Naujausios
Konkurencija žiaurėja
RINKOJE STUMDOMI ŠIAULIŲ IR KLAIPĖDOS UNIVERSITETAI
80 studijų programų Lietuvos aukštosiose mokyklose paskelbtos probleminėmis, jos akredituotos lygtinai. Kas aštunta iš tų programų yra Šiaulių ir Klaipėdos universitetų. Ar regioniniams universitetams jau skamba pavojaus varpai? Aukštųjų mokyklų atstovai teigia: startuoja žiauri konkurencija.
Rūta JANKUVIENĖ
ruta@skrastas.lt
Bombelė — iš ministerijos
Švietimo ir mokslo ministerijos vadovai vienu metu pagarsino du dalykus: 2005— 2008 metais tarptautinių ekspertų atliktą šalies aukštųjų mokyklų studijų programų vertinimą bei mokslo ir studijų reformos padarinių analizę.
Viceministrė Nerija Putinaitė, pristatydama vertinimo rezultatus, akcentavo lygtinai akredituotas studijų programas. Pabrėžta, kad žinia apie programų akreditavimo lygį ir trūkumus padės apsispręsti, kur studijuoti.
Ministras Gintaras Steponavičius, tą pačią dieną pristatydamas mokslo ir studijų reformos padarinių analizę, neatmetė galimybės, kad vykdant reformą gali sumažėti aukštųjų mokyklų.
Skelbiamose reformos regioninėse prognozėse teigiama: traukos centrai išliks Vilnius ir Kaunas. Tuo tarpu Šiaulių (ŠU) ir Klaipėdos universitetai (KU) turi potencialą išlaikyti pozicijas, tik „jei modernizuos veiklą bei kooperuosis su kitais universitetais, regiono viešojo ir privataus sektorių atstovais“.
Teikiami skaičiai, kad studijas ŠU renkasi tik per 47 procentus regiono abiturientų, stojančiųjų į šalies aukštąsias mokyklas, o KU — per 42 procentus. Prognozuojama: „valstybės finansuojami studentai teiks prioritetą daliai Vilniaus ir Kauno universitetų, valstybės pinigai bus investuoti į sritis ir institucijas su geriausiu rezultatu.“
Prognozėse grafiškai rodoma, kad įvedus studijų krepšelį, valstybės finansuojamos vietos ŠU susitrauks kone daugiausiai iš devynių didžiųjų universitetų. Iki tokio lygio, kiek dabar universitete yra mokamų vietų.
ŠU programų — dešimt
Rekordininkė pagal lygtinai akredituotas programas yra Vilniaus dailės akademija su 21 problemine studijų programa. Šiaulių ir Klaipėdos universitetuose — po 10 tokių programų. 8 — Vilniaus pedagoginiame universitete, 6 — Vilniaus universitete, 3 — Kauno technologijos universitete, po 2 — Vytauto Didžiojo, Lietuvos žemės ūkio, Mykolo Romerio universitetuose, 1 studijų programa — Kauno medicinos universitete.
ŠU lygtinai akredituotos bakalauro studijų programos — filosofija ir visuomenės mokslai, menininis ugdymas ir tikyba, edukologija, anglų ir rusų kalbos, informatika, dailė, taikomoji dailė ir verslas, kūno kultūra. Magistrantūros studijų — dailė ir energetikos inžinerija.
Iš Šiaulių neuniversitetinių aukštųjų mokyklų į lygtinių sąrašą pateko Šiaulių kolegijos socialinio darbo bakalauro studijų programa.
Užkliuvo orientacija į regioną
Probleminės programos turi būti pataisytos per dvejus metus. Ekspertai ŠU programas sukritikavo dėl įvairių dalykų.
Edukologiją — dėl tikslų neapibrėžtumo, būtinybės subalansuoti programos dalykus, peržiūrėti personalo kvalifikacijos gerinimo dalykus. Informatikos studijos, ekspertų nuomone, perkrautos matematikos dalykais, nesusijusiais su informatika. Meninio ugdymo ir tikybos studijose — per daug dėmesio religijotyrai. Filosofijos ir visuomenės mokslų studijų baigiamieji darbai žemo lygio.
Dailės studijose esą per daug orientuojamasi į regiono kultūrą, dėl to kylantis provincialumo pavojus. Taikomosios dailės ir verslo studijų programoje atsiveriantis plyšis tarp tikslų ir rezultatų, nes labai mažai absolventų renkasi ... dailės mokytojo darbą. Kūno kultūros studijų programa taip pat turėtų orientuotis į mokytojų, o ne trenerių rengimą.
Paimtas tik vienas kampas
„Išpūstas burbulas, — sako ŠU studijų prorektorius Juozas Pabrėža. — Tik vienas dalykas pasižiūrėtas, nors vertinimas yra trijų skalių: be sąlygų — aukščiausias, lygtinis ir apribojant programą.“
Anot J. Pabrėžos, aukščiausio vertinimo yra sulaukusios trisdešimt ŠU studijų programų, apie pusę dar iš viso nėra vertintos.
„Jeigu būtume sulaukę ribojimo, negalėtume skelbti priėmimo kitais metais — tai būtų rimtas signalas, — teigia J. Pabrėža. — Kelios mūsų programos buvo ribojamos, bet tai — seni reikalai, patys nuo jų esame atsitraukę. Daugiausia tai su pradiniu ugdymu susijusios programos.“
Kad net trys Edukologijos fakulteto studijų programos — kone pusė visų fakulteto programų, akredituotos lygtinai, anot J. Pabrėžos, taip pat ne tragedija. „Visos jos reikalingos ir nesunkai pataisomos. Po pakartotinio vertinimo jos, manau, turės aukščiausią vertinimą“.
Fakultetų vadovų nuomonė
Edukologijos fakulteto dekanė Aušra Kazlauskienė sako, jog edukologijos studijų krypties vertinimas aukštosiose mokyklose vyko prieš dvejus metus.
Šiaulių universitete mokytojo kvalifikacija šiuo metu suteikiama pagal 17 bakalauro studijų programų. Edukologijos magistrantūros studijos, pavyzdžiui, įvertintos aukščiausiu lygiu.
Menų fakulteto prodekanas Ričardas Garbačiauskas sako, jog ŠU dailės studijų programa „neiškrito iš bendro konteksto“. Dauguma tokių programų šalies aukštosiose mokyklose sulaukė lygtinio akreditavimo.
„Masiškai lygtinai vertinti dailės studijas — ar tai ne simptomas? — svarsto R. Garbačiauskas. — Studijų kokybės vertinimo centras, matyt, laukia, kaip išsispręs bendra situacija su aukštojo mokslo reforma.“
R. Garbačiauskas neatmeta, jog tokia pozicija susijusi su tuo, kad menininką parengti yra labai brangu. Šiaulių universitete dailės bakalauro studijos per metus kainuoja 11,5 tūkstančio litų, o magistro — 17 tūkstančių litų.
Prodekanas ekspertų kritiką dėl orientavimosi į regiono kultūrą laiko tiesiog nesusikalbėjimu: „Mūsų nuomone, privalumas, kad universiteto studijų politika ir programos yra orientuotos į regioną. O jie tai interpretavo, kaip užsidarymą ir provincialumą. Nors taip nėra, turime daug ryšių su užsienio universitetais“.
Kodėl taikomosios dailės ir verslo studijos turėtų būti orientuotos į dailės mokytojų rengimą, pasak prodekano, iš viso neaišku. Ši programa nėra pedagoginė.
Konkurencija startuoja
„Prasidėjo žiauri konkurencija, ir ne visai sveika, — teigia Šiaulių kolegijos direktorė Natalija Šedžiuvienė. — Triukšmas sukeltas, tendencingos prielaidos daromos, kai abiturientai ir taip blaškosi, nežinodami, kaip studijų krepšeliai kursuos.“
Pasak jos, vertinant yra subjektyvumo. Kolegija turi 24 studijų programas, tarp jų tik vieną lygtinai akredituotą — prieš dvejus metus. Ji jau teikiama naujai akreditacijai.
ŠU prorektorius J. Pabrėža neigiamai vertina skelbimus, kad dalis universitetų turi nunykti.
„Išankstinis teigimas, kad yra pavojus Šiaulių ir Klaipėdos universitetams yra ankstokas, — teigia J.Pabrėža. — Ypač kad siekiama stiprinti regioninę politiką. Kalbama, kad nebus apskričių, bet regionai bus, ir reikia, kad regioniniai universitetai išliktų. Iš Šiauliuose, ir Klaipėdoje.“
Pasak prorektoriaus, ŠU didžiuojasi būtent dėl to, kad yra regioninis universitetas, studijuojančių skaičiai pastaraisiais metais yra puikūs, ir nesirengiama kooperuotis nei su Vilniumi, nei su Kaunu.
„Tikrai tuos krepšelius surinksime“, — mano J. Pabrėža.
Citata
Triukšmas sukeltas, tendencingos prielaidos daromos, kai abiturientai ir taip blaškosi.
STUDIJOS: Šiaulių universitetą praeitais metais rinkosi daugiau nei 47 procentai Šiaulių apskrities abiturientų, stojusių į šalies aukštąsias mokyklas.
VERTINIMAS: Juozas Pabrėža, Šiaulių universiteto studijų prorektorius, teigia, kad lygtinis programų vertinimas — jokia tragedija, ir pavojaus varpais per anksti skambinama.
NESUSIKALBĖJIMAS: Ričardas Garbačiauskas, ŠU Menų fakulteto prodekanas, stebisi, kad studijų programos privalumą — orientavimąsi į regiono poreikius, ekspertai traktavo, kaip uždarumą ir provincialumą.
Jono TAMULIO nuotr.
