Kunigaikštienei Birutei reikia pagalbos

Ku­ni­gaikš­tie­nei Bi­ru­tei rei­kia pa­gal­bos

Pag­rin­di­nė­je Lauk­so­džio kaimo (Pak­ruo­jo r.) gat­vė­je, di­džiau­sio­je san­kry­žo­je, be­veik de­vy­nias­de­šimt me­tų sto­vi ku­ni­gaikš­tie­nės Bi­ru­tės skulp­tū­ra. Jos sta­ty­bą ini­ci­ja­vu­sios tar­pu­ka­rio vi­suo­me­ni­nin­kės lauk­so­die­tės – jau vi­sos Ana­pi­ly­je. O ski­li­nė­jan­čiam pa­mink­lui rei­kia pa­gal­bos.

Ja­ni­na ŠA­PAR­NIE­NĖ

janina@skrastas.lt

Ka­ta­li­kės pa­sta­tė pa­mink­lą vai­di­lu­tei

Ku­ni­gaikš­tie­nės Bi­ru­tės skulp­tū­ra Lauk­so­dy­je – vie­nin­te­lė šiai svar­biai ša­lies is­to­ri­jo­je mo­te­riai, sto­vin­ti Šiau­rės Lie­tu­vo­je. Ki­ta Bi­ru­tės skulp­tū­ra tė­ra Pa­lan­go­je. Pa­mink­lą Lauk­so­dy­je tar­pu­ka­riu ini­ci­ja­vo ir fi­nan­sa­vo kai­mo vi­suo­me­ni­nin­kės.

Žei­me­lio Žiem­ga­los mu­zie­ju­je vei­kia nuo­trau­kų ir do­ku­men­tų pa­ro­da, skir­ta tar­pu­ka­rio lai­kų Lie­tu­vos mo­te­rų ka­ta­li­kių drau­gi­jos Lauk­so­džio sky­riaus „Bi­ru­tie­tės“ veik­lai. Iš Lauk­so­džio baž­ny­čios pa­si­sko­lin­ta ir ant­ro­ji kai­mo „Bi­ru­tie­čių“ vė­lia­va – pir­mo­ji, se­niau­sio­ji, din­gu­si ne­ži­nia kur. Kaip ji at­ro­dė, ga­li­ma ma­ty­ti tik tar­pu­ka­rio lai­kų nuo­trau­ko­se.

Mu­zie­ju­je vy­ku­sio­je kon­fe­ren­ci­jo­je „Lie­tu­vos mo­te­rys: ar­ti­mui ir tė­vy­nei“ apie lauk­so­die­čių vi­suo­me­ni­nin­kių veik­lą pa­sa­ko­jo il­ga­me­tė apy­lin­kių kul­tū­ri­nin­kė Do­nė Le­ge­za.

„Bi­ru­tie­čių“ or­ga­ni­za­ci­ja kai­me įsi­kū­rė 1926 me­tais. Jos veik­lo­je iš pra­džių da­ly­va­vo 54 mo­te­rys, vė­liau na­rių skai­čius išau­go iki 69. Pro­to­ko­luo­se už­fik­suo­ta, kad 43 vi­suo­me­ni­nin­kės bu­vo vi­siš­kos be­raš­tės, 12 mo­kė­jo pa­si­ra­šy­ti, o 14 bu­vo lan­kiu­sios mo­kyk­lą. Į or­ga­ni­za­ci­ją įsi­jun­gė tiek mo­te­rys iš pa­si­tu­rin­čių ūki­nin­kų šei­mų, tiek ne­leng­vai be­si­ver­čian­čios vals­tie­tės. Ofi­cia­liai bi­ru­tie­čių veik­la pra­dė­ta per Lauk­so­dy­je di­džiau­sius šven­to Ro­ko at­lai­dus, dva­si­niu or­ga­ni­za­ci­jos glo­bė­ju bu­vo vie­tos pa­ra­pi­jos kle­bo­nas. Vi­są lai­ką jai va­do­va­vo Ele­na Ber­no­ta­vi­čie­nė. Iš iš­li­ku­sių pro­to­ko­lų ma­ty­ti, kad vi­suo­me­ni­nin­kės ak­ty­viau­siai dar­ba­vo­si bent de­šimt­me­tį, vė­liau jų tem­pai su­lė­tė­jo.

Lauk­so­die­tės švies­da­vo sa­vo na­res. Per me­tus or­ga­ni­zuo­da­vo vi­du­ti­niš­kai sep­ty­nis su­si­rin­ki­mus, ku­rių me­tu svars­ty­da­vo kas­die­ni­nes ak­tua­li­jas (kaip auk­lė­ti vai­kus, su­gy­ven­ti šei­mo­se, ko­vo­ti ir su tuo me­tu pa­pli­tu­siu gir­tuok­lia­vi­mu).

Reng­da­vo vai­di­ni­mus, ku­rių me­tu su­rink­tus pi­ni­gus skir­da­vo lab­da­rai – iš­li­kęs do­ku­men­tas apie Lauk­so­džio mo­te­rų ka­ta­li­kių drau­gi­jos pa­do­va­no­tus dvi­de­šimt pen­kis li­tus Žei­me­lio se­ne­lių prie­glau­dai.

So­cia­li­nė veik­la bu­vo vie­na iš or­ga­ni­za­ci­jos kryp­čių – du kar­tus per me­tus vi­suo­me­ni­nin­kės ruoš­da­vo pie­tus var­gin­gai gy­ve­nan­tiems žmo­nėms. Jiems pro­duk­tus ir pi­ni­gus su­neš­da­vo pa­čios, kiek ku­ri iš­ga­lė­da­ma.

Or­ga­ni­za­ci­jos vė­lia­vą su už­ra­šu „Tie­sa ir mei­lė“ lauk­so­die­tės įsi­gi­jo už bend­rus pi­ni­gus – ji anuo­met kai­na­vo bran­giai, tūks­tan­tį li­tų.

O 1930-ai­siais, apy­lin­kių ūki­nin­kams or­ga­ni­za­vus pa­mink­lo ku­ni­gaikš­čiui Vy­tau­tui sta­ty­bą, bi­ru­tie­tėms ki­lo min­tis, kad rei­kia pa­mink­lo ir jo mo­ti­nai Bi­ru­tei.

Ce­men­ti­nį pa­mink­lą vi­suo­me­ni­nin­kės už­sa­kė Žei­me­lio skulp­to­riui An­ta­nui Ne­sa­vui, fi­nan­sa­vo sta­ty­bą. Tam mo­te­rys su­rin­ko pu­sant­ro tūks­tan­čio li­tų. Bi­ru­tės skulp­tū­ra bu­vo ati­deng­ta ir pa­šven­tin­ta 1931-ai­siais.

„Pa­ra­dok­sas – ka­ta­li­kės mo­te­rys ini­ci­ja­vo pa­mink­lo pa­go­nių vai­di­lu­tei sta­ty­bą“, – juo­kė­si Žiem­ga­los mu­zie­jaus di­rek­to­rė Dai­va Skrups­ke­ly­tė.

Skulp­tū­ros būk­lė – blo­ga

Ta­ryb­me­čio val­džios Bi­ru­tės skulp­tū­ros ne­lie­tė. Ta­čiau ir ne­pri­žiū­rė­jo, o iš­skir­ti­nį pa­mink­lą bu­vo sten­gia­ma­si su­men­kin­ti, už­grioz­di­nant jo ap­lin­ką.

Tie­siant elekt­ros li­ni­ją, stul­pai pa­sta­ty­ti taip, kad iš da­lies už­sto­tų skulp­tū­rą. Ne­to­lie­se „pa­tup­dy­ta“ bal­to mū­ro ti­pi­nė to me­to kai­mo par­duo­tu­vė.

Be­veik de­vy­nias­de­šimt me­tų Lauk­so­džio gat­vių san­kry­žo­je sto­vin­ti Bi­ru­tė bu­vo res­tau­ruo­ta 1990-ai­siais ir 2001-ai­siais. Skulp­tū­rą ir jos ap­lin­ką pri­žiū­ri Žei­me­lio se­niū­ni­ja.

Prieš tre­jus me­tus pa­ste­bė­ta, kad Bi­ru­tės būk­lė smar­kiai pra­stė­ja – ski­li­nė­ja ir fi­gū­ros, ir po­sta­men­to ce­men­tas. Su­ju­do ne tik žei­me­lie­čiai, bet ir šian­die­ni­nės Lie­tu­vos vi­suo­me­ni­nin­kės bi­ru­tie­tės.

Lie­tu­vos di­džio­sios ku­ni­gaikš­tie­nės Bi­ru­tės ka­ri­nin­kų šei­mų mo­te­rų Kau­no drau­gi­jos pir­mi­nin­kė Edi­ta Al­mo­nai­tie­nė raš­tu krei­pė­si į Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­tą bei Pak­ruo­jo sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­ją, pra­šy­da­ma res­tau­ruo­ti is­to­ri­jai svar­bią skulp­tū­rą.

2015-ųjų pa­bai­go­je Kul­tū­ros pa­vel­do de­par­ta­men­to Res­tau­ra­vi­mo ta­ry­bos spe­cia­lis­tai nu­sta­tė, kad pa­mink­lo būk­lė – blo­ga: gi­lūs įtrū­ki­mai (ga­li­mai pa­žeis­ta ar­ma­tū­ra), įski­li­mai, at­šo­kę pa­vir­ši­niai ba­rel­je­fų sluoks­niai. Skulp­tū­rą ga­di­na ir sa­ma­nos, ker­pės, dumb­liai. Pa­mink­lą pa­siū­ly­ta res­tau­ruo­ti.

„Svars­to­me ga­li­my­bes įsteig­ti fon­dą gel­bė­ti Lauk­so­džio Bi­ru­tę. Kaip kaž­kuo­met jos sta­ty­to­jos, kvie­si­me lė­šo­mis pri­si­dė­ti Lie­tu­vos is­to­ri­jai nea­be­jin­gus žmo­nes, or­ga­ni­za­ci­jas, įmo­nes. Su­rin­kus pi­ni­gų, ieš­ko­si­me pro­fe­sio­na­lo, ga­lin­čio res­tau­ruo­ti skulp­tū­rą“, – sa­kė D. Skrups­ke­ly­tė.

Gied­riaus BA­RA­NAUS­KO nuo­tr.

Pa­mink­las Bi­ru­tei Lauk­so­dy­je pa­sta­ty­tas vie­tos vi­suo­me­ni­nin­kių su­rink­to­mis lė­šo­mis.

Ce­men­ti­nis pa­mink­las trū­ki­nė­ja, jo būk­lė pa­va­din­ta blo­ga.

Mu­zie­jaus di­rek­to­rė Dai­va Skups­ke­ly­tė at­krei­pia dė­me­sį – Lauk­so­džio mo­te­rys tar­pu­ka­ry­je vi­są drau­gi­jos veik­lą fi­nan­sa­vo sa­vo pi­ni­gais.

Is­to­ri­nė­je nuo­trau­ko­je už­fik­suo­ta, kaip pa­mink­las at­ro­dė ką tik pa­sta­ty­tas.

Į Lauk­so­džio bi­ru­tie­čių veik­lą bu­vo įsi­trau­ku­sios įvai­rių vi­suo­me­nės sluoks­nių mo­te­rys.

Vi­suo­me­ni­nin­kėms nuo pat įsi­kū­ri­mo va­do­va­vo Ele­na Ber­no­ta­vi­čie­nė.