Naujausios
Kultūros milijonai —–draugų draugams
Seimo Pirmininkas Arūnas Valinskas, paskelbęs moratoriumą brangiausioms valstybinėms programoms, surikiavo į eilę brangiausius kultūros projektus. Valdovų rūmų statyba, Nacionalinio operos ir baleto teatro scenos remontas, „Vilnius — Europos kultūros sostinė“. Milijonai plaukia, skaidrumas ir reikalingumas — abejotini. Ar Šiaulių kultūros žmonės pritaria, kad būtų pažabotas kultūros milijonų švaistymas?
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Švaistoma netikriems dalykams
Raimundas BALZA, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos pirmininkas:
— Žinoma, kad kyla abejonių dėl milijonus kainuojančių projektų, kurių sklaida apsiriboja tik Vilniumi. Ar tokiems projektams, kaip „Vilnius — Europos kultūros sostinė“ išleidžiami dešimtys milijonų litų turės išliekamąją vertę, materialųjį pavidalą? Pastatytas naujas kultūros objektas? Sukurtas vizualinio meno kūrinys? Ar užtenka tik pašokti, padainuoti ir pašaudyti fejerverkus už dešimtis milijonų litų?
Kai visoje Lietuvoje, Šiauliuose ir mūsų regione tiek autentiško, bet baigiančio sunykti, neremontuojamo autentiško paveldo, mes šaudom milijonus ir atkūrinėjam neaiškius objektus. Šiaulių kraštas turi pasaulinio lygio neįkainojamų architektūros šedevrų, pavyzdžiui, Tytuvėnų ansamblį, seniai galėjome vaikščioti po jį suremontuotą ir didžiuotis.
Valdovų rūmai paveldosaugine prasme — nesusipratimas. Lėšų, kurios įdėtos į Valdovų rūmus, būtų užtekę modernizuoti visiems Lietuvos muziejams. O kas pripirkta Valdovų rūmų ekspozicijai? Kiek tie daiktai susiję su Lietuva? Visi veikiantys Lietuvos muziejai eksponatams įsigyti per metus gauna tik beveik 500 tūkstančių litų.
Ekspertai tiria, ar eiliniam muziejui galima nusipirkti baldą už 5 ar 10 tūkstančių litų. O Valdovų rūmų vienam stalui išleidžiami šimtai tūkstančių litų. Užsienio šalių muziejininkai atvirai kalba, kad Lietuvos muziejininkai, pirkdami Europoje, labai sukėlė antikvarinių daiktų kainas. Ar tuo Lietuva turi garsėti? Manau, kad reikia peržiūrėti kai kurias programas ir baigti švaistyti pinigus.
Puota iš kultūros pinigų
Nijolė SAIMININKIENĖ, Šiaulių filharmonijos direktorė, festivalių rengėja:
— Moratoriumo reikia ir aš jam pritariu, tik būtina viską gerai pasverti. Nereikalingi tie Valdovų rūmai, per juos tiek pinigų praėjo, bet kad ir kaip nepateisinčiau beprasmiškos Valdovų rūmų statybos, į ją jau sudėta daugybė milijonų, ar sustabdžius statybas nekainuos Lietuvai tai dar brangiau?
Dalyvavau „Vilniaus — Europos kultūros sostinės“ projekto Naujųjų metų renginiuose kaip kviestinis svetys. Geras renginys, bet ar jis kainuoja tiek, kiek sumokėta, nežinau. Kai pabuvau baliuje ir pamačiau, kuo mes buvome vaišinami, nusviro rankos. Prabangių valgių, žvėrienos, — kalnų kalnai. Tie valgių kalnai — reprezentacinės išlaidos — kainavo tiek, kiek geri projekto renginiai, tai jau yra nenormalu.
Pati rengiu festivalius ir labai gerai žinau, kiek tai kainuoja. Pavyzdžiui, Tytuvėnų festivalis keleris metus iš eilės pastato bent po vieną operą. Po atviru dangumi, su žymiais profesionalais — choru, kameriniu orkestru, pasaulyje pripažintais solistais. Operos pastatymas su viskuo kainuoja nuo 60 iki 80 tūkstančių litų. Sostinėje tokie dalykai prasideda nuo pusės milijono.
Tai galima ir reikia stabdyti. Reikia atlikti „Vilniaus — Europos kultūros sostinės“ kokybinę analizę.
Labai dažnai veikia draugų draugai ir tų draugų giminės. Mums labiau save reikėtų rodyti pasauliui, o ne į Lietuvą traukti visokius abejotinos kokybės projektus ir atlikėjus.
Didžiulės sumos nubyra tarpininkams — įvairiausioms viešosioms įstaigėlėms, įžūliems vadybininkams, kuratoriams ir koordinatoriams. Jeigu tik Kultūros ministerijai deleguojamas koks nors renginys ar veikla, tą pačią akimirką projektas apauga viešosioms įstaigėlėms su solidžiomis algomis ir procentais, nukanalizuojami į savo kišenes didžiuliai pinigai nė už ką. Ne menininkai pelnosi iš tokių renginių, o tarpininkai.
Riebus finansavimas — abejotina kokybė
Arūnas VASILIAUSKAS, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, dailininkas:
— Lietuvoje seniai bandoma suformuoti opinija, kad kultūra — tik Vilniuje, o visur kitur jos nėra. Todėl Vilniui ir skiriami didžiuliai pinigai. O provincija net ir rimtiems objektams pinigų negauna.
Vilniuje kultūros sumos yra labai didelės, per didelės. Kokį bepaimtum projektą, nuomonės visada išsiskiria, o kuri nuomonė nugali, to tiesa ir pinigai. Šiandien jau vėlu kalbėti apie Valdovų rūmų atstatymo reikalingumą.
Teko dalyvauti keliuose programų svarstymuose dėl „Vilniaus — Europos kultūros sostinės“ dailės projektų. Tikrai ne visos jos tokios reikšmingos, kaip pinigingos. Kai kurie šio projekto Geležinkelio, Autobusų stočių, Vilniaus oro uosto erdvių dailės objektai labai abejotini. Tačiau nežiūrint į nieką, jiems buvo skirti didžiuliai pinigai.
Sutinku, kad politikams reikia galvoti, kaip yra dabar ir kaip gyventi toliau, ar verta pinigais apipilti kai kuriuos abejotinus renginius.
Pinigų būtų užtekę visai Lietuvai
Antanas VENCKUS, Šiaulių dramos teatro vadovas, aktorius:
— Manau, kad tūkstantmečio proga, ne projektas „Vilnius — Europos kultūros sostinė“, o visa Lietuva turėjo būti kultūros sostine ir tam skirtų pinigų būtų užtekę.
Eilinį kartą ir su Valdovų rūmais, ir su kultūros sostine pademonstravome savo nepilnavertiškumo kompleksą už kurį labai brangiai mokame.
Kuo mūsų valdžia greičiau pasveiks, tuo mums visiems bus geriau. Pavyzdžiui, Kultūros ministerija iš pradžių paskelbia antikrizinį planą, o tik tada pradeda skaičiuoti ir formules kurti.
Bijau, kad neatsitiktų tai, kad mažindami finansavimą Valdovų rūmams ar „Vilniui — Europos kultūros sostinei“, finansavimas bus sumažintas apskritai kultūrai. Eiliniai kultūros žmonės ir taip dirba tik iš entuziazmo.
Jono TAMULIO ir Sauliaus JANKAUSKO nuotr.
