Naujausios
Kultūroje neliko Renesanso žmogaus
Šiauliai neteko dar vienos iškilios asmenybės: mirė dailininkas, poetas Eduardas Juchnevičius. „Aš — Renesanso žmogus, o jie darė viską“, — “Šiaulių kraštui“ yra sakęs E. Juchnevičius, kuriam gruodį būtų sukakę septyniasdešimt.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
„Padariau, ką norėjau“
Pernai vienas ryškiausių XX amžiaus Lietuvos grafikų, poetas Eduardas Juchnevičius buvo įvertintas Lietuvos Respublikos vyriausybės kultūros ir meno premija „Už meistriškai atliktus, modernius ir ekspresyvius darbus“.
Daug E. Juchnevičiaus nutapytų paveikslų, sukurtų lakštinės grafikos kūrinių yra Lietuvos dailės muziejuje, nacionalinėje dailės galerijoje, kitų muziejų fonduose. Parodos rengtos Lenkijoje, Vengrijoje, JAV, Italijoje, Austrijoje, Australijoje.
„Aš laimingas. Viską padariau, ką norėjau. Viską nupaišiau ir parašiau. Juk kas knygas įrašinėja? Kas greitai numiršta arba apanka. Aš gyvenimu labai patenkintas, nes paruošiau viską smerčiui — visas knygas, visus paveikslus sudėjau į knygeles ir nufotkinau“, — praėjusių metų balandį aplankytas namuose, “Šiaulių kraštui“ sakė vienas ryškiausių XX amžiaus Lietuvos grafikų.
1968-aisiais baigęs Vilniaus Dailės institutą, E. Juchnevičius grįžo į Šiaulius, kuriuose gyveno nuo šeštos klasės.
„Geriausias laikas buvo po instituto, aišku. Buvau modernistas tais laikais, o paskui pasidariau konservatorius„ , sakė E. Juchnevičius.
E. Juchnevičius visada buvo maištininkas ir provokatorius. Jis pirmasis pasiūlė eksponuoti darbus parduotuvėse ir stotyse.
1973 metais buvo surengta menininko darbų paroda sostinės Menininkų rūmuose, 1986 metais Baltijos šalių grafikų trienalėje Taline pelnytas Didysis prizas.
Per savo kūrybinę veiklą E.Juchnevičius yra surengęs 20 personalinių ir dalyvavo daugiau nei 50 grupinių parodų.
Dailininkas ne tik tapė. 1971 metais Šiauliuose įkūrė pogrindžio teatrą, kuriame aktoriai Aldona Adomaitytė, Fausta Laurinaitytė, Vladas Baranauskas, Vytautas Širka dailininkų namuose (Ežero gatvėje šalia senųjų miesto kapinių) suvaidino E. Juchnevičiaus pjesę „Nuomininkas“. Čia dailininkai, aktoriai diskutuodavo apie dailę, skaitydavo poeziją.
Yra išleistos trys E. Juchnevičiaus poezijos bei dramų knygos „Vilkolakiai“, “Šv. Roko šuo“, “Prūsijos krikštai. Treblinka 2“, kurias autorius pats iliustravo.
Paskutinės parodos
Praėjusių metų gegužę Šiaulių kultūros centre „Laiptų galerija“ buvo atidaryta retrospektyvinė dailininko kūrybos paroda.
„Pats nemačiau ir nematysiu šios parodos“, — sakė dailininkas, dėl silpstančio regėjimo naujų darbų nebekūręs.
„Šiandien esu kaip nesavas. Visą laiką buvau Šiauliuose. Ir nereikalingas. Ir jums. Aš blogietis“, — prieš parodos atidarymą kalbėjo dailininkas.
Šių metų gegužę „Laiptų galerijoje“ buvo atidaryta trijų žinomų Šiaulių menininkų Eduardo Juchnevičiaus, Sigito Prancuičio ir Raimondo Trušio kūrybos paroda “Sukaustyti latrai“. E. Juchnevičius parodos atidaryme nedalyvavo dėl sveikatos, jo darbus ir kūrybą pristatė sūnus Martynas.
Šiemet keli E. Juchnevičiaus darbai eksponuoti Venecijos (Italija) bienalėje, laikomoje prestižiškiausia šiuolaikinio meno paroda pasaulyje.
Bet pernai išleistoje knygoje „Šiaulių dailininkai“ vietos E. Juchnevičiui neatsirado.
„Nu ką padarysi? Nėra tai nėra. Sakot, aš vienas žinomiausių? Gal ir žinomiausias, bet ne “chudožnikas“, ne sąjungos narys“, — svarstė dailininkas.
Monumentali asmenybė
Menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis sako, kad Eduardas Juchnevičius buvo ypatingai ryški ir išskirtinė asmenybė Šiauliuose.
— E. Juchnevičius buvo labai šiuolaikiško, problematiško, konfliktiško meno autorius, jo kūriniai buvo sudėtingi. Ir jis pats, kaip asmenybė, buvo sudėtingas. Visada kovojo prieš prisitaikėliškumą miesčioniškumą, įvairiausias taisykles, normas. Visada buvo iššūkis tiek meno pasauliui, tiek bendraujant.
Kai toks žmogus išeina, supranti, kad praradimas yra didžiulis. Miestas, jo kultūra, meno raida buvo, yra ir bus neįsivaizduojami be E. Juchnevičiaus — kiek Šiaulių istoriją beperašinėtume.
Esu rašęs tekstą apie aštunto, devinto, dešimto dešimtmečių Šiaulių menininkus: kiek jie buvo pristatomi spaudoje. Statistiškai suskaičiavus, pamačiau, kad besąlygiškai respublikiniuose laikraščiuose, dailės žurnaluose, įvairiuose leidiniuose dominavo E. Juchnevičius.
Jis visada turėjo svorį, neprovincialiai, nemenkavertiškai, o aukščiausiu lygiu reprezentavo Šiaulius.
Buvo sektinas pavyzdys. Atsigręžus atgal suvoki, kad jis buvo aukščiau kitų, todėl sekti jį būtų buvę sudėtinga. Todėl ne daug jis turi pasekėjų ir mokinių. Man jis — monumentali asmenybė.
Jis niekada nepataikavo, niekada nesigretino nei prie politikų, nei prie valdininkų. Buvo „dygliuotas“. Jis iššūkius mesdavo ir savo kolegoms (už ką jie jo irgi kartais nemėgdavo), ir visuomenei (dėl ko ji jo meno nesuprasdavo).
NETEKTIS. Eduardas Juchnevičius (1941— 2011) gyveno kūryba. Praėjusių metų gegužį Šiaulių kultūros centre „Laiptų galerija“ buvo atidaryta retrospektyvinė paroda.
ĮVERTINIMAS: „Eduardas Juchnevičius visada neprovincialiai, nemenkavertiškai, o aukščiausiu lygiu reprezentavo Šiaulius“, — sako menotyrininkas Virginijus Kinčinaitis.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
