Naujausios
Kryžių kalno atlaiduose–prašymai ir padėkos
Ieva PETUŠKAITĖ
Šį sekmadienį, Šv. Onos vardo dieną, Kryžių kalno atlaidai iš įvairių kraštų kvietė tikinčiuosius melstis ir prašyti Dievo įvairių malonių.
Šie metai išskirtiniai dviem svarbiomis datomis–švenčiame Lietuvos vardo tūkstantmetį, tuo pačiu krikščioniškasis pasaulis mini šventojo Brunono misijos ir kankinystės tūkstančio metų sukaktį. Į Kryžių kalno atlaidus maldininkai atžygiavo su didele kolona piligrimų, atvažiavo su dviračiais, mašinomis. Keletas jų sutiko pasidalinti įspūdžiais ir išduoti priežastis, kodėl ši vieta jiems yra traukos centras.
ŽYGIS: Iš Šiaulių katedros į Kryžių kalną patraukė beveik pusę tūkstančio piligrimų.
SAULĖ: Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis taip pat slėpėsi nuo saulės spindulių.
Šiaulietis Juozas
Kryžiaus kalno atlaiduose dalyvauju jau 7 metus iš eilės. Šiandien Šv. Onos šventė, todėl reikia važiuoti jos pasveikinti. Ir mano kryžiai - vienas mažesnis, vienas didesnis - yra ten prikabinti. Reikia juos aplankyti per metus nors vieną kartą. Be to, esu kaip tik tokio amžiaus, kai tik po kalnus ir vaikščioti bei prašyti Dievo malonių, kad po mirties priimtų pas save.
Ko šiemet prašysiu? Pirmiau reikia duoti, o tik tada prašyti. Jeigu nieko neduodi, tai kam tada prašyti? O ką Dievui galima duoti? Gerų darbų, melstis, giedoti - ką aš ir darau.
Vilnietė Elvyra
Kryžių kalne lankausi antrąkart, tačiau atlaiduose dalyvauju pirmą kartą. Jau 20 metų giedu Vilniaus Arkikatedros bazilikos didžiajame chore. Šiandien giedosime Mišiose Šiaulių katedroje ir Kryžių kalne. Dievo visada prašau sveikatos ir palaimos vaikams, jų šeimoms ir visiems artimiesiems. Pirmiausia, aišku, jam padėkoju.
Sandra ir Valentina iš Kužių
Atvažiavom pasimelsti. Su dviračiu kelionė užtruko apie valandą ir 10 minučių, tačiau man tai nėra daug. Šiemet prašysiu sveikatos: jei jos bus, tai bus visko.
Šeima iš Šiaulių: Marius, Erikas, Martynas, Audronė
Per televizorių pamatėme, kad šiandien čia vyks atlaidai, dėl to ir atvažiavome. Kryžių kalne kryželius kabiname nuo pat pirmo sūnaus gimimo, vėliau dar vieną pakabinom ir kitam. Prašysime tik sveikatos ir ramybės, daugiau nieko, pinigų „prūdų“ nereikia. Jaučiame keistus sentimentus šiai vietai: ne poilsis, bet tvyranti ramybė, atsigavimas kaskart mus čia vis atveda.
Valdemaras iš Jurbarko rajono
Pirmą kartą gyvenime esu šiuose atlaiduose, nes giminės pasakė. Ruošiamės čia statyti kryžių už savo šeimą, nes, manau, kad žmonės čia šiaip sau nevažiuoja, kažkas turbūt slegia juos.
Brolis Audrius, Pranciškonų vienuolis iš Petrašiūnų parapijos
Atkeliavau čia su piligrimais. Ši piligrimų kelionė man primena, kad kiekvienas kelias turi kažkokį tikslą, todėl jį reikia įprasminti, dėl to gyvenam. Čia irgi tas pats: nors atkarpa nedidelė, bet visi einam Dievo link. Pasijuntame esantys vienos minties ir tikėjimo bendruomenėje.
Ateinu čia melstis už pašaukimus, už Lietuvą, kad ji nebijotų kryžiaus, nes dabar mes bėgam nuo jo, ir atrodo, kad jis mus pražudys, nors kryžius yra mūsų viltis ir tikras gyvenimas. Kiekvienas žmogus visada gauna tiek, kiek jo širdis yra pasiruošusi priimti.
Giedriaus BARANAUSKO nuotr.
