Naujausios
Kukliai, bet iš širdies
VIENYBĖ ŽYDĖJO TŪKSTANTMEČIO PROGA
Sekmadienį Lietuvos vardo tūkstantmečio garbei Lietuvos himną vienu metu su viso pasaulio lietuviais giedojo ir krašto žmonės, Šiauliuose minios giedotojų Prisikėlimo aikštės neužplūdo, daugiausiai vyresnio amžiaus miestiečių kartojo Politinių kalinių ir tremtinių choro giedamos „Tautiškos giesmės“ žodžius.
Marina VISOCKIENĖ
marina@skrastas.lt
Apie aštuntą valandą vakaro į koncertą „Tautiška giesmė aplink pasaulį“ miestiečius kvietę Politinių kalinių ir tremtinių choras, vyrų ansamblis “Vidurnakty nežuvę“, folkloro kolektyvas “Sedula“, liaudiška kapela “Šelmiai“ ir folkloro ansamblis “Sidabrinė gija“ sulaukė tik pavienių klausytojų dėmesio. Kolektyvai koncertavo tiesiog aikštėje, jokios scenos iš anksto jiems įrengta nebuvo.
Likus kelioms minutėms iki himno giedojimo miesto aikštė pilnėjo: tarp tautiniais rūbais pasipuošusių koncertuojančiųjų atsirado praeivių su Lietuvos vėliavėlėmis, apsirengusių marškinėliais su užrašu „Lietuva“ ir nešinų trispalve.
Himno žodžius kartojo dauguma susirinkusiųjų. Baigę giedoti šiauliečiai skandavo „Lietuva“ ir, kol renginio vedėja dvejojo, kokią dainą dar būtų galima padainuoti, ėmė traukti “Lietuva brangi“.
GIEDOTOJAI: Tarp susirinkusių giedoti himno Šiaulių Prisikėlimo aikštėje daugiausia buvo vyresnio amžiaus žmonių.
LAUKIMAS: Tėveliai į šventę atsivedė ir mažuosius.
Giedoti su kitais lietuviais atėjo į aikštę
Adomas KLIMAVIČIUS, „Šiaulių“ krepšinio klubo valdybos narys ir direktorius:
— Sumanymą „Tautišką giesmę“ vienu metu giedoti visame pasaulyje vertinu labai teigiamai, specialiai tam su šeima atvažiavome į Prisikėlimo aikštę. Būčiau kažkoks atsiskyrėlis, ne lietuvis, jei vertinčiau kitaip.
Kiekvienas toks sumanymas palieka reikalingą auklėjamąją žymę, kad ir Dainų šventė, kurios mano namiškiai be ašarų žiūrėti negali. „Tūkstantmečio odisėja“ — puikiausias pavyzdys, kad yra dar patriotų Lietuvoje, kažką darančių ne vien dėl pinigų. Patriotiškumo šių dienų Lietuvoje, manau, netrūksta, ypač tarp paprastų kaimo žmonių, kokie mes, lietuviai ir esame.
(Iš kairės) Kristina, Viktorija ir Laura, šiaulietės:
— Norisi pačioms pajusti tūkstantmečio nuotaiką, visuotinis himno giedojimas — gera galimybė. Tik renginyje Šiauliuose pasigedome daugiau jaunesnių žmonių. Informacijos apie renginį Prisikėlimo aikštėje buvo per mažai, jos reikėjo specialiai ieškoti.
Šiaip smagu, kad Lietuvos tūkstantmečiui skiriama nemažai įdomių teminių renginių, per Jonines teko girdėti apie tūkstančio vainikų pynimą. Gal tik ta krizė trukdo kažką įspūdingesnio organizuoti.
Šiauliuose, Lietuvoje apskritai nėra daug patriotiškumą skatinančių renginių, tačiau, jei to patriotiškumo būtų į valias, gal jo ir skatinti nereikėtų. Čia kiekvieno žmogaus pasirinkimas: patriotiškumas kaip tikėjimas Dievu — arba tiki, arba ne.
Vytautas, buvęs inžinierius, dabar pensininkas:
— Naudojuosi proga viešai giedoti „Tautišką giesmę“, gražus sumanymas. Gal tik kiek kertasi su Dainų švente, nemažai šiauliečių išvyko į Vilnių, todėl negalėjo būti Prisikėlimo aikštėje. Tačiau Dainų šventė — taip pat puikus patriotiškumą skatinantis renginys. Daugelyje Dainų švenčių esu dalyvavęs, dabar stebiu jas iš šalies ir džiaugiuosi, kad dalyvių daugėja.
Nepritariu sakantiems, kad mažėja jaunų žmonių patriotizmas, vien jauni Dainų šventės dalyviai ryškiausiai paneigia šį teiginį. Auga graži Tėvynę mylinčių jaunų žmonių karta.
(Iš kairės) Ugnė, Dainė, Aidas, Vaida ir mažoji Kotryna iš Šiaulių:
— Šiaulių šventei trūksta scenos, gero koncerto. Į aikštę giedoti himno atskubėjome tiesiai nuo televizoriaus, stebėjome Klaipėdoje vykstantį „Tūkstantmečio odisėjos“ renginį, turbūt jo stebėti nemažai šiauliečių liko namuose.
Patriotizmą skatinančių renginių ne šiais, tūkstantmečiui skirtais metais, mažai, be to, jie — gana nuobodūs. O pasididžiavimas savo Tėvyne tarp lietuvių tikrai stiprus, jis ypač jaučiamas įvairių juos suvienijančių renginių, pavyzdžiui, krepšinio varžybų metu. Tiesiog reikia iniciatyvų, kurios pažadintų tuos jausmus. Ar mumyse jie nemiega? (Aidas šypsodamasis rodo į užrašą „Lietuva“ ant savo džemperio).
Krepšininkas Mindaugas ŽUKAUSKAS su sūnumis Mantvydu (dešinėje) ir Deividu:
— Balsus namuose prieš himno giedojimą šiek tiek palavinome (juokiasi), tik gausesnio būrio žmonių aikštėje pasigendu. Tikrai tikėjausi, kad jų bus daugiau, gal atvėsę orai planus sumaišė. Pats sumanymas — tikrai įspūdingas.
Man gimtinės ilgesys, patriotiškumas — gerai pažįstami jausmai, turbūt juos geriausiai pajunti, išvykęs iš Lietuvos. Lietuva mane traukia kaip magnetas, grįžti namo — didelis įvykis. Manau, kad ir Lietuvoje nuolat gyvenantys žmonės ne mažiau myli savo Tėvynę.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
