Komisaro pomėgiai — ir skaityti, ir rašyti

Komisaro pomėgiai —  ir skaityti, ir rašyti

Komisaro pomėgiai — ir skaityti, ir rašyti

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro viršininkas Arvydas Augas anksčiau „Šiaulių kraštą“ pirkdavo kioske, bet prieš gerą dešimtmetį nusprendė, jog prenumeruoti — paprasčiau. Ankstyvas komisaro rytas prasideda tradiciškai: pusryčiais, kava ir laikraščiu.

Živilė KAVALIAUSKAITĖ

zivile@skrastas.lt

Laikraščio kelionė

„Keliuosi šeštą valandą, o laikraščius dažniausiai atneša apie pusę septynių, — šypsosi A. Augas. — Laikraštį skaitau nuo pradžios. Pirmiausia domina su darbu susiję reikalai. Atėjęs į darbą turiu žinoti, kokie kriminalai mieste. Tokia mano darbo specifika. Stengiuosi informaciją sužinoti iš įvairiausių šaltinių: naktį jau budintis būna paskambinęs ir pranešęs apie įvykius, kažką pastebiu eidamas į darbą. Laikraštis — vienas iš šaltinių.“

Dėmesio policijos darbui, pasak komisaro, pakanka: „Nemanau, kad žmones reikia gąsdinti, iš kiekvieno nereikšmingo įvykio daryti sensaciją. Žmonės irgi turi teisę ramiai gyventi.“

A. Augą domina gyvenimiškos temos, nuotykiai. Įdomias temas skaito nuodugniai. Pasižiūri orų prognozes, kartais perskaito horoskopus, o rytmečio skaitymą baigia anekdotais.

Nors maisto negamina, bet pasižiūri kitų receptus: smalsu, kieno receptas, ypač, jei žmogus pažįstamas. Viršininkas juokiasi kartais net pagalvojąs: „Jis moka gaminti valgyti?!“

A. Augo receptas buvo publikuotas „Šiaulių krašte“. Tik vėliau komisaras prisiminė, jog pamiršo paminėti vieną iš ingridientų. “Pastebėjau, kad turintieji firminius patiekalus, dažnai pamiršta paminėti kokį produktą. Galbūt šis primiršimas — sąmoningas“, — juokiasi.

Kai „Šiaulių kraštą“ perskaito vyras, laikraštį perima žmona. Ji “Šiaulių kraštą“ išsineša į darbovietę, kur kolektyvas keičiasi spauda.

„Vakare laikraštis grįžta suglamžytas ir tinka įkurti židinį. Tokia laikraščio kelionė. Mesti į konteinerį ranka nekyla“.

Ko trūksta laikraščiui? „Visko užtenka. Prenumeruoju “Šiaulių kraštą“, nes tai — nuosaikus laikraštis, be didelių išsišokimų, sensacijų“, — sako komisaras.

Atsitiktinumas trims dešimtmečiams

Skaityti A. Augą pirmoje klasėje išmokė teisininko, dabartinio sveikatos ministro Raimondo Šukio tėvas. Paauglystėje komisaras perskaitė visas „Drąsiųjų kelių“ serijos knygas, kelionių nuotykius, domino karo temos.

A. Augas skaityti mėgsta ir dabar, tik šiam pomėgiui nedaug lieka laiko. Lapkričio 10 dieną suėjo 32-eji metai, kaip komisaras dirba policijoje. „Šiemet buvau vadovų kursuose Trakuose, mano darbas stažas buvo ilgiausias. Buvo malonu“, — šypsosi A. Augas.

Teisingas pasirinkimas? „Atsitiktinumas, — juokiasi A. Augas. — Buvo laikas, kad į kariuomenę imdavo iki 27-erių arba reikėjo turėti du vaikus.“

Išgirdo patarimą: eik į miliciją, neims į armiją, o po 27-erių galėsi išeiti. Planuoti vieneri, dveji metai milicijoje (vėliau — policijoje) galiausiai virto trimis dešimtmečiais.

„Patiko darbas. Analogiško nusikaltimo nėra. Kai pradedi gilintis, niuansų būna įvairiausių, jie įdomūs“, — sako komisaras.

Pasak A. Augo, iš darbo policijoje išėjo tie, kurie nenorėjo keistis, nebetobulėjo. O kas sekė naujoves, įvaldė naujas technologijas, mokėsi kalbų, liko. Pasikeitė kažkada atrodę pastovūs dalykai: spausdinimo mašinėlę pakeitė kompiuteris, o rusų — anglų kalba.

Detektyvo plunksna

Rašymas — dar vienas iš komisaro pomėgių. A. Augo tekstas yra publikuojamas enciklopedijoje apie viso pasaulio policijos pajėgas ir pataisos sistemas „World Encyclopedia of Police Forces and Correctional Systems“, išleistoje 2005 metais.

Šiuo metu jis renka ir peržiūri medžiagą teisėjo Alfredo Vilbiko rengiamai knygai apie Šiaulių policiją. O iškarpų, sukauptų dokumentų, užrašų — daugybė.

A. Augas padeda ant stalo knygą „Geriausi 1993— 2004 metų sekliai. Nematomų dvikovų riteriai“. Šioje knygoje tarp nominantų minimas ir A. Augas, publikuojami ir jo rašyti tekstai apie kolegas ir atskleistus nusikaltimus. A. Augas yra išugdęs ne vieną konkurso “Metų seklys“ nugalėtoją.

Komisaras sako, jog jam, kaip vadovui, pareiga pastebėti gerai dirbantį kolegą. Be to, įdomu apie atskleistus nusikaltimus rašyti ne sausa tarnybine kalba.

„Yra žmonių, kurie įdeda daug triūso, bet lieka nematomi — norisi juos pristatyti. Policija, prokuratūra, teismas — po šiais žodžiais slepiasi dirbantys žmonės. O kai darbas baigtas, kai galima atsikvėpti, laikas pristatyti juos visuomenei“, — įsitikinęs A. Augas.

Patirties ir prisiminimų — gausu. A. Augui toje pačioje struktūroje teko dirbti prie dviejų santvarkų: „Dar įdomiau, yra ką palyginti. Blogis yra blogis visais laikais. Buvo pakilimas, žmonių euforija: esame laisvi geriau gyvensime, Lietuvoje nebus nusikaltimų. Nusikaltimų buvo ir anais, ir šiais laikais.“

Takoskyros nėra, tik kitokios traktuotės: pavyzdžiui, nebėra sąvokos „spekuliantai“, bet vagiama internetinėje erdvėje.

„Ko tik neprigalvoja! Anksčiau apgaudavo senus žmones, o vieną savaitę pasižiūriu: apgautos penkios jaunos merginos, atsiliepusios į darbą siūlančius skelbimus“.

Ir pats komisaras yra sulaukęs skambučio iš „banko“: maloniu balsu kalbėjusi “bankininkė“ skambino vėlyvu laiku, komisarui jau besirengiant miegoti.

Galvoja apie memuarus

Daugybę nusikaltimų išnarpliojęs komisaras kartais pasižiūri detektyvinius filmus, bet renkasi tuos, kurie „arčiau teisybės“. Su šypsena komisarui tenka sutikti priekaištus, kodėl Lietuvoje policija nedirba taip, kaip rodoma užsienio filmuose.

„Kuo daugiau gerai dirbančiųjų, tuo ir Lietuvos policijos įvaizdis gerėja, — sako A. Augas. — Dabar dirba išsilavinę savo srities specialistai — todėl jie ir gerbiami.“

Sau komisaras apdovanojimą skirtų už kantrybę: „Jei kantrybės būčiau pritrūkęs, būčiau seniai iš čia išėjęs. Punktualumas, žodžio laikymasis — savybės reikalingos visose pareigose. Gal Dievo duota, gal genai?“ — svarsto.

O ar komisaras minės ir 40-metį policijoje? „Ne“, — purto galvą, įstatymai to neleidžia.

Bet ateities planuose ramus ir širdžiai mielas užsiėmimas — memuarų rašymas.

PASTOVUMAS: „Pastovus mano gyvenimas: ta pati darbovietė, tas pats ginklas, ta pati žmona ir tas pats laikraštis“, — šypsosi 32-ejus metus policijoje dirbantis Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro viršininkas Arvydas Augas.

POMĖGIS: Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo biuro viršininkO Arvydo Augo pomėgis — rašymas. Komisaro tekstai yra publikuoti ne viename leidinyje.

Giedriaus BARANAUSKO nuotr.

Apie laikraštį: „Prenumeruoju “Šiaulių kraštą“, nes tai — nuosaikus laikraštis, be didelių išsišokimų, sensacijų.“