Naujausios
Skambutis – kas porą valandų
Kelmės rajone jau dvidešimt metų gyvenanti ukrainietė Natalija Augustienė tik prieš keliolika dienų grįžo iš Ukrainos. Tą dieną iki karo buvo likusi lygiai savaitė. Tik Natalija to nežinojo.
Moteris vyko aplankyti savo mamos ir kitų artimųjų. Ištekėjusi už lietuvio Andriaus Augusčio, ji apsigyveno Lietuvoje. Šeima ūkininkauja Kukečių seniūnijoje. Čia gimė ir auga du Augusčių vaikai.
„Žmona nekalbės, – praėjusią savaitę paskambinus žurnalistei, trumpai nukirto Andrius. – Jai šiomis dienomis per daug streso. Kas dvi valandos skambina artimiesiems. Laimė, kad ten dar yra internetas, kad įmanoma susisiekti. Ukrainoje liko jos mama ir kiti jos artimieji. Yra kariaujančių fronte.“
Kad netrikdytume žmonos, A. Augustis pats sutiko papasakoti, ką sužino iš kasdienių pokalbių su Ukrainoje likusiais giminėmis. Jie įsikūrę dviejuose Ukrainos miestuose. Vienas jau bombarduojamas, kitame dar ramu. Tik sirenos jau tapo gyvenimo dalimi.
„Siūlėm atvažiuoti į Lietuvą. Padėtume įsikurti. Pasirūpintumėme, kol adaptuotųsi svetimame krašte. Bet jie nesutiko. Liko ginti savo šalies ir namų, – pasakoja Andrius. – Kas fronte. Kas maišydami Molotovo kokteilius. Karas ukrainiečius labai suvienijo. Kautis už tėvynę jie grįžta iš kitų šalių, kuriose dirbo. Vilkikų vairuotojai tiesiog palieka mašinas ir vyksta į Ukrainą.
Per aštuonerius neramumų metus daugelis vyrų įgijo kario patirties, žino, kaip elgtis tokiose situacijose. Todėl panikos ten nėra. Toks pačių ukrainiečių ryžtas ir daugelio užsienio šalių pagalba teikia vilties, jog jiems pavyks apginti Ukrainą. Tik, gaila, žus daug civilių žmonių.“
A. Augustis pasidžiaugė, jog ir demokratinės šalys susivienijo, įkvėptos ukrainiečių stiprybės, jog Lietuvoje yra daug geranoriškų žmonių. Tačiau pridūrė, jog yra ir abejingų, gyvenančių principu: „Manęs tai neliečia, man vienodai šviečia.“
Aukoja lėšas ir maldas
Šių eilučių autorė pakalbino keletą įvairiose užsienio šalyse gyvenančių kelmiškių. Paprašė pasidalyti mintimis, kaip lietuvių bendruomenės ir tų šalių piliečiai reaguoja į karą Ukrainoje, ar teikia kokią paramą.
Maskvoje gyvenanti pažįstama atsisakė komentuoti. Atsiprašė ir paaiškino, jog negali kalbėti apie karą dėl kelių įvairių priežasčių. Dėl kokių – neįvardijo.
JAV, Čikagoje, gyvenanti buvusi kelmiškė Dalia Stirbytė pasakoja, jog visoje šalyje prie Rusijos ambasadų prieš Putiną ir karą Ukrainoje protestuoja tūkstančiai amerikiečių.
„Troku“ kompanijos paaukojo 300 000 JAV dolerių, juos skirs humanitarinei pagalbai nuo karo kenčiančiai Ukrainai.
Amerikos lietuvių ansamblis „Dainava“ praėjusį sekmadienį pakvietė tautiečius į šv. Mišias, kuriose žmonės meldėsi už taiką pasaulyje. Maldos už Ukrainą šv. Mišiose ir minėjime „Laisvė. Taika. Vienybė. Tiesa“. Dalyvavo Lietuvos generalinio konsulato Čikagoje generalinė konsulė Sigrida Mulevičienė. Gausiai susirinkusiai lietuvių bendruomenei ji dėkojo už paramą Ukrainai.
„Labai visi išgyvena. Man tiesiog sunku kalbėti, suprasti, miegoti. Dirbu ir klausau be perstojo naujienų. Nuotaikos visur tos pačios. Skaudu iki negalėjimo“, – savo ir aplinkinių nuotaikomis dalijasi Čikagoje gyvenanti Dalia Stirbytė.
Į žurnalistės klausimus sutiko atsakyti šiuo metu Vokietijoje dirbantis kelmiškis mokytojas ir tautodailininkas Anatolijus Akstinas:
„Mano dukra Monika dabar studijuoja Floridos universitete. Ją pagal mainų programą ten išsiuntė Anglijos Lesterio universitetas. Ji pasakojo, jog Floridoje visi be išimties labai palaiko Ukrainą, jos pasiryžimą kovoti už laisvę“, – tvirtina Anatolijus.
Už Ukrainą!
Praėjusių metų pabaigoje, būdamas komandiruotėje Italijoje, Anatolijus Akstinas dirbo drauge su jaunu ukrainiečiu, kuris Italijoje gyveno jau ketverius metus. Bet sužinojęs, kad Rusija telkia savo kariuomenę šalia Ukrainos, vaikinas išskrido namo. Labai išgyveno dėl savo šalies. Dabar jis bombarduojamame Kijeve.
Tuo metu Italijoje dirbo įvairių tautybių žmonių. Tarp jų buvo ir Kremliaus gerbėjų. Dėl įvykių Ukrainoje vykdavo karštos diskusijos. Anatolijus stodavo vaikino iš Ukrainos pusėn. O italai, pasak jo, bijodavę, kad darbuotojai dėl nuomonių skirtumo nesusimuštų.
„Mes patys už Ukrainą, – prisipažįsta Belgijoje dirbantis kelmiškis Albertas Slavinskas. – Darbe – internacionalas. Žmonės iš Irako, Sirijos, Afganistano, Rumunijos. Apie karą Ukrainoje beveik nekalbame. Kartais vienas, kitas prasitaria, kad Putinas negerai padarė.“
Švedijoje studijuojanti kelmiškė Ingrida Kurlinkutė tvirtina, jog švedai labai palaiko Ukrainą. Jie įsitikinę, jog kaltė dėl karo tenka Rusijai. Yra daug žmonių, kurie nori priimti karo pabėgėlių iš Ukrainos.
Vokietijoje gyvenanti ir Kirchbergo aukštesniojoje pagrindinėje mokykloje integracijos klasės mokytoja dirbanti kelmiškė Andželita Pumputienė pasakoja apie savo kaimynus rusus, kurie išvežė humanitarinę pagalbą į Ukrainą. Jie – Vokietijos rusai, kilę iš tremtinių šeimos.
Nuo karo kenčiantiems ukrainiečiams Andželitos kaimynai išvežė Vokietijos žmonių surinktų pinigų, maisto produktų, higienos reikmenų, antklodžių, drabužių, mišinukų kūdikiams, nes daugelis kūdikių motinų dėl patiriamo streso nebeturi savo pieno.
Jau žinoma, kad Kirchbergo mokykla ir Andželitos klasė pasipildys mokiniais iš Ukrainos. Todėl patys mokiniai, jų bendraamžiai, suorganizavo labdaros akciją, kurioje aukojo lėšų pabėgėliams. Už surinktus pinigus nupirko mokymo priemonių, kurias padovanos vaikams iš Ukrainos.
„Vargšai ukrainiečiai, – apgailestauja Andželita. – Lvivo mieste gyvena ir mano brolio žmonos giminaičių. Brolio šeima dėl jų saugumo labai išgyvena.“
Škotijoje dirbanti Vita Kavaliauskienė iš Kelmės rajono Butkiškės gyvenvietės pasakoja: „Mes, lietuviai, sekame įvykius ir labai išgyvename dėl Ukrainos. Lenkai taip pat išgyvena. Sako, jei išdaužys Ukrainą, tuomet seks Baltijos šalys, o po jų – Lenkija.“
Nepalaiko nė vienos pusės
Tuo tarpu patys škotai, pasak Vitos Kavaliauskienės, nelabai supranta, kas vyksta. Vita šiuo metu dirba universiteto bibliotekoje. Kiek įdėmiau, pasak jos, įvykius seka tik studentai.
Vokietijoje dirbanti kražiškė Irena Panasiuk panašiai atsiliepia ir apie jos aplinkos vokiečius. Jos nuomone, vieni nesupranta arba nesigilina į įvykius, kiti labiau susirūpinę dėl COVID-19.
Kelmiškė Ingrida Kurlinkutė, šiuo metu gyvenanti Švedijoje ir šiame straipsnyje komentavusi švedų nuotaikas, anksčiau kelerius metus yra dirbusi Kinijoje. Ten liko daug draugų ir pažįstamų, su kuriais palaiko ryšį. Iš jų sužino reakcijas į karą Ukrainoje.
Pasak Ingridos, Kinijoje dabar labai populiari programėlė „Douyin“. Iš jos didžioji dalis kinų gauna informacijos apie įvykius pasaulyje. Mat trumpus videosiužetus ten kelia ir patys žmonės. Šiuo metu toje programėlėje labai daug videomedžiagos apie karą Ukrainoje.
Įkeltos Ukrainos ir Rusijos prezidentų kalbos, siužetas iš Jungtinių Tautų konferencijos. Nemažai video-, kur atsispindi karinė agresija Ukrainoje.
„Informacija visiems prieinama. Vaizdo medžiaga dažniausiai neutrali, tik išdėstomi faktai, kas vyksta. Nepalaikoma nei Ukrainos, nei Rusijos pusė“, – pasakoja Ingrida.
