
Naujausios
SKAITYTOJAI KREIPIASI
Kova dėl žemės – kanaluose javai neauga
Įsitikinusi, jog 44 arų žemės sklypas, jungiantis du didesnius jos žemės gabalus, priklauso jai, Kelmės rajono Kiaunoriškių kaimo gyventoja Vanda Šarauskienė užsitvėrė jį tvora.
Tarp ūkininkės žemės sklypų įsiterpus kitam žemės naudotojui, V. Šarauskienė tik aplinkiniais keliais gali patekti į savo žemės sklypą. Be to, už investicinius čekius ji pirko daugiau kaip tris hektarus žemės. Dabar ariamo ploto beliko pustrečio hektaro.
Regina MUSNECKIENĖ
reginamus@skrastas.lt
Mokės baudą, bet tvoros nenuardys
Kiaunoriškių kaimo gyventoją Vandą Šarauskienę kaimyninio žemės sklypo savininkė Teresė Šarauskienė apskundė Administracinei komisijai.
Tvirtinama, jog kaimynė tvorą užsitvėrė ne pagal savo žemės sklypo ribą, o svetimoje teritorijoje.
Vanda Šarauskienė yra šventai įsitikinusi, jog du jos žemės sklypus jungiantys 44 arai priklauso jai. Tvirtina naudojusis šiuo žemės plotu, kuris galimai buvo viename masyve su kita jos žeme.
Be to, apskųsta moteris teigia, jog, atliekant kadastrinius matavimus kaimyniniame sklype, iš vieno jos sklypų „nugnybta“ dar apie penkiolika arų žemės.
Dėl trūkstamo ploto kreipėsi į įvairias institucijas. Žemėtvarkininkų darbe rasta keletas pažeidimų. Tačiau V. Šarauskienei trūkstamos žemės nekompensavo.
Vietoj ariamos žemės primatavo krūmynų, kanalų ir tikina, jog susidaro reikiamas plotas.
Nacionalinės žemės tarnybos specialistas, patikrinęs situaciją, akte rašo, jog tvorą V. Šarauskienė užsitvėrė ne pagal savo sklypo ribą. Tačiau tame pačiame akte pripažįsta, jog riboženklių nėra.
V. Šarauskienė tikina nenuardysianti tvoros. Bylinėsis teisme.
Kieno sklypas?
1994 metais šalia Butkiškės esančiame Kiaunoriškių kaime Vandai Šarauskienei paskirti 3 hektarai asmeninio ūkio žemės.
1993 metų vasario pabaigoje pasirašytas Asmeninio ūkio žemės paženklinimo aktas. O 1996 metų gruodžio 10-ąją sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis.
Tą pačią dieną Valstybiniame žemės kadastro duomenų registre įregistruota V. Šarauskienės teisė į 3,24 ha žemės.
Sutartyje rašoma, jog V. Šarauskienė nupirko tris viename masyve esančius žemės sklypus. Vienas sklypas 1,56 ha ploto, kitas 1,43 ha ir 25 arų ploto namų valda.
Ūkininkė buvo įsitikinusi, jog į didesnįjį 1,56 ha sklypą įeina ir 44 arų žemės sklypas, jungiantis abu jos žemės gabalus. Juo moteris naudojosi. Tačiau 2011 metais sužinojo, jog tarp jos sklypų įsiterpęs žemės plotas neva yra laisva valstybės žemė.
2011 metų lapkričio mėnesį ūkininkė kreipėsi į Žemėtvarkos skyrių, kad ši žemė būtų išnuomota jai, kaip greta esančio sklypo šeimininkei.
Tačiau gavo tuometinės Žemėtvarkos skyriaus vedėjos Raimondos Parnarauskienės atsakymą, jog sklypas jau išnuomotas Teresei Šarauskienei. Šios moters sūnus dirba Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje.
V. Šarauskienei kilo abejonių, ar tai negalėjo būti priežastis, jog 44 arai išnuomoti ne jai, o Savivaldybės darbuotojo motinai?
Vėliau Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Gintautas Vasiliauskas konstatavo, jog Kelmės žemėtvarkos skyrius neteisėtai sudarė žemės naudojimo sutartį, kuria leido Teresei Šarauskienei laikinai naudotis 4,37 ha valstybinės žemės. Mat žemė pateko į P. Rukui suprojektuotų sklypų teritoriją.
Bet P. Rukas pretenzijų nereiškė, nes yra T. Šarauskienės giminaitis.
Kaip atsakyme į V. Šarauskienės prašymą teigia tuometinė Žemėtvarkos skyriaus vedėja R. Parnarauskienė, 1994 metais sausio 10-ąją Kražių apylinkės Tarybos sesijoje sprendimu „Dėl Kražių apylinkės gyventojų asmeninio naudojimo ūkio žemės išnuomavimo“ P. Rukui buvo suteikta teisė naudotis 2 hektarų žemės plotu asmeniniam ūkiui.
1993 metais V. Šarauskienei duotame jos žemės sklypų plane kaip sklypų kaimynai iš tiesų nurodyti J. Rukienė ir P. Rukas. J. Rukienės žemės sklypas buvo įsiterpęs tarp V. Šarauskienės sklypų, tačiau P. Rukui skirtas sklypas su V. Šarauskienės žeme ribojosi kitoje pusėje.
Be to, 1994 metų plane numeriu 90 – 2 pažymėtas suprojektuotas 44 arų sklypas. Kam jis tuo metu priklausė? Kodėl niekas nereiškė pretenzijų, kad juo naudojosi V. Šarauskienė?
Jeigu šis sklypas nuo 1994 metų priklausė P. Rukui, kodėl Žemėtvarkos tarnyba aiškina, jog sklypai 90–1 ir 90 –2 P. Rukui suprojektuoti 1998–1999 metais rengiant Butkiškės kadastro vietovės žemėtvarkos projektą?
Norėdama surasti atsakymus į šiuos klausimus ir teisybę, V. Šarauskienė daug kartų kreipėsi į Žemėtvarkos tarnybą, reikalaudama, jog jos sklypai būtų permatuoti ir nustatyta, koks iš tiesų yra jų plotas.
Pasak V. Šarauskienės, paprašyti atlikti kadastrinius matavimus privatūs matininkai, sužinoję, jog situacija – konfliktinė, atsisakydavo suteikti paslaugą.
Ūkininkė reikalavo sustabdyti žemės privatizavimą tarp jos sklypų. To nepadaryta.
Pažeidimai pripažinti, bet teisybė negrąžinama
Tik 2011 metais žemėtvarkos projekto autorius K. Leščiauskis paženklino P. Ruko žemės sklypus ir parengė kadastro duomenų bylą. Tačiau pateikus šią bylą patikrai buvo nustatyta, jog paženklintų sklypų ribos neatitinka Butkiškės kadastro vietovės žemėtvarkos projekte nurodytų žemės sklypų ribų. Be to, gretimo sklypo savininkė V. Šarauskienė nebuvo pakviesta šiuos sklypus ženklinant.
Pakartotinai ženklinant sklypus V. Šarauskienė buvo pakviesta. Tačiau ant paženklinimo akto ji nepasirašė. Pasak V. Šarauskienės, ji žodžiu pasakė, jog formuojant kaimyninį sklypą sumažintas jos žemės plotas. Tačiau akte nurodyta, jog V. Šarauskienė nepasirašė, nenurodydama motyvų.
Po kelių mėnesių su P. Ruku sudaryta valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis. Sklypai įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Dar po kelių mėnesių perleisti trečiajam asmeniui Teresei Šarauskienei.
Vėliau Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus specialistai, atlikę kontrolinius V. Šarauskienės sklypų matavimus, nustatė, jog vienas jos sklypų naudojamas ne tomis ribomis, tačiau keisti sklypo ribų nėra galimybės, nes šalia jau įteisinti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti kitų asmenų privatūs žemės sklypai.
V. Šarauskienei kyla abejonių, ar ne specialiai buvo vilkinamas procesas, kad ne ji, o kiti asmenys galėtų iš valstybės nupirkti ir įsiteisinti į jos sklypus įsiterpusią žemę?
Kodėl matininkai, paprašyti atlikti jos sklypo kadastrinius matavimus, atsisakydavo?
Praėjusių metų pradžioje pavyko rasti specialistą Kaune. Praėjo daugiau kaip metai, tačiau ir jis reikalų iki šiol nesutvarkė, motyvuodamas tuo, kad turi daug darbo.
Tik įsikišus redakcijai, pagaliau atsiuntė preliminarų sklypų projektą. Iš jo matosi, jog V. Šarauskienės sklypų dydžiai neatitinka pirminių matavimų.
Reikiamas plotas susidaro tik primatavus kanalus ir vandens telkinius. Tačiau kanaluose ir kūdrose javai neauga.
Viskas teisėta?
Administracinei komisijai kaimynę apskundusi Teresė Šarauskienė redakcijai tvirtina, jog ji esanti teisėta 44 arų sklypo šeimininkė. Sklypas nuo senų laikų priklausęs jos broliui Pranui. O ji 2013 metais iš brolio šį sklypą perpirkusi.
V. Šarauskienės užtverta tvora trukdanti jai patekti į jos nuosavą mišką. Paklausta, ar jai nepadėjo Savivaldybės Žemės ūkio skyriuje dirbantis jos sūnus, T. Šarauskienė atsakė: „Sūnus nesikiša. Pati už save pakovoju. Nesu nei pensininkė, nei nuprotėjusi.“
Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus vedėjas Arvydas Žukauskas taip pat tvirtina, jog sklypas, dėl kurio vyksta ginčas, suprojektuotas P. Rukui.
Kodėl tuomet jis išpirktas tik 2012 metais?
Vedėjas tvirtina, jog senaties termino sklypams išpirkti nėra. Esą yra žmonių, kurie iki šiol jiems skirtų asmeninio naudojimo sklypų neišsipirkę.
Ką daryti su neatitikimais V. Šarauskienės sklypuose, pasak A. Žukausko, dar sprendžiama.
Autorės nuotr.
IŠEITIS: Kad galėtų patekti iš vieno savo žemės sklypo į kitą, Vanda Šarauskienė sklype, kuriuo anksčiau naudojosi, užsitvėrė tvorą. Tai papiktino naująją žemės savininkę. Ji apskundė Vandą Šarauskienę Administracinei komisijai.
KALVARIJOS: Vandos Šarauskienės kova dėl žemės primena Kalvarijas. Ieškodama teisybės ūkininkė kreipėsi į daugybę institucijų. Susikaupė didžiulė dokumentų byla. Tačiau visos institucijos remiasi vietos žemėtvarkininkų pateikta informacija ir neatlieka gilesnio tyrimo.
KOMPENSACIJA: Nacionalinės žemės tarnybos Kelmės skyriaus vedėjas Arvydas Žukauskas paaiškino, jog, paaiškėjus, kad V. Šarauskienei trūksta investiciniais čekiais išpirktos žemės, jai bus pasiūlyta piniginė kompensacija.