Krizę suvaldė tik Premjeras

Krizę suvaldė tik Premjeras

Krizę suvaldė tik Premjeras

Šalies premjeras Andrius Kubilius jau pareiškė, kad krizė suvaldyta, pajuokavo net ir kurią dieną ji baigėsi. Humoras sunkiomis akimirkomis gal ir padeda, tačiau verslininkai kraipo galvas: iš krizės neišbrenda nei stambus, nei smulkus verslas. Šį rudenį verslininkai prognuozoja būsiant pražūtingu.

Angelė MOCKUTĖ

angele@skrastas.lt

Išgyvenimo metas

Žydrūnas Grinius, UAB „Grafų baldai“ direktorius, pernai pripažintas patraukliausiu Šiaulių darbdaviu gamybos sektoriuje, skaičiuoja: nuo vasario mėnesio įmonė dirba keturias dienas per savaitę, apyvarta sumažėjo apie 60 procentų; atlyginimams sumažėjus iki 30-ties procentų, darbuotojų nereikėjo atleisti — patys išėjo.

„Visi ieškojo kur geriau, nes minimalų atlyginimą galima gauti užsiregistravus Darbo biržoje. Žmogui užtenka jos išmokų ir jis net neeikovoja kuro važinėdamas į darbą. Kol kas neatsigauname, gerai, kad pardavimai nustojo kristi“, — sakė direktorius.

Ž. Grinius prognozuoja, jog pagerėjimas ateis ne anksčiau kaip ateinančių metų rudenį. Tą laiką įmonė tikisi išlaukti ir išsilaikyti. Guodžia vienintelis dalykas — gal sumažės konkurencija?

„Bus bankrotų, pyrago gabalas pasidalins tarp likusiųjų. Mus gelbėjo tik tai, kad krizę sutikome užsiauginę pakankamai riebalų“, — direktorius vaizdžiai palygino įmonės vidinius resursus.

Bet „riebalai“ gali greitai nutirpti. Jei Seimas pritars ir nuo rugpjūčio 1 dienos iki 21 procentų didės PVM tarifas, bendrovė baldų kainų negalės kelti. Nuostolius teks kompensuoti iš savo lėšų. Ž. Griniaus nuomone, šis ruduo daug kam bus pražūtingas.

Krizė skatina ruoštis ateičiai

„Savo verslo nuo krizės nesuvaldome. Kalbos lieka kalbomis, gal jie ten, aukščiau, ką nors jaučia“, — šmaikštauja Algirdas Gluodas, UAB “Rūta“ direktorius apie Premjero kalbas dėl suvaldytos krizės.

Bendrovės produkcijos parduodama mažiau ne tik vietinėje rinkoje. Be to, saldainių gamintojams atėjo nepalankiausias metas — vasara, kai šokoladinius saldainius „išstumia“ ledai, karamelės, vaisvandeniai. Nors tai būdavo natūralus procesas ir ekonominio pakilimo laikais, nesibaigiančios krizės sąlygomis dėl to ypač nerimaujama. Šį pusmetį ženkliai sumažėjo ir eksportas į dvi didžiausias užsienio rinkas — Vokietiją ir Estiją.

Pasak direktoriaus, darbuotojų mažėja natūraliai, žmogui išėjus į pensiją, į jo vietą kitas nepriimamas. Bendrovėje dirbdavo apie 240 darbuotojų, šiandien jų yra 227.

Administracijos darbuotojams sutikus, iki rugsėjo 1 dienos 10-čia procentų sumažinti atlyginimai. Darbo diena kol kas netrumpinama, žmonėms nemokamos atostogos masiškai nesiūlomos.

Pasak direktoriaus, nieko gero gamybininkams neduoda ir didinamas PVM — eilinį kartą bus stveriamasi už galvų. Bet A. Gluodas nusiteikęs karingai: „Rūta“ nesiruošia iš rinkos nei sukti, nei bėgti.

Bendrovė nesiruošia stabdyti ir penkių savo projektų.

„Jie pradėti padedant Europos Sąjungai. Geriname techninį aprūpinamą, perkame įrengimus — sustoti negalima, ateis geresni laikai ir jiems reikia pasiruošti“, — ūkiškai paaiškino A. Gluodas. Anot jo, kuo prasčiau, tuo daugiau reikia dirbti.

Kada krizė bus ne tik suvaldyta, bet ir įveikta, A. Gluodas nesiima prognozuoti — eksporto sumažėjimas rodo, kad krizė yra įsisiautėjusi ne tik pas mus.

Kainų mažinti nebėra iš ko

„Nematau, kad įveikiant krizę iš valdžios pusės būtų kas nors padaryta. Tai akivaizdu pagal dabartines darbų apimtis. Šiandien atvežami remontuoti seni, kritinės techninės būklės automobiliai. Žmonės tenori, kad jie važiuotų. Kažkada planavę pirkti naujus, tebevažinėja senais automobiliais“, — pasakojo Sigitas Žilinskas, Kairių autoserviso direktorius.

Geresniais laikas čia dirbo 3— 4 meistrai. Šiandien dirba du autošaltkalviai, kiti išvažiavo į užsienį.

Likę meistrai dirba neskubėdami, parūkydami. Pirmadienį iki pietų buvo suremontavę vieną automobilį, kitą spės iki darbo pabaigos.

Tokia situacija, kad likę du žmonės stovėtų be darbo, prasidėjo prieš nepilnus metus. Atlyginimai meistrams sumažinti iki minimumo, nebėra iš ko skirti premijų.

„Priekinių kaladėlių keitimas gerais laikais, priklausomai nuo automobilio, būdavo 30— 60 litų, dabar kaina krito pusiau. Granatos gumos keitimas kainuodavo 40— 80, dabar didžiausia kaina 60 litų, mažiausia — 40. Jos mažinti nebėra kur“, — rankomis skėsteli S. Žilinskas.

Kad įmonė išsilaikytų, direktorius atsisakė papildomų išlaidų — nebėra valdiško automobilio, detales veža nuosavu, stengiamasi, kad klientas detales pristatytų pats.

„Kritome dvejus metus atgal“

Taip „suvaldytos krizės“ metu sako individualios statybinės organizacijos direktorius Kęstas, anksčiau turėjęs keliasdešimt darbuotojų. Dabar be paties yra trys statybininkai ir su jais sudarytos terminuotos darbo sutartys — konkrečiam objektui.

„Laukiame, kol bus paskirstyti pinigai ligoninių, darželių, mokyklų remontui ir paskelbti darbų konkursai. Vieni jau įvyko, bet laimėtojai apskundžiami ir vėl viskas iš naujo — statybininkai dabar vienas kitą smaugia“, — realią situaciją nupasakojo įmonės vadovas.

Jis prisimena nesenus laikus, kai darbus galėjo rinktis. Dabar atvirkščiai — ieško pats ir neranda. Jei randa, už juos pasiūlo tokią žemą kainą, kad geriau eiti gatvių šluoti. Kęstas juokiasi: jis pats, direktorius, uždarbiauja plyteles klodamas ar atlikdamas smulkius remonto darbus.

„Krizę jaučiame pilnai. Pavarčiau Lietuvos statybos darbų sąmatos programą, kuria vadovaujasi konkursų rengėjai. Šių metų kovą patvirtinti darbų įkainiai atitinka 2007-ųjų įkainius. Dvejus metus kritome atgal. Bet duonos kainos nekrito“, — konstatavo jis.

Kiaušinių ir duonos dar reikia

Nijolė Kavaliauskienė, bendrovės „Ginkūnų paukštynas“ direktorė, sako, kad darbuotojų atleisti neteko, atlyginimai, kurie yra didesni už minimalius, nemažinti. Tačiau direktorė su nerimu laukia rudens.

„Esame apkrauti didesniais mokesčiais. Anksčiau buvome atleisti nuo pelno mokesčio, dabar mokame 5 procentus. Jei dar iki 21 procento didės PVM, tai ypač atsilieps vartotojui. Ir taip vasarą žmonės mažiau perka kiaušinių. Jei nebepirks visai, mes žlugę iš karto. Situacija aiškės rudeniop, kai žinosime pašarinių grūdų kainas“, — sakė N. Kavaliauskienė.

Duoną kepantis ūkininkas Petras Barysta sakė nepajutęs, kad duonos nepirktų. Jo negąsdina ir 2 procentais žadamas didinti PVM mokestis. Jei jis didės, yra tendencija tiek pat mažinti duonos kainą — atpigę grūdai ir miltai leis išbalansuoti skirtumą.

CITATA: „Verslininkas prognozuoja, jog pagerėjimas ateis ne anksčiau kaip ateinančių metų rudenį. Tą laiką įmonė tikisi išlaukti ir išsilaikyti. Guodžia viena — gal sumažės konkurencija?

VAIZDAS: Tokį vaizdą galima pamatyti ne vienoje mažesnėje automobilių remonto įmonėje. Du automobiliai per dieną — vienas ryte, kitas popiet.

RYŽTAS: Kad išgyventų, Sigitas Žilinskas, Kairių autoserviso direktorius, sako laikysiąs įsikibęs

NUOMONĖ: „Dirbant konkretų darbą nesinori politikuoti. Mes darbais, o ne žodžiais turime vadovautis“, — sakė Algirdas Gluodas, UAB “Rūta“ direktorius.

.

 

Jono TAMULIO nuotr.