Naujausios
Kraštotyrininkas iš pašaukimo
Žarėnuose (Šiaulių rajonas), minint Knygnešio dieną, apdovanotas geriausias 2010 metų Šiaulių rajono kraštotyrininkas Leonardas Skėrys. Šiuo apdovanojimu Lietuvos Garbės kraštotyrininkas, sveikintojų tituluotas Žarėnų, Šakynos apylinkių metraštininku, šviesuoliu, gyvąja enciklopedija, įvertintas jau antrą kartą.
Živilė KAVALIAUSKAITĖ
zivile@skrastas.lt
Nenuilstantis kraštotyrininkas
Geriausi Šiaulių rajono kraštotyrininkai renkami dešimtą kartą. L. Skėrys 2001 metais buvo pirmasis, įkuriam skirtas „Metų kraštotyrininko“ apdovanojimas.
Netoli Žarėnų esančiame Baužų kaime gyvenančiam L. Skėriui metų kraštotyrininko vardas suteiktas už kraštotyros darbus, atskleidžiančius primirštas šio krašto istorijas, už vietų, kuriose žuvo pokario rezistencijos dalyviai, už Šakynos krašto knygnešio Ignacijaus Normanto atminimo įamžinimą.
Renginyje apdovanotas ir jaunasis Šiaulių rajono metų kraštotyrininkas Kužių vidurinės mokyklos dešimtokas Artūras Malevanovas.
Paminėti Knygnešio dienos ir pagerbti metų kraštotyrininko susirinko pilnutėlė Žarėnų salė, L. Skėrį sveikino rajono valdžios atstovai, kultūros darbuotojai, bendraminčiai.
Dukart „Metų kraštotyrininko“ skiriamasis ženklas — užrašų knygutė nutrintais viršeliais, kurioje surašyti jau nuveikti ir būsimi darbai.
„Kas padaryta, padaryta. O įvertins darbą istorija“, — kukliai sakė laureatas, nuosekliai ir kantriai ieškantis praeities.
Salėje veikė nedidė paroda, skirta L. Skėrio ir Anapilin iškeliavusio bibliotekininko, literato Antano Budzinsko darbams įprasminti ir atminti. Parodytas filmas, skirtas Šiaulių krašto knygnešiams atminti „Jie nešė lietuvišką knygą“, koncertavo Šiaulių rajono kultūros centro ansamblis “Kolegos“ ir Žarėnų kapela “Užkampis“.
Kartu su „Užkampio“ kolektyvu į sceną užlipo ir L. Skėrys: būtent jo pastangomis Žarėnuose nenutyla muzika. Ir šį kartą L. Skėrys užgrojo: “Ko liūdi, berželi, ko liūdi...“. Kraštotyrininko rankose vėl atgijo garsioji mandola, pokariu Šiauliuose su karo belaisviu išmainyta į sviestą ir lašinius.
Skaudžiausios — pokario istorijos
„Netikėtas man šis apdovanojimas. Mano amžiuje tai — didelis įvykis, net ašarą nubraukiau, ypač, kai pamačiau tiek žmonių, dukrą su anūku, — po renginio sakė L. Skėrys. — Širdis dar jauna, bet amžius daro savo. Norėtųsi dar daug darbų padaryti. Ir daug pradėtų darbų yra“.
Kraštotyra L. Skėrys susidomėjo dar tarybiniais metais, dirbdamas miškininku: fotografavo gamtos vaizdelius, rinko legendas. Vėliau temos išsiplėtė.
Kalbėdamas apie nuveiktus darbus, kraštotyrininkas sako, kad sunkiausias ir skaudžiausias jam — pokario metas ir istorijos.
„Žmonės buvo tiek supriešinti! Mano paties vieni giminės buvo karininkai, kiti — stribokai. Būdavo, susitiks visi, išgers alaus ir sakys: “Duok šautuvą, tu stribokas, tau nereikia, tu gausi iš okupantų.“ Ir tokių atvejų būta“, — pasakoja L. Skėrys.
Metų kraštotyrininkas partizaninį judėjimą matė iš arti. Iki šio iš atminties nedyla tįsančių, pūvančių kūnų vaizdai aikštėse.
L. Skėrys medžiagą apie partizanus pradėjo rinkti prasidėjus Sąjūdžiui. Kraštotyrininko užrašuose — partizanų pavardės ir likimai, mūšių ir palaidojimų vietos, surinktos nuotraukos ir prisiminimai. Jis ne tik renka partizanų istoriją, bet ir įamžina skaudžią praeitį menančias vietas, pats projektavo ir pastatė ne vieną paminklą. Simbolines lenteles tvirtina ir ant partizanų motinų kapų.
Po trupinį surinko žinias apie 1945 metų Skobiškių, 1945 metų Semeniškių, 1946 metų Kinkių kautynes.
Dabar L. Skėrys siekia surašyti biografijas šeimų, iš kurių į mišką išėjo trys-keturi broliai.
„Tuomet, per dvidešimt metų, lietuviai buvo patriotiškai išauklėti, tautiškumas ugdytas jaunųjų ūkininkų, jaunalietuvių, šaulių organizacijose. Per dabartinį dvidešimtmetį to neturime. Plaukiame vis į šoną“, — išgyvena L. Skėrys.
LAUREATAS: „Kraštotyra man — ne pomėgis, tai — visas gyvenimas. Iš prigimties aš toks“, — sako antrą kartą Šiaulių rajono “Metų kraštotyrininko“ titulu įvertintas Leonardas Skėrys.
RENGINYS: Domėjimasis kraštotyra ir daina suvienijo Knygnešio dienos ir „Metų kraštotyrininko“ pagerbimo dalyvius. Ant stalo — parodos, skirtos L. Skėriui ir A. Budzinskui, eksponatai.
Jono TAMULIO nuotr.
