gyvena viena, laikraščių neskaito, yra ligota, sunkiai vaikšto ir nesugebėjo pasirūpinti konteineriu. Bet skolos sąskaitą už nevežtas atliekas gavo.
— Tokie žmonės, kurie tikrai yra ligoti, turi globėją. Globėjas ir turėtų pasirūpinti.
— Vartotojų teisių gynėjai pataria už nesuteiktą paslaugą nemokėti.
— Kaip minėjau, konteinerio neturėjimas nuo rinkliavos neatleidžia. Kiekvienas atvejis nagrinėjamas konkrečiai: dėl kieno kaltės nebuvo vežamos atliekos. Jeigu dėl vežėjo — žmogus nenukentės. Jeigu žmogus atsisakė arba nepasirūpino konteineriu, skolą reikės mokėti. Pirmieji ieškiniai, daugiausia įmonėms, jau pateikti.
— Ar žinoma, kiek gyventojų Šiaulių apskrityje dar nėra užsisakę konteinerių?
— Šito mes nežinome. Seniūnijose yra informacija, kur gyventojai turėtų kreiptis, kad jiems būtų parūpintas konteineris. Tereikia žmogaus sutikimo, kad konteineris būtų atvežtas ir jis bus atvežtas. O rinkliavos sąskaitos yra išrašomos pagal deklaruotas gyvenamąsias vietas.
Beje, rinkliava gali būti neskaičiuojama laikinai išvykusiems dėl tam tikrų priežasčių, jeigu iki metų pabaigos pateikiamas prašymas ir asmens išvykimą įrodantis dokumentas. Kiekvienais metais pažymas dėl laikinojo išvykimo reikia pateikti iš naujo.
— Žmonės vis skundžiasi, kad į ŠRATC-ą neįmanoma prisiskambinti. Praėjusiais metais tai aiškinote milžinišku skambučių srautu — iki 3000 per dieną. Kokia situacija dabar?
J. Venslovas: — Dabar skambina mažiau, — pavaduotojas pakėlė ragelį ir kažkam paskambino. Po minutės atsakė: — Šiandien iki 12 valandos mums skambino 300 kartų.
Šiukšlių tvarkytojai — slapta organizacija
ŠRATC-o atstovai nebe pirmą kartą neatsako į klausimus, susijusius su finansine centro padėtimi. Šį kartą, pasiteisinus, kad finansai — direktoriaus Regimanto Vėgelės kompetencija, o direktorius šiuo metu atostogauja, buvo neatsakyta į tokius klausimus:
— Kiek šiemet planuojama surinkti rinkliavos ir kaip ji bus panaudota? Ar tikrai vien Šiaulių mieste planuojama surinkti 10 milijonų litų.
— Kiek lėšų išleidžiama įstaigos administravimui ir darbuotojų atlyginimams?
— Kokiais rezultatais baigti praėjusieji metai?
„Šiaulių kraštas“ nulat domėsis užsislaptinusia prievartos organizacija
TAISYKLĖS: Lukšių kaimo bendruomenę papiktino kartu su sąskaitomis gautas raštas, kuriame nurodyta, kad atliekas prie konteinerio krauti draudžiama, o taisyklių pažeidimai užtraukia baudą nuo įspėjimo iki 2000 litų.
KUPSTAS: Vidutė Meižienė, Lukšių bendruomenės pirmininkė, įsitikinusi: „Mažas kupstas didelį vežimą verčia“.
GLOBĖJAI: Zenonas Kučinskas, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro viešųjų ryšių specialistas: „Tokie žmonės, kurie tikrai yra ligoti, turi globėją. Globėjas ir turėtų pasirūpinti.“
INTERESANTAI: Juozapas Venslovas, Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas: „Situacija gerėja. Šiandien iki 12 valandos mums skambino 300 kartų.“
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
