Naujausios
Kraujo centre – atlyginimų mažakraujystė
UAB „Kraujo donorystės centro“ Šiaulių skyriaus darbuotojai propaguoja neatlygintiną donorystę, o jų darbdaviai skatina neatlygintiną darbą.
Jau keletą mėnesių be algų gyvenantys centro darbuotojai planuoja savo uždirbtų pinigų ieškoti per teismus. Donorystės puoselėtojai baiminasi, kad finansiniai nesklandumai pakenks taurios donoro veiklos įvaizdžiui.
Centro likimas dar neaiškus net sveikatos ministerijai, tačiau prognozės gero nežada.
Alvydas JANUŠEVIČIUS
alvydas@skrastas.lt
Dirba neatlygintinai
Centro darbuotojai jau keletą mėnesių dirba visai be atlyginimo. Anot darbuotojų, nuo praėjusių metų rugsėjo bendrovė pradėjo mokėti nepilną atlyginimą ir iki kovo „išmesdavo“ vis po kelis šimtus litų. Nuo kovo – nė lito.
Darbuotojai buvo maitinami pažadais, kad netrukus bus išmokėta už keletą mėnesių iš karto, tačiau dauguma jau tuo nebetiki.
Jau yra paliekančių darbo vietą, o likusiuosius dar sulaiko viltis taikiai atgauti bent dalį uždirbtų pinigų.
Šiaulių skyriuje dirba apie 15 darbuotojų. Jų atlyginimai vidutiniškai siekia per tūkstantį litų. Darbo nesumažėjo. Yra nemažai nuolatinių donorų.
Darbo vietą paliekantys žmonės teigia bandysiantys pinigus atsiimti teismo keliu.
Darbuotojams neramu, kad dėl tokios situacijos gali nukentėti kilni veikla – kraujo donorystė.
Iš įvairių nuogirdų ir kalbų žmonės tik spėlioja, kad nuo sausio mėnesio UAB bus perkrikštyta į viešąją įstaigą, o uždirbti pinigai bus užmiršti kaip svetimi.
Darbuotojai sako nieko apie finansinę situaciją bendrovėje nežinantys, nes niekas jų ir neinformuoja.
Bendri bet svetimi reikalai
Kraujo donorystės centras, kadaise veikęs prie Šiaulių ligoninės, dabar yra suskaidytas į kelias dalis ir kiekviena iš jų veikia atskirai.
„Kraujo donorystės centras“ yra atsakingi už kraujo paėmimą. VšĮ „Šiaulių donoras“ rūpinasi neatlygintinos donorystės skatinimu ir akcijų organizavimu. „Kraujo bankas“ yra Respublikinės Šiaulių ligoninės padalinys ir stengiasi, kad reikiamas kraujas ar jo komponentai kuo greičiau pasiektų ligonį.
„Kraujo donorystės centro“ pagrindinė būstinė Kaune. Padaliniai – Alytuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.
Kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose analogiška veikla užsiima VšĮ „Nacionalinis kraujo centras“.
Petras Simavičius, Šiaulių ligoninės generalinis direktorius, sako nieko nežinantis apie „Kraujo donorystės centro“ finansines reikalus ir nemanantis, kad bendrovei žlugus, atsargoje nebebūtų kraujo.
Gal Centro funkcijas vėl perims ligoninė? „Manau, kad tuo turi pasirūpinti Sveikatos ministerija. Tai ne mūsų kompetencija. Jei ministerija nuspręs kraują imti ligoninėje, vadinasi taip ir bus“.
Ministerija nebeturi akcijų
Sveikatos viceministras Audrius Klišonis teigia, kad ministerijai yra žinoma, jog „Kraujo donorystės centras“ neatsiskaito su darbuotojais.
Ministerija planuoja svarstyti šią situaciją, tačiau į ūkinius bendrovės reikalus nesikiša.
Nuo praėjusių metų pabaigos ministerija jau nebėra „Kraujo donorystės centro“ dalininkė. Ji savo 49 procentus akcijų atidavė į Turto fondą, tačiau iki šiol šio turto niekas neįsigijo. Likusią dalį valdo bendrovės direktorius Artūras Jonas Venslauskas.
Anot viceministro, Kauno teritorinės ligonių kasos pareikalavo bendrovę grąžinti galimai neteisėtai panaudotas lėšas, skirtas neatlygintinai kraujo donorystei. Suma siekai 300 tūkstančių litų.
Ministras pataria algų negaunantiems darbuotojams teisybės ieškoti teismo keliu, nes ministerija privačios bendrovės turto areštuoti ar jo išieškoti negalinti.
„Kraujo donorystės centro“ direktorius pastarosiomis dienomis telefonu nebuvo pasiekiamas, o komentuoti apie situaciją bendrovėje nebuvo įgaliotas joks asmuo.
Grėsmė ligoniams
VšĮ „Šiaulių donoras“ vadovė ir medikė Danutė Jakštonienė sako, kad jai „Kraujo donorystės centro“ finansinės problemos nerūpi. Jei centro neliks, bus medikų komanda, kuri reikalui esant kraują iš donorų paims. Ten galės dirbti tie patys darbuotojai, kurie dabar negauna algų.
Ilgus metus donorystės srityje dirbanti D. Jakštonienė baiminasi tik vieno – vos kyla kokie skandalai minėtose institucijose, tuojau pat sumažėja donorų. Tai reiškia, kad kai kuriems ligoniams iškyla pavojus neišgyventi.
Medikė tvirtina, kad per įvairias šventes kraujo prireikia daugiausiai. Jos žiniomis, Joninių naktį medikai bent keturis kartus važiavo į Kauną kraujo parsivežti.
D. Jakštonienė įsitikinusi, kad per Šiaulių regione vyksiančias penktąsias TAFISA pasaulio žaidynės kraujo gali prireikti žymiai daugiau.
Medikė tvirtina, kad neatlygintinų donorų organizacijoms Sveikatos ministerija lėšas skirtų tiesiogiai, o ne per kraujo donorystės centrus.
„Mes savo veiklos nenutrauksime. Jei „Kraujo donorystės centro“ neliks, atvažiuos kraujo paimti kiti“.
D. Jakštonienė priminė, kad su donorais dirbantiems medikams atlyginimų jau teko kartą ieškoti per teismą, kai prieš keletą metų kraujo donorystė buvo atskiriama nuo Šiaulių ligoninės.
„Tuomet atlyginimus atsiėmėme tik per teismus. Teko sugaišti keletą mėnesių ir paaukoti nemažai nervų“, – prisimena D. Jakštonienė, drąsindama centro darbuotojus ieškoti teisingumo teismuose.
Jono TAMULIO nuotr.
KILNUMAS: Kraujo donorystė – kilni veikla, tačiau ir šioje sistemoje yra ką veikti specialiosioms tarnyboms.
GRĖSMĖ: VšĮ „Šiaulių donoras“ vadovė primena, kad bet kokie vieši skandalai kraujo donorystės įstaigose gerokai sumažina donorų skaičių ir sukelia pavojų neišgyventi kai kuriems ligoniams.
'LABDARA": „Kraujo donorystės centras“, skatindamas neatlygintiną donorystę, pats priverstas jau nuo lapkričio mėnesio dirbti neatlygintinai.
