Kryžių kalno koplyčia: inkliuzas ar nauja statyba?

Kryžių kalno koplyčia: inkliuzas ar nauja statyba?

Kryžių kalno koplyčios, kurioje šv. Mišias 1993 metais aukojo popiežius Jonas Paulius II, likimas neišspręstas du dešimtmečius. Projekto autorius Algimantas Jukna siekia koplyčią atstatyti. Paveldosaugininkai kraipo galvas, kad koplyčia tampa svarbesnė nei pats Kryžių kalnas.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Su inkliuzais

Kryžių kalno koplyčia į Kultūros vertybių registrą buvo įtraukta 2011 metų gruodį.

„Nesolidu laikyti tą pastatėlį apipešiotą, tarsi po karo. Pastatas – jau istorinis, per laiką prilipo prie Kryžių kalno. Mano koplytėlė tiek išstovėjo, "Anatolijaus" uraganą pragyveno, tegul stovi dar 100 metų“, – sako koplyčios projekto autorius, Šiaulių rajono tarybos narys A. Jukna.

Pasak architekto, Šiaulių rajono savivaldybė 12 tūkstančių litų kainavusį statybos projektą užsakė šių metų vasarį. Jo teigimu, projektas buvo reikalingas dviem aspektais: įteisinti statinį ir, gavus lėšų, jį atstatyti.

Architektas ant stalo išskleidžia du koplyčios projektus.

Pirmasis autoriaus sumanymas – koplyčią iš trijų pusių įstiklinti, kad būtų apsauga nuo vėjo. Pagal šį projektą statyba ir aplinkos sutvarkymas kainuotų 231 tūkstantį litų. Vien pastato statyba kainuotų 134000 litų. Šis projektas sulaukė priekaištų dėl atitvarų ir per didelės sąmatos.

Antras projekto variantas (be stiklo atitvarų) kainuotų 170 tūkstančių litų. Vien pastato statyba atsieitų 103000 litų. Likusi suma – apšvietimo ir aplinkos tvarkymo darbai.

Pasak A. Juknos, abu variantai įstatymų reikalavimus atitinka, abiem atliktos ekspertizės.

Ar tai būtų koplyčios perstatymas? „Renovavimas arba tvarkyba“, – patikslina architektas. O jei koplyčia – su stiklu? Kiek pamąstęs, A. Jukna paaiškina: „Žinokite, gali būti tokie nauji inkliuzai.“

Nėra pinigų

A. Jukna mano, kad idealus finansavimo variantas būtų valstybės biudžeto lėšos. To tikėtasi ir laukiant popiežiaus apsilankymo Lietuvoje 20 metų jubiliejaus.

„Turėjome juridiškai įteisintą projektą, atrodė, gal 200 tūkstančių litų valstybei nebūtų per dideli pinigai, kai milijonai vaikšto“, – sako A. Jukna.

Praėjusių metų spalį Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas su Šiaulių vyskupu Eugenijumi Bartuliu kreipėsi į premjerą. Lėšų neatsirado. 2013 metų gegužę, kai projektas buvo beveik baigiamas, dėl paramos kreiptasi dar kartą. Neigiamus atsakymus pateikė Kultūros paveldo departamentas, Kultūros, Finansų ministerijos.

Įsitraukė ir konservatoriai

„Šiaulių krašto“ žiniomis, dėl lėšų skyrimo koplyčiai spalį į kultūros ministrą kreipėsi ir A. Juknos bendrapartietė, konservatorė Seimo Pirmininko pavaduotoja Irena Degutienė.

Rašte I. Degutienė prašo, kad būtų atkreiptas dėmesys „į neatidėliotiną poreikį tvarkyti Kryžių kalno koplyčią“.

„Išties apmaudu, kad nebuvo rasta galimybių sutvarkyti Kryžių kalno koplyčią iki palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II apsilankymo Lietuvoje dvidešimtmečio minėjimo, todėl daugybė tikinčiųjų tikisi, kad ši klaida bus ištaisyta artimiausiu metu“, – rašo I. Degutienė.

„Iš kur žinote?“ – klausimu į klausimą, kaip į koplyčios atstatymo reikalus buvo įtraukta I. Degutienė, atsako A. Jukna. – I. Degutienė – labai padori, pilietiška moteris, turbūt ją pasiekė informacija“.

Galbūt konservatoriai koplyčios likimu galėjo susidomėti kiek anksčiau, būdami valdžioje, ir skirti reikalingą sumą?

„Nekomentuoju, kaip ten sakoma. Keistokai atrodys“, – juokiasi politikas.

Jei valdžia nepersigalvos, A. Jukna tikisi verslo paramos: „Jei nepavyks, manyčiau, kad Savivaldybė būtų priversta atidaryti sąskaitą. Iš bobučių nepatogu rinkti.“

Bus ir bažnyčia

Neatsisakoma ir bažnyčios statybos prie Kryžių kalno. Pagal popiežiaus Jono Pauliaus II piligrimų kelio programą, 2014–2018 metais turėtų būti įrengtos Kryžiaus kelio stotys, parengtas bažnyčios statybos projektas, pradėti darbai. Dauguma darbų būtų finansuojami iš 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos.

Sklypas bažnyčiai yra sufomuotas.

A. Juknos nuomone, bažnyčia ir koplyčia netrukdytų viena kitai.

Šiaulių rajono meras Algimantas Gaubas skaičiuoja, kad visam komplektui – koplyčiai pastatyti, aplinkai sutvarkyti, vaizdo kameroms Kryžių kalno apsaugai įrengti – reikia apie 300 tūkstančių litų.

Visi mero kreipimaisi į Vyriausybę grįžo su tuo pačiu atsakymu: ieškoti lėšų iš savo biudžeto.

„Savivaldybė vis tiek tą reikalą išspręs, ieškosime lėšų kitais metais“, – sako meras.

A. Gaubas svarsto, kad lėšų Kryžių kalnui tvarkyti reikėtų skirti Savivaldybės biudžeto tiksline eilute. Šiuo metu 20–30 tūkstančių elementariai tvarkai palaikyti skiriama per Meškuičių seniūniją. Nuolatinei priežiūrai, mero skaičiavimu, per metus reikėtų 200 tūkstančių litų.

Meras mato tokią išeitį: „Valstybė prisidėtų prie finansavimo, mes tvarkytume ir prižiūrėtume, o bažnyčia atlikinėtų apeigas – visi Kryžių kalne tilptume.“

Kam garbė, kam šiukšlės

Kultūros paveldo departamento Šiaulių teritorinio padalinio vedėjas Rytis Budrys pažymi, kad Kryžių kalno koplyčia yra įrašyta į Kultūros vertybių registrą, tad valstybė jai garantuoja teisinę apsaugą.

„Šiam objektui sunykti grėsmės nebėra, o jo tvarkymas – valdytojo reikalas. Šiaulių rajono savivaldybės administracija pagal galimybes bei prioritetus pati gali nuspręsti, kaip tai daryti“, – sako R. Budrys.

Jo nuomone, Kryžių kalno aplinką būtų tikslinga tvarkyti kompleksiškai, kad lankytojams nesusidarytų įspūdis, jog Kryžių kalnas yra prie koplyčios, o ne koplyčia prie Kryžių kalno.

Paveldosaugininkams daugiau rūpesčių šiandien kelia ne koplyčios, o paties Kryžių kalno situacija.

R. Budrio teigimu, kalnas vizualiai smenga: didieji kryžiai statomi kalno prieigose, nes viršūnė sunkiai prieinama.

Neišspręsta ir Kryžių kalno priežiūros finansavimo problema.

„Visi pripažįsta, kad tai – nacionalinės svarbos objektas, bet vis dar tvarkomas kone vienos seniūnijos pastangomis. Ne veltui apie gausiai turistų lankomą Kryžių kalną sakoma: pelnas – Rygai, šlovė – Šiaulių miestui, o šiukšlės – Šiaulių rajonui“, – sako R. Budrys.

Jono TAMULIO nuotr.

STATINYS: Medinės koplyčios grindys nuardytos 2011 metų rudenį. Liko karkasas, metalinė konstrukcija.

VIZIJA: „Leidimą statyti turime, reikia pinigų. Jei lėšų atsirastų, viskas būtų sustyguota: Savivaldybė perka paslaugas ir ankstyvą pavasarį pradeda darbus. Turizmo sezonui viskas būtų sutvarkyta ir sarmatos neturėtume“, – sako projekto autorius Algimantas Jukna.

PROJEKTAS I: Kryžių kalno koplyčios projektas su įstiklinimu. Pagal šį projektą statyba ir aplinkos sutvarkymas kainuotų 231 tūkstantį litų. Šis projektas sulaukė priekaištų dėl atitvarų ir per didelės sąmatos.

PROJEKTAS II: Kryžių kalno koplyčios autentiško atstatymo projektas. Kaina – 170 tūkstančių litų.