Naujausios
Kraštietis Maidane: „Jie eis iki galo“
Rytis Juodeika, buvęs radviliškietis, prieš keletą dienų grįžo iš Ukrainos sostinės Kijevo, kur penkerius metus dirba vieno didžiausių pasaulyje reklamos agentūrų tinklo BBDO Ukrainos agentūros kūrybos vadovu. Buvo dienų, kai jis suprato, jog reikia ieškoti artimiausio skrydžio į Lietuvą. Tačiau net ir sunkiausiu metu ėjo į Maidaną – dėl žmonių, kuriančių istoriją ir kitokį pasaulį.
Rita ŽADEIKYTĖ
rita@skrastas.lt
Darbo dienos punktas
„Maidane jau daug nuovargio. Minus 20 laipsnių, valandos šaltyje. Jau daugiau, kaip du mėnesiai. Tie žmonės niekur nebesitrauks, kol nelaimės bent pirmalaikių prezidento rinkimų“, – sako tik ką iš Kijevo grįžęs R. Juodeika.
Jis ir jo draugai, kaip ir absoliuti dauguma Kijevo gyventojų, dažnai eina į Maidaną. Tai lyg dar vienas darbo dienos privalomas punktas. Vieni šeimos nariai eina į Maidaną iš ryto, kiti – vakare, treti budi naktį. Darbdaviai liberaliai žiūri į šiek tiek vėluojančius darbuotojus, nes jie tik paryčiais grįžta iš Maidano nors truputį pamiegoti. Ištikimiausi protestuotojai dažniausia budi naktį, kai Maidane kiek sumažėja žmonių.
Pasak R. Juodeikos, žmonės labai sunerimo, kai sausio 16–ąją Ukrainos valdžia priėmė susirinkimų laisvę varžančius įstatymus, bet kada ir bet kas galėjo būti sulaikytas ir jam „prisiūta“, pavyzdžiui, penkerių metų laisvės atėmimo bausmė už riaušių sukėlimą.
„Visi suvokė, kad realu sėsti į kalėjimą. Kilo didžiulė įtampa, juk, viena vertus, beveik visi turi šeimas ir vaikus, antra vertus, Maidanas jau tapo pareiga savo šaliai ir pagrindiniu įsitikinimu“, – pasakojo R. Juodeika.
Šis įstatymas Ukrainoje atšauktas prieš kelias dienas.
„Visiškas supaprastinimas kalbėti apie pilietinį karą tarp Rytų ir Vakarų Ukrainos. Didžioji dalis aktyvių žmonių yra prieš valdžią, o kita dalis žmonių – pasyvi masė, kurios negali pavadinti prorusiška, ji tiesiog įsitikinusi, kad viskas yra perkama-parduodama. Nesvarbu, kas bus – opozicija ar Janukovyčius, vis tiek vogs, nes valdžia tam ir yra, kad vogtų. Abejingumas ir apolitiškumas, bet ne meilė Rusijai. Jie už tuos, kurie sumokės po 100 litų arba pakels pensijas“, – buvęs su Maidano žmonėmis pasakojo R. Juodeika.
Žmonės bando keisti pasaulį
„Visas Maidanas iki pirmųjų žūčių buvo pilnas labai pozityvių emocijų. Žmonės neįtikėtinai vieningi. Toks jausmas, kad daugelio, ypač jaunų žmonių gyvenimas ir veikla staiga įgavo didesnę prasmę. Žmonės pajuto, kad gali kažką nuveikti, kad jie yra svarbūs, kad dalyvauja istoriniame įvykyje, yra dalis istorijos ir gali keisti pasaulį“, – pasakojo apie atmosferą R. Juodeika.
Slogios neapykantos nuotaikos tvyro tik vienoje iš Maidano aikštės dalių – prie barikadų. Kovotojai ir milicininkai vieni kitiems, pasak R. Juodeikos, jaučia didžiulę neapykantą.
„Sunku įsivaizduoti, kas motyvuoja tuos milicininkus eiti prieš savo tautiečius. Kalbama, kad jiems prižadėti butai, premijos“, – sakė R. Juodeika.
Baisiausia diena Maidane buvusi, pasak R. Juodeikos, kai žuvo pirmosios aukos.
„Iš karto mieste pasklido didžiulė įtampa. Daugybė informacijos, kad valstybinės įstaigos dirbs tik iki 16 valandos, kad gali sustoti transportas. Tą dieną žmonės suvokė, kad gali prasidėti rimtesni susišaudymai“, – įspūdžius prisimena R. Juodeika.
Lietuvio teigimu, iki tos dienos, kai atsirado aukų, daugelis manė, kad valdžios atsistatydinimas daug ką išspręstų. Premjeras atsistatydino, opozicijai pasiūlyti keli postai.
„Jeigu tai būtų įvykę prieš mėnesį, tai būtų buvę palaikyta didžiuliu laimėjimu. Tačiau tai padaryta per vėlai. Daugelis žmonių Ukrainoje mano, kad valdžia padarė tai, kas neatleistina – žuvo žmonės. Įvykius pakeistų nebent priešlaikiniai prezidento rinkimai. O dabar žmonės eina su tokia deklaracija: „Laisvė arba mirtis“ ("Volia abo smert"). Tai iš tiesų daugelio žmonių apsisprendimas, kad jie eis iki galo“, – pasakojo R. Juodeika.
Riba valdžios savivalei
Kijeve R. Juodeika buvo nuo pat Maidano pradžios, vos su nedidelėmis pertraukomis kelionei į Lietuvą.
„Lietuvoje dažnai naudojamos gana pasenusios klišės – proeuropietiška ir prorusiška Ukraina. Šie teiginiai labai apibendrinto pobūdžio ir kiek pritempti Ukrainos situacijai įvardinti“, – mano R. Juodeika.
Jo žodžiais, pačioje Maidano pradžioje nedaug pačių aktyviausių proeuropietiškai nusiteikusių žmonių išėjo palaikyti Vilniuje planuotos pasirašyti Europos Sąjungos ir Ukrainos sutarties. Keletą dienų iki sutarties pasirašymo dienos žmonės stovėjo aikštėje bei pasiliko protestuoti po sutarties nepasirašymo.
„Viskas būtų garantuotai pasibaigę po savaitės ar kitos, taip, kaip buvo dėl Julijos Tymošenko išlaisvinimo. Tačiau naktį į lapkričio 22-ąją (šeštadienį) 4 valandą į Maidaną atėjo padaliniai ir ėmė mušti per naktį budėjusius 700 studentų, juos specialiai apsupę, kad niekas negalėtų pabėgti. Niekas iki šiol Kijeve neranda atsakymo, kas buvo iniciatoriai šio įvykio, kuris buvo visiškai neracionalus“, – prisiminė dviejų mėnesių senumo įvykius R. Juodeika.
Šeštadienio rytą šimtatūkstantinės masės išėjo į Maidaną ne dėl nepasirašytos sutarties su Europos Sąjunga.
„Žmones papiktino tai, kad buvo peržengta plona riba, kurią būtų galima pavadinti valdžios savivale. Jautėsi labai stipri emocija. Žmonės kalbėjo: „Mes kentėjome! Bet po to, kai sumušė vaikus, toliau jau nebėra kur!“ – pasakojo R. Juodeika, po tų įvykių taip pat buvęs Maidane.
Masę augino valdžios savivalė
Dar vienas lūžio momentas Maidano istorijoje buvo gruodžio 11-osios naktis.
„Žmonės gali stovėti kelias dienas, na, savaitę, bet aštuntą dieną įtampa nuslops, atsiras nebetikinčių. Tačiau dar vienas valdžios šturmas įplieskė dar stipresnį ryžtą. Siunčiami SMS ir per valandą masė ima augti geometrine progresija. Skydais žmones bando nustumti, tačiau per valandą masė pasipildo dar keliasdešimčia tūkstančių žmonių. Dar valanda – dar keliasdešimt tūkstančių“, – pasakojo, kaip augo ir plėtėsi Maidanas šių įvykių liudytojas.
Žmonės buvo nusiteikę prieš oligarchinę valdžios struktūrą, tačiau ilgai taip pat nebūtų išlaikę. Į aikštę rinkosi muzikantai, aktoriai, prasidėjo koncertai.
„Visas gruodis Maidane buvo gana linksmas – koncertai, muzika. Kaip malda giedamas Ukrainos himnas“, – pasakojo R. Juodeika.
Maišytas kraujas ir opozicija valdžiai
R. Juodeika įvardijo dar vieną klaidinančią klišę apie įvykius Ukrainoje, esą Ukrainos ukrainiečiai aršiai nusiteikę prieš Ukrainos rusus.
„Tai absoliučiai netikslu, nes dauguma Ukrainos gyventojų laiko save tikrais ukrainiečiais, tik vieni yra rusakalbiai, kitų kalba – ukrainiečių. Tai būtų lengviau suprasti kokiems šveicarams, kai jų šalyje vieni šveicarai kalba vokiškai, kiti prancūziškai“, – pabrėžė R. Juodeika.
Į klausimą, kodėl ukrainietis kalba rusiškai, R. Juodeikos teigimu, atsakymas visada bus toks: tėvas – ukrainietis, mama, pavyzdžiui, lenkų ir graikų, totorių, rusų palikuonė, todėl, kad susikalbėtų, šeimoje pasirinko rusų kalbą.
„Todėl tiksliai apibūdinti ukrainiečių charakterį yra labai sudėtinga dėl didžiulio tautų katilo“, – sakė lietuvis.
Tačiau vieną bendrą charakterio bruožą daugiatautėje Ukrainoje lietuvis surado: „Ukrainiečiai nuo savo kaimynų skiriasi tuo, kad visada siaubingai nemėgsta valdžios. Valdžia sau – žmonės sau. Egzistuoja gana stipri kovos prieš valdžią tradicija. Patys ukrainiečiai kalba, kad į Sovietų Sąjungą komunistų valdžia ukrainiečius paėmė tik nežmonišku teroru – holodomoru (1932-1933 metų badu – red.past.). Po antrojo pasaulinio karo paskutiniai tautos partizanai kalnuose buvo nukauti, berods, 1968 metais“.
Ryčio JUODEIKOS nuotr.
KULTŪRA: Momentas iš Maidano aikštės Kijeve: pianistas kovoja muzika – skambina pianinu Ukrainos milicijos pajėgoms. Maidane nuo pat pirmųjų dienų rinkosi kultūros žmonės, menininkai, muzikantai, aktoriai pareikšti protesto.
PASIRYŽIMAS: Kijeve kabo plakatai, kuriuose pasiryžimas – „Laisvė arba mirtis“ ("Volia abo smert").
VIENYBĖ: Įvykių liudininko žodžiais, per daug banalu būtų sakyti, kad egzistuoja priešprieša tarp proeuropietiškai ir prorusiškai nusiteikusių kovotojų. Rusakalbio ukrainiečio plakatai skelbia, kad jis prieš Ukrainos valdžios gaują.
Asmeninio archyvo nuotr.
KRAŠTIETIS: Rytis Juodeika Maidane buvo nuo pat pirmųjų įvykių lapkričio pabaigoje.
Aleks ZAKLETSKY nuotr.
FRONTAS: Kijeve sukurtas kovos frontas su barikadomis, apsiginklavusia milicija.
