„Kovido“ patirtys: reanimacija ir lengviau nei gripas

Redakcijos archyvo nuotr.
Politikas Edvardas Žakaris su „kovidu“ galynėjosi ligoninėje.
Visuomenės gyvenimą stabdantis koronavirusas sulaukia labai prieštaringų vertinimų. Tie, kurie jį patyrė savo kailiu, gali geriausiai paaiškinti, kas tai yra. Pateikiame kelias istorijas. Paradoksalu, tačiau anksčiau dažnai kartu viešumoje matytus Šiaulių politikus Edvardą Žakarį bei Valerijų Simulik ir „kovidas“ beveik vienu metu paguldė į lovą. Sirgusiųjų patirtys skirtingos – E. Žakaris sirgo sunkiai V. Simulik – lengviau, o šiaulietė anglų filologė mokslų daktarė Laimutė Kasparė sakė gripu yra sirgusi sunkiau, nei „kovidu“.

„Porą kartų galvojau, kad jau viskas“

Šiaulių miesto Tarybos narys, ne vieną kadenciją šiauliečius atstovavęs Seime, 68 metų Edvardas Žakaris tik pirmadienį grįžo iš Respublikinės Šiaulių ligoninės, kur COVID-19 gydėsi 12 parų. Vis dar sunkiai kalbėdamas, vyras pasakojo, kad pirmuosius ligos požymius pajuto spalio 17 dieną.

Atsirado kosulys, pakilo temperatūra, ėmė perštėti gerklę. Ligonis save ramino, kad tai tik peršalimas. Gėrė karštus gėrimus ir tikėjosi, kad praeis. Susisiekus su šeimos gydytoja, E. Žakaris buvo nukreiptas į Karščiavimo kliniką Centro poliklinikoje. Spalio 20 dieną padarė tyrimus ir vakare sulaukė gydytojos skambučio, kuri pranešė, kad tiek jo, tiek žmonos Jolantos testai yra teigiami.

E. Žakaris sakė, kad žmona sirgo lengvesne ligos forma, o jo tyrimų rezultatai nepatiko gydytojui iš karto. Padarius rentgeno nuotrauką, paaiškėjo, kad virusas jau sukėlė abiejų pusių plaučių uždegimą. Ligoniui medikai paaiškino, kad žaidimų nebegali būti, liepė kviesti greitąją ir važiuoti į ligoninę.

Tada politikui dar nebuvo labai blogai, tačiau paguldžius jį į ligoninę situacija kasdien blogėjo. Temperatūra šoktelėjo iki 40 laipsnių, kosulys – baisus.

„Pora kartų galvojau, kad jau viskas: nei iškvėpti oro gali, nei įkvėpti. Ir reanimacijoje teko pagulėti. Deguonies kaukė gelbėjo. Tyrimai rodė labai didelį uždegimą“, – pasakojo E. Žakaris.

Ligonį gydė lašinėmis, leido antibiotikus, kuriuos keitė kelis kartus. Tada ėmė kristi temperatūra, mažėti kosulys.

Apie maistą nesinorėjo net girdėti. Visiškai negalėjo užmigti, per trylika parų ligoninėje pamiegojo gal pusę paros, nes negalėjo rasti sau vietos, gulėjo pusiau sėdomis, buvo apėmęs begalinis silpnumas.

„Neįsivaizdavau, kad gali būti taip baisu. Kai pasiskaitai visokius pasisakymus, kad čia gripai, nieko baisaus... Prie ko čia gripas, kai išsivysto abiejų pusių plaučių uždegimas. Nesinori žmonėms blogo linkėti, bet galvoju vieną dienelę patirtumėte tai, ką man teko patirti, visam gyvenimui nutiltumėt“, – sakė įveikęs COVID-19 krizę E. Žakaris.

Tačiau... gydęs gydytojas sakė, kad jis – vienas iš stipresnių ligonių. Medikai prasitarė, kad buvo pasirengę prijungti dirbtinę plaučių ventiliaciją, tačiau pavyko šio žingsnio išvengti.

Išleidžiant iš ligoninės vyrui padarė PGR tyrimą. Testas vis dar teigiamas, tačiau daktarai išaiškino, kad jis užkrato jau nebeturi. Nežiūrint nieko, jam liepta izoliuotis iki spalio 16 dienos ir gydymą derinti su šeimos gydytoja. Vartoja vaistus, antibiotikus. Vaikšto, kaip pats sako, sienas ramstydamas. Naktį tris kartus po pusvalandį pasnaudė. Jaučia psichologinę įtampą, savijauta prasta.

Kalbėdamas apie laiką, praleistą ligoninėje, vyras su dėkingumu prisimena medikų darbą, rūpestį.

„Medikai tai fantastiški. Koks požiūris slaugytojų. Gali kviesti dieną-naktį, neparodys jokio nepasitenkinimo. Jaučiau visapusišką medikų dėmesį. Skyrius perpildytas, visiems randa laiko. Skambutis padėtas, spust, atlekia. Buvo metas, kad net į tualetą negalėjau nueiti, nes dusau. Sesutės tuoj suorganizavo deguonies kaukės prailginimą, kad galėčiau eiti su ja“, – prisiminė sveikstantis politikas.

Jo žmona Jolanta COVID-19 persirgo lengviau, jai nebuvo temperatūros, tačiau pakosėdavo, dingo skonis ir kvapas, ko vyras nejautė. Žmona gydėsi namuose saviizoliacijoje ir nuo vakar jau buvo laikoma pasveikusia.

E. Žakaris sako net neįsivaizduojąs, kur galėjo užsikrėsti, nors ne kartą mintyse perkratinėjo savaitę prieš susergant. Spėja, kad koks atsitiktinis kontaktas buvo lemiamas.

„Kaukes reikia nešioti. Nueini į parduotuvę su kauke, nusiperki kažką, išeini, oro trūksta, tas prekes apčiupinėjęs nusiimi kaukę. Namuose nors pirkinius dezinfekuoji, veidą jau būni nusičiupinėjęs. Aš nesakau, kad taip užsikrėčiau, bet gali būti. Gydytojai akcentavo ne kaukes, o rankų ir paviršių dezinfekavimą. Sako, kad tai yra svarbiau“, – aiškino politikas.

Sutapo, kad savaitę prieš susergant buvo atvažiavusi dukra, bet jos testas neigiamas. E. Žakaris pasidžiaugė, kad tuo metu nei vaikai, nei anūkai nesilankė. Su žmona išeidavo į lauką pasivaikščioti, šuniuką pavedžioti.

E. Žakaris sako, kad išskyrus akis, jo organizmas pakankamai stiprus, dažnai peršalimo ligomis neserga, lanko sporto klubą. Nežiūrint to, „kovidas“ jį suėmė kaip reikiant.

Vyrą stebina kai kurių žmonių elgesys šiuo sudėtingu metu.

„Įsivaizduokit, parašėme į „Facebook“ padėką medikams, tai viena išdrįso parašyti, kiek mums už šį straipsnelį sumokėjo“, – piktinosi E. Žakaris.

Jis sakė, kad po pirmosios bangos su žmona irgi turėjo skepticizmo dėl COVID-19. Bet, kaip sakoma, kai Dievas davė tai ir drėbtelėjo.

„Matyt, žmogus kol pats negauni, atrodo viskas nesąmonė. Manau, kad turi būti griežtesnės priemonės. Ypač griežtai reikėtų elgtis su tais, kurie vaikšto apie ligoninės langus filmuodami, nesąmones rašinėja, kad nekeltų įtampos visuomenėje tokiu sunkiu metu. Kiti žmonės pasiskaito ir pasimeta“, – sako sunkią ligą įveikinėjantis E. Žakaris.

Rinkimai baigėsi ligos patale

Prieš pat antrąjį rinkimų turą kadenciją baigiantis Seimo narys Valerijus Simulik savo socialinių tinklų paskyroje pranešė, kad jam nustatytas COVID-19. Jam teko patirti ne tik nesėkmingą rinkimų baigtį, bet ir „kovido“ spąstus.

Kai vakar kalbėjomės telefonu su politiku, jis buvo jau baigęs saviizoliaciją ir pirmą dieną grįžęs į Seimą.

Pasakodamas apie savo patirtį akcentavo, kad sunkiausias metas buvo pirmas tris-keturias dienas.

Intensyvios rinkiminės kampanijos metu vieną vakarą grįžęs namo pasijuto prastai ir pasimatavęs temperatūrą pamatė, kad ji pakilo iki 38,5 laipsnio. Išgėręs vaistų nuėjo miegoti. Tačiau kitą dieną temperatūra nekrito. Paskambino savo šeimos gydytojui, kuris liepė kreiptis į karštąją liniją ir registruotis tyrimui. Vos paskambinus trumpuoju numeriu, po kelių valandų mobiliajame punkte jau buvo paimtas ėminys. Sulaukęs rezultato, politikas sužinojo, kad serga COVID-19.

Be temperatūros, kuri per kelias dienas nukrito, vargino kosulys, silpnumas. Nors dusulio nejuto, kosulys kartais tapdavo aštrus ir skausmingas.

V. Simulik pasakojo vartojęs medikų rekomenduotus vaistus, antibiotikus, daug liaudies medicinos priemonių, kurias siūlė jomis besidominti dukra. Tarp šių priemonių buvo ir medus su pikiu.

Seimo narys pasidžiaugė, kad gavo daug receptų ir patarimų iš kitų žmonių. Nors sulaukė ir piktų palinkėjimų, tačiau įsitikino, kad gerų žmonių yra kur kas daugiau.

Saviizoliacijoje buvo dvi savaites. Iš pradžių niekas nebuvo įdomu, nes blogai jautėsi. Vėliau skaitė, ieškojo informacijos apie COVID-19.

Būdamas izoliacijoje saugojosi, kad neatkristų, nekiltų komplikacijų. Saugojo save ir kitus. V. Simulik buvo pirmasis Seimo narys, kuris pats apie savo ligą pranešė viešai.

„Kadangi aš negalėjau susisiekti su visais žmonėmis, su kuriais bendravau rinkiminiu laikotarpiu, tai norėjau, kad žmonės pamatytų ir sužinotų apie tai, kad mano testas teigiamas. Daugelis man parašė, dėkodami, kad pranešiau. Tiems, kuriems galėjau, perskambinau pats, sakiau: sergu, žiūrėkit, pasisaugokit. Po pusantros paros paskambino iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro. Jie prašė kontaktų – pavardžių, telefonų numerių žmonių, su kuriais paskutiniu metu bendravau, skambino jiems“, – pasakojo politikas.

Jis tikino, kad net neįsivaizduoja, kur galėjo užsikrėsti koronavirusu ir pasidžiaugė, kad jam pasisekė sirgti nesunkiai, o ir iš jo aplinkos niekas daugiau neužsikrėtė.

„Jau viskas su manimi gerai, tačiau vis dar saugausi. Atėjęs į Seimo salę, laikiau visus nuo savęs per atstumą. Kai kurie žmonės į mane įdomiai žiūri, nors dabar, kai aš puikiai jaučiuosi, nemanau, kad galėčiau ką nors užkrėsti. Aš visur vaikštau su kauke“, – teigė COVID-19 išsigydęs V. Simulik.

V. Simuliką teko kalbinti ir ligos pradžioje, tuo metu jis jautėsi prastai ir buvo pasirengęs prireikus važiuoti į ligoninę. Pasveikęs šiaulietis lygino persirgtą ligą su gripu, pripažino, kad ji yra pakankamai užkrečiama ir siūlė pasisaugoti. Besidomint informacija apie COVID-19 jam susidarė įspūdis, kad dauguma žmonių turės ja persirgti.

Po penkių kadencijų Seime darbą baigiantis V. Simulik planuoja grįžti į Šiaulius. Sakė jau turįs darbo pasiūlymų, tačiau iki kitų metų pradžios tiesiog ilsėsis.

COVID-19 parodė tik antras testas

Ketvirtoji saviizoliacija Laimutei Kasparei buvo lemtinga. Viešėjo pas Portugalijoje gyvenančią dukrą, grįžusi saviizoliavosi ir praėjus keturioms dienoms po skrydžio jai pakilo temperatūra. Laimutė sako, kad temperatūra nebuvo aukšta, apie 37,5 laipsnio, bet krėtė šaltis, šiek tiek kaulus skaudėjo.

Laimutė sakė iškart supratusi, su kuo turi reikalų. Pasiskambino į karštąją liniją, pasakė, kad yra grįžusi iš užsienio ir blogai jaučiasi. Moterį užregistravo tyrimui į mobilųjį punktą. Tą antradienį paėmė tepinėlį, o ketvirtadienį gavo neigiamą atsakymą. Visą antradienį jai dar laikėsi temperatūra, o vėliau kamavo lengvo gripo požymiai: skaudėjo galvą, slogavo, truputį peršėjo gerklę.

„Toks jautiesi nei pakartas, nei paleistas. Pasiskambinau pažįstamai gydytojai pasitarti, gal reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, gal man koks peršalimas ar gripas. Man patarė kreiptis į Karščiavimo kliniką. Penktadienį ten man atliko visus tyrimus, plaučius peršvietė ir dar kartą paėmė tepinėlį. Vakare apie 22 valandą paskambino gydytoja ir pasakė, kad mano PGR testas teigiamas“, – prisimena ligos pradžią filologė.

Gydytoja pasiteiravo, ar pacientė nedūsta, liepė save stebėti. Laimutė stebėjo save 7 dienas. Septintą dieną dingo kvapų pojūtis, bet po poros dienų atsistatė. Ta būklė – nei geryn, nei blogyn – ėmė varginti. Tada gydytoja skyrė antibiotikų.

Laimutė susirgo spalio 15 dieną, o saviizoliacija jai baigėsi lapkričio 3 dieną.

Sako, geras jausmas atgavus laisvę, visą dieną tvarkėsi susikaupusius reikalus.

„Nesunkiai persirgau, jaučiu, kad turiu trijų mėnesių indulgenciją, kad neužsikrėsiu tiek laiko, tad audžiu visokias mintis. Galvoju, gal reikia važiuoti kur šilčiau, kai čia taip šalta ir nyku“, – juokiasi moteris.

Sirgdama izoliavosi namuose viena. Ja rūpinosi sūnaus šeima, draugės, giminaitės. Per visą ligos laiką gaminti sau valgyti neteko. Vis rasdavo prie durų lauknešėlį.

„Man tai buvo ketvirtoji saviizoliacija. Reikia tai reikia. Turėjau knygų, televizorių, su Perla (šuniuku – aut.) pasivaikščiodavome po kiemą, kilometrą nuo namų. Bjauriausia buvo, kai sužinojau. Galvoju: nu negi aš dabar čia uždusiu. Bet nesunkiai praėjo. Kitiems pakyla temperatūra aukšta ir panašiai. Aš gripu kelis kartus sunkiau esu sirgusi. Ir temperatūra aukštesnė, ir kosulys didelis. Dabar truputį pakrenkščiau“, – lygina „kovidą“ įveikusi mokslų daktarė.

Pirmoji izoliacija Laimutę „ištiko“ vos prasidėjus pirmajam karantinui, kai, paslidinėjus Austrijos Alpėse, sugrįžo į jau karantine gyvenančią Lietuvą. Vasarą skrido į Portugalijoje vykusias dukros vestuves, grįžus teko izoliuotis. Vėliau parskrido dukra, izoliavosi abi kartu. Šį kartą į Portugaliją abi su dukra vyko automobiliu, tačiau Laimutė sugrįžo lėktuvu.

„Nežinau, kur užsikrėčiau. Ir su kauke visur vaikščiojau, ir saugojausi. Matyt kažkur ranka paliečiau kokį paviršių. Greičiausiai oro uoste, nes klasikinis atvejas – po keturių dienų po skrydžio ėmė reikštis pirmieji požymiai“, – spėja moteris ir priduria, kad dukra jokių ligos požymių nejaučia.

Laimutė neslėpė, kad iš kai kurių žmonių jaučia nedidelę baimę su ja bendrauti.

„Žmonės nežino, ar aš čia užkrečiama ar ne. Bet aš juk neičiau pas žmones jei manyčiau, kad esu užkrečiama. Man gydytojas išaiškino, kad po 10 dienų nuo simptomų atsiradimo, žmogus tampa nebepavojingas. Jis gali kraujyje dar turėti antikūnių, tačiau nieko nebeužkrečia. Nebereikia darytis testo, jei nėra sunkių požymių“, – teigė Laimutė, pridurdama, kad nesunkiai pasireiškęs „kovidas“ jos neatgrasė nuo kelionių į svečias šalis.